Uncategorized – Puslapis 20

2011-09-102021-09-04

Česnakas

Česnakas tai daugiau nei prieskonis. Ne veltui jį vadina visų daržovių karaliumi. Jis turi didelę įtaką žmogaus sveikatos palaikymui. Nuostabus produktas, kuris ne tik gydo peršalimus, bet ir saugo organizmą nuo širdies ligų ir vėžinių susirgimų.
 Česnakas vartojamas peršalus, atsiradus gripo simptomams, kosuliui, sinusitui.
 Česnakas turi platų antibakterinio aktyvumo spektrą ir slopina įvairių mikroorganizmų vystymąsi, įskaitant ir tokias bakterijas kaip stafilokokas, salmonella, koli bakterija, o taip pat kandida grybelis ir kai kuriuos virusus ir parazitus. Taip pat jis gali sunaikinti helicobacter pylori bakteriją, kuri daro įtaką skrandžio opų formavimuisi.
 Česnakas mažina miokardo infarkto ir insulto riziką.
 Kad sumažintumėte cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, kurie yra susiję su širdies kraujagyslių ligų vystymusi, vartokite nuo 1 skiltelės iki pusės galvutės česnako per dieną.
 Česnakas mažina kraujo spaudimą, nes turi kraujagysles plečiančių savybių.
 Česnakas neleidžia formuotis aterosklerozinėms plokštelėms ir gali sustabdyti aterosklerozės vystymąsi 20 %.
 Įvairūs tyrimai parodė, kad česnako vartojimas mažina skrandžio, storosios žarnos ir prostatos vėžio riziką. Pavyzdžiui, Ajovos universitete daryti tyrimai parodė, kad česnako vartojimas 32 % sumažino storosios žarnos vėžio riziką. Nepavyko tiksliai nustatyti reikiamos česnako dozės, tačiau nėra jokių abejonių, kad šis produktas turėtų būti vartojamas reguliariai.
Česnako ypatumai
 Česnake yra alliinas, kuris kramtant paverčiamas alicinu. Būtent alicinas turi unikalių antibakterinių savybių ir cholesterolį mažinantį efektą, o taip pat trukdo susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms. Alicinas gali suirti, jeigu ilgai laikysim nuluptą česnaką arba termiškai apdorosim. Kad gauti daugiausia naudos sveikatai, vartojant česnaką karštuose patiekaluose, jį reikėtų dėti ne anksčiau kaip 10 min. iki baigiant gaminti.
 Šviežias česnakas turi aštrų kvapą, kuris sukelia diskomfortą. Jeigu česnakas verda ne daugiau kaip
10 min., kvapas dingsta. Aliejai, kurie suteikia kvapą, suyra, bet visos naudingos medžiagos
pasilieka.
 Kad panaikinti česnako kvapą, panaudokite petražoles. Pabaigę valgyti pakramtykite porą petražolių stiebelių, ir kvapo kaip nebūta. Kitas patarimas – tai aktyvuotos anglies tabletė, kurią reikėtų suvartoti ne anksčiau kaip valandą po valgio.
 Pastaba: nevartokite česnako per daug, nes tai gali būti diskomforto skrandyje, o kartais ir alergijų priežastimi. Pasistenkite nevartoti jo vakare, nes tai gali iššaukti spaudimą širdies plote. Geriausias poveikis sveikatai – 1 česnako skiltelė (4 g) per dieną.
Pastaba: Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus, česnako vartojimą sumažinkite iki minimumo, nes jis pats turi tokią savybę, todėl skystinantis efektas gali dubliuotis ir būