Mokslininkai išsiaiškino, kurie žmonės gyvena ilgiau

Optimistai gyvena daug ilgiau nei pesimistai. Tai pranešė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos atstovai. Jie atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 160 tūkst. įvairios rasės ir kilmės moterų. Didesnis jų optimizmo lygis lėmė ilgesnį gyvenimą – vidutiniškai 90 metų.

Siekimas visame kame matyti teigiamas puses, stiprina sveikatą: toks mąstymas palaiko gerą širdies ritmą, imuninę sistemą, gerina plaučių veiklą ir mažina mirties riziką. Optimizmas tik 25% užprogramuotas genuose, likusi dalis priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į gyvenimo nesklandumus. Psichologai teigia, kad teigiamai mąstyti smegenis galima išmokyti. Vienas iš būdų ugdyti optimizmą – rašyti teigiamų gyvenimo įvykių dienoraštį. Kaip ir mankšta, optimizmo treniruotės reikalauja reguliarumo.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Laimo ligą įveikiau hidroterapijos pagalba

Praėjusiais metais man įkando erkė, bet iškarto to nepastebėjau…

Pamačiau juodą dėmę ant kojos ir pagalvojau, kad kažkur užsigavau. Tada ši dėmė pradėjo plisti, tapo raudona, ir aš nuvykau į ligoninę. Man skyrė gydymą, kuris buvo neveiksmingas, nes iš pradžių neteisingai diagnozavo.

Po trijų savaičių ši dėmė dar labiau išplito. Nuvažiavau pas dermatologą, kuris skyrė 7 dienų gydymą antibiotikais. Tačiau po gydymo apčiuopiamo rezultato nepamačiau.

Atlikus kraujo tyrimą, buvo parvirtinta Laimo liga – boreliozė. Ligą perneša erkės. Jai būdingi pažeidimai: odos (migruojanti eritema), taip pat nervų, širdies, raumenų ir kaulų sistemų.

Nusprendžiau ligą gydyti hidroterapijos procedūra – įvyniojimu, nes Viber hidroterapijos grupėje perskaičiau daug gerų atsiliepimų apie šios procedūros naudojimą, gydant įvairias ligas. Įvyniojimus dariau apie 2 savaites.

Paskui turėjome išvykti į Vokietiją, kur pakartotinai padarė kraujo tyrimą. Paaiškėjo, kad organizme infekcijos nebėra.

? Viešpats išgydė mane nuo sunkios ligos tokiu paprastu ir prieinamu hidroterapijos metodu, kaip įvyniojimas.

Šaltinis: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam

Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:

– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.

Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:

– Kas pamiršo užsukti čiaupą?

– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.

– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!

– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.

– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?

Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:

– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?

Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:

– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.

Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą: 

– Ir negalėsime gaminti maisto…

– Arbatos užsikaisti…

– Indus suplauti…

– Patalynę išskalbti…

– Ir net atsigerti negalėsime…

– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.

– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.

– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?

– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.

– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.

Paruošta paga: 8doktorov.ru

Karšta vonelė kojoms

Gydantis vanduo jūsų namuose

Kad sušiltume, paprastai gulime karštoje vonioje. Tačiau yra alternatyvus būdas, kaip greičiau ir paprasčiau sušildyti kūną – tai karšta kojų pėdų vonelė – viena iš hidroterapijos procedūrų. Ši paprasta procedūra turi daug papildomų privalumų, apie kuriuos mes net neįtariame.

VERTINGAS karštos kojų vonelės procedūros POVEIKIS:

??Pagerina vietinę kojų KRAUJOTAKĄ ir bendrą kraujotaką, o tai padeda pašalinti vidaus organų ir galvos smegenų sąstovio reiškinius (pvz., galvos skausmus, atsirandančius dėl stazinių reiškinių galvos kraujagyslėse).

??Gali išgydyti SPAZMUS dubens srityje ir ĮTAMPOS sukeltą galvos skausmą.

??Kartu su karšta vonele plaštakoms, gali sumažinti kraujagyslinės kilmės GALVOS SKAUSMUS, pvz., migreną.

??Padidina leukocitų aktyvumą organizme. Tai reiškia, kad sustiprės jūsų IMUNINĖ SISTEMA.

??Gali būti naudinga gydant SLOGĄ (užgultą nosį), bronchitą ir kitas KVĖPAVIMO sistemos ligas.

??Padeda išprakaituoti (tokiu atveju, procedūra turi trukti ilgiau).

??Atpalaiduoja, ramina.

Tačiau kaip ir bet kuris kitas metodas, ir šis turi savo KONTRAINDIKACIJŲ. Tai:

⛔️ Sunkūs kraujotakos sutrikimai.

⛔️ Sumažėjęs odos jautrumas.

⛔️ Periferinių kraujagyslių susirgimai ar diabetas, jei nėra konkretaus gydytojo nurodymo.

⛔️ Juo neturėtų būti gydomi nušalusių kojų pirštai.

KAIP DARYTI šią procedūrą:

▫1. Procedūrą galima atlikti gulint arba sėdint.

– Atliekant procedūrą sėdint, paklokite ant kėdės rankšluostį.

– Darant procedūrą gulinčiam pacientui, pirmiausia po indu su vandeniu patieskite klijuotę, tada paklodę.

▫2. Vandens temperatūra procedūros metu 39,5 – 40 °C.

▫3. Vanduo turi pasiekti pacientui bent kulkšnis (čiurną).

▫4. Padėkite pacientui įkelti kojas į indą su karštu vandeniu, įsitikinus, kad vanduo ne per karštas.

▫5. Pacientą kartu su vandens indu apsiauskite antklode ar paklode (priklausomai nuo patalpos temperatūros). Patogiau naudoti aukštesnį indą (pvz., platų kibirą ar puskubilį: 10 – 20 l talpos), taip nesušlaps antklodė, kuria apsiausite pacientą.

▫6. Kartkartėmis atsargiai vis įpilkite karšto vandens, palaipsniui didindami temperatūrą iki 43,5 °C (diabetikams turėtų neviršyti 40 °C). Kad išvengtumėte nepageidaujamų pasekmių, bet kuriuo momentu turite būti pasiruošę ištraukti paciento kojas iš karšto vandens.

▫7. Visos procedūros metu stebėkite ar pacientas neprakaituoja. Jei reikia, ant galvos ir sprando uždėkite šaltą kompresą. Šalti kompresai ypač reikalingi, kai gydote galvos skausmą ar sinutą. Retkarčiais pakeiskite kompresus, kad išlaikytų vėsumą.

▫8. Procedūra turi tęstis, kol pacientas visiškai neįšilo arba kol nepalengvėjo simptomai. Tai gali trukti 10 – 30 minučių.

▫9. Procedūros pabaigoje apipilkite kojas šaltu arba lediniu vandeniu, energingai trindami nusausinkite frotiniu rankšluosčiu. (Jei atsiranda šaltkrėtis, procedūrą galima užbaigti be šalto vandens pylimo ant kojų.)

▫10. Šiltai aprenkite, įsitikinkite, kad kojos šiltos. Trumpam (30 min.) paguldykite į lovą ir gerai apklokite. Jei ši procedūra atliekama vėlai vakare, pacientas gali likti lovoje miegoti.

?”Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.” (E. Vait „Gydymo tarnystė”) ??

Paruošta pagal: Vernono V. Fosterio knygą „Naujo gyvenimo pradžia” ir M.D. C.Dail/ Ph.D. Ch.Thomas knygą „Hidroterapija”

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM