Kasdieniai dvasiniai pratimai
Atlikus keletą tyrimų, buvo nustatyta, kad žmogaus dvasingumas ir religingumas turi didelę įtaką gydant depresiją ir kitas ligas.
Beveik metus Duke universiteto (Šiaurės Karolinos valstija) mokslinikų komanda atliko diagnostinius interviu, stebėdama 60 metų amžiaus žmonių, kuriems diagnozuota depresija, emocinę būseną. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad 54% dalyvių visiškai pasveiko nuo depresijos. Sergantiems padėjo būtent religingumas. Tyrimas parodė, kad labiau religingi depresija sergantys pacientai, pasveikdavo daug greičiau, nei mažiau religingi. Religingumo padidėjimas 10 balų (anketos vertinimu) pagreitino pasveikimą 70%.
Tyrėjų komanda paskatino psichiatrus apklausti pacientus, kad nustatytų jų religingumą, ypač tuos, kurie linkę į depresiją. Tai buvo daroma būtent todėl, kad paaiškėjo: „tikėjimas gali nuraminti sielą ir padėti įveikti negalią“. Kiti tyrimai parodė, kad stiprus tikėjimas Dievu ne tik padeda gydyti depresiją, bet ir užkerta jai kelią.
Daugelio tyrimų eigoje paaiškėjo, kad priklausymas religijai ir jos ritualų laikymasis be gilaus tikėjimo turi mažai įtakos psichinei sveikatai. Todėl ypatingai pabrėžiamas rimtas ir gilus Biblijos tyrinėjimas. Kasdienis Patarlių knygos skaitymas ir apmąstymas daugeliui pacientų padėjo pasveikti nuo depresijos. Perskaityto teksto įsiminimas ir perpasakojimas savaitės pabaigoje taip pat duoda daug naudos.
Šaltinis: M.D. Neil Nedley „Depresija: kaip ją nugalėti?“
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/ezhednevnye-duhovnye-uprazhneniya/
#depresija #malda #Biblija #DievoZodis #tyrimas #dvasingumas #sveikata #nerimas #emocijos
9 paskaitos „Jūsų arterijų išvalymas (1 dalis)“ – APIBENDRINIMAS
Arterijų, aprūpinančių stuburą, aterosklerozė – tai tikroji nugaros skausmo ir tarpslankstelinių diskų degeneracijos priežastis. Aterosklerozės procesas susiaurina kraujagysles, o dėl kraujo trūkumo kenčia aplinkiniai minkštieji audiniai, raumenys, raiščiai, tarpslanksteliniai diskai.
Bet yra viltis! Aterosklerozės ir su ja susijusių susirgimų galima ne tik išvengti. Net jeigu jums jau nustatė šią diagnozę, galite ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir atsikratyti jos.
Jeigu šiandien priimsite sprendimą, nepriklausomai nuo to kokioje būsenoje dabar jūsų kraujagyslės, pakeisti savo gyvenimo būdą, tada įsijungs valymosi procesas, ir per keletą metų jos gali visiškai atsistatyti. Tam reikia ne išgerti tabletę, tam reikia pakeisti gyvenimo būdą visam likusiam gyvenimui.
!!! Mūsų organizme yra visi būtini cholesterolio kiekio reguliavimo mechanizmai.
Noriu pasiūlyti efektyvią, moksliškai pagrįstą, klinikiniais tyrimais patikrintą, suderintą su visais Biblijos patarimais, arterijų valymo programą:
1. Atsisakykite ŽALINGŲ įpročių: rūkymo (tame tarpe ir pasyvaus), alkoholio.
2. Išmokite kontroliuoti STRESĄ.
3. Reguliariai darykite AEROBINĘ MANKŠTĄ. Ji teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, taip pat vysto papildomų, pagrindinę kraujagyslę apeinančių kraujagyslių (kolateralių) sistemą. Tai gali apsaugoti jūsų širdį.
Susidarykite mankštos PLANĄ:
– Nuspręskite KOKIA mankšta užsiimsime. Su stuburu problemų turintiems žmonėms vaikščiojimas – idealiausias ir saugiausias pasirinkimas.
– Nuspręskite kokiomis DIENOMIS ir kokiu LAIKU mankštinsitės.
– KIEK truks užsiėmimai. Pradžioje tiek, kiek galite, bet palaipsniui ilginkite, pvz. iki valandos.
– Paskaičiuokite savo PULSO dažnio diapazoną:
220 – minus jūsų amžius = koeficientas.
Koeficientas * 0,65 = 1 skaičius.
Koeficientas * 0,75 = 2 skaičius.
Mankštos metu jūsų pulsas turi būti šių dviejų skaičių ribose.
4. Pasirinkite MITYBOS racioną – augalinės mitybos pagrindu. Mitybos pakeitimas – tai visų širdies ir kraujagyslių ligų gydymo raktas. Būkite atsargūs – gyvūninių baltymų perteklius įjungia procesą, kuris žeidžia arterijas.
Būkite sveiki!
(Lektorius: Gydytojas chirurgas, sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)
Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui.
Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje – ČIA.
Aštuntąją paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA
Septintąją paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Šeštąją paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Penktąją paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Ketvirtąją paskaitą „Surakino nugarą“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Trečiąją paskaitą „Kam žmogui raumenys“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Įdarytos, orkaitėje keptos paprikos
REIKĖS:
Saldžios paprikos geltonos ar raudonos – 3 vnt.
Perlinių kruopų virtų* – apie 1 stikl.
Morkos – 1 vnt.
Svogūno – 1 vnt.
Pievagrybių – apie 250 g
Alyvuogių aliejaus
Krapų
Druskos
+ kepimo popieriaus arba kepimo indo, skardos, orkaitės
* Perlines kruopas galima pakeisti kitomis kruopomis (pvz. rudais ryžiais, soromis…) arba virtais ankštiniais, pvz. lęšiais. Galima įdaryti perlinių kruopų ir lęšių mišiniu.
GAMINIMAS:
Įdaras: Svogūnus ir morkas smulkiai supjaustykite, pasūdykite ir patroškinkite su trupučiu aliejaus ir vandens. Pridėkite supjaustytus grybus, šiek tiek pasūdykite ir dar troškinkite, kol išgaruos visa drėgmė. Į troškintas daržoves suberkite suberkite išvirtas perlines kruopas, įberkite smulkiai pjaustytų krapų. Išmaišykite. Paragaukite, jei trūksta skonio pagardinkite druska ar prieskoniais. Jei manote, kad įdaras per sausas, įpilkite truputį vandens ar daržovių sultinio.
Papriką perpjaukite per pusę. Pjaudami papriką per pusę perpjaukite ir kotelį, tada iškepta paprika atrodys gražiau. Iš vidaus atsargiai nupjaukite ir išberkite sėklas. Paprikų puseles pripildykite paruoštu įdaru ir dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (ar į kepimo indą). Kepkite 180 °C temp. apie 30 min., kol paprikos suminkštės. Jei norite, kad kepant perlinės kruopos labai nesuskrustų, galima pridengti folija, o prieš pabaigą nuimti ir kepti atvirai, kad šiek tiek apskrustų.
Patiekite su „grietininiu” anakardžių padažu
arba kokiu nors kitu jūsų mėgstamu. Skanu ir šilta, ir šalta.
„Grietininis” ANAKARDŽIŲ PADAŽAS:
REIKĖS:
Anakardžių (išmirkytų apie 4 val) – 50 g
Anakardžių (sausų) – 50 g
Kokosų pieno* (17-18% riebumo) – 50-100 ml
Alyvuogių aliejaus – 1 v.š. (nebūtinai)
Citrinos sulčių
Druskos
Česnako – pagal skonį
+ smulkintuvo
*Vietoj kokosų pieno galima naudoti kokį nors kitą augalinį pieną arba vandenį. Kiekvienu atveju šiek tiek skirsis skonis ir riebumas.
GAMINIMAS:
Išmirkytus anakardžius nukoškite ir nuplaukite. Į smulkintuvą suberkite sausus* ir išmirkytus anakardžius, kokosų pieną (arba vandenį), aliejų ir dar šiek tiek vandens. Viską smulkinkite iki vientisos masės (kol neliks gabaliukų), įpildami vandens tiek, kiek reikia, kad gautumėte norimą padažo konsistenciją. Geriau išgauti skystesnės grietinės konsistenciją. Pabaigoje pagal skonį pridėkite druskos, česnako ir citrinos sulčių. Dar kartą gerai išplakite, paragaukite ir, jei reikia, dar paskaninkite. Galima laikyti šaldytuve kelias dienas. Ilgesniam laikymui užšaldykite, patogiau nedidelėmis porcijomis.
* Sausų anakardžių naudojimas kartu su mirkytais suteikia padažui ryškesnį skonį. Jei Jūsų smulkintuvas nepakankamai galingas, išmirkykite visą anakardžių kiekį.
SKANAUS 
, būkite sveiki 
.
O šiame VIDEO (spausk ant paryškinto teksto) be kitų receptų gaminome ir orkaitėje keptą papriką su anakardžių padažu.
Visi šiame video
gaminti receptai:
1. Avižiniai „burgeriai”
2. „Turtingi” neskrudinti grikiai
3. Įdaryta, orkaitėje kepta PAPRIKA
4. „Grietinis” anakardžių PADAŽAS
Penki stebinantys vaikščiojimo privalumai
Jei gydytojas jums išrašytų receptą – VAIKŠČIOTI, nenustebkite. Šis paprastas užsiėmimas, kurį praktikuojate beveik nuo pirmų savo metų, dabar reklamuojamas kaip tas, kuriam labiausiai tinka “stebuklingo vaisto“ vardas.
Žinoma, kad bet kokia fizinė veikla, įskaitant vaikščiojimą, tai palaima jūsų sveikatai. Tačiau vaikščiojimas turi ypač daug privalumų. Štai penki, kurie gali jus nustebinti:
1. Neutralizuoja VIRŠSVORĮ skatinančių GENŲ poveikį. Harvardo mokslininkai daugiau nei 12-kai tūkstančių žmonių ištyrė 32 nutukimą skatinančius genus, kad nustatytų, kiek jie prisideda prie kūno svorio. Jie išsiaiškino, kad tiems tyrimo dalyviams, kurie sparčiai vaikščiojo maždaug valandą per dieną, šių genų poveikis sumažėjo per pusę.
2. Padeda sutramdyti potraukį SALDUMYNAMS. Pora Ekseterio universiteto tyrimų parodė, kad 15 minučių pasivaikščiojimas gali sumažinti potraukį šokoladui ir netgi sumažinti šokolado kiekį, kurį suvalgote stresinėse situacijose. Ir naujausi tyrimai patvirtina, kad vaikščiojimas gali sumažinti potraukį įvairiems saldiems užkandžiams ir jų vartojimą.
3. Sumažina riziką susirgti krūties VĖŽIU. Mokslininkai jau žino, kad bet koks fizinis aktyvumas sumažina krūties vėžio riziką. Tačiau Amerikos vėžio draugijos atliktas tyrimas, kurio metu buvo atsižvelgta į vaikščiojimą, parodė, kad moterys, kurios vaikščiojo septynias ar daugiau valandų per savaitę, turėjo 14% mažesnę krūties vėžio riziką nei tos, kurios vaikščiojo tris valandas ar mažiau per savaitę. Vaikščiojimas suteikė tokią apsaugą net moterims, turinčioms krūties vėžio rizikos veiksnių, pavyzdžiui, turinčioms antsvorio ar vartojančioms hormonų terapiją.
4. Palengvina SĄNARIŲ skausmą. Keletas tyrimų parodė, kad vaikščiojimas sumažina su artritu susijusį skausmą, o vaikščiojimas 8 – 10 km per savaitę netgi gali užkirsti kelią artritui atsirasti. Vaikščiojimas apsaugo sąnarius – ypač kelius ir klubus, kurie yra labiausiai jautrūs osteoartritui – juos sutepdami ir stiprindami juos laikančius raumenis.
5. Stiprina IMUNINĘ funkciją. Vaikščiojimas gali padėti apsisaugoti peršalimo ir gripo sezono metu. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 vyrų ir moterų, parodė, kad tie, kurie vaikščiojo bent 20 minučių per dieną, bent 5 dienas per savaitę, sirgo 43% mažiau nei tie, kurie mankštinosi kartą per savaitę ar rečiau. Ir jei jie sirgo, tai trumpiau, ir simptomai buvo švelnesni.
Brangieji, išnaudokite kiekvieną progą pasivaikščioti, pasirūpinkite savo sveikata.
Paruošta pagal: https://www.health.harvard.edu/exercis…/walking-for-health
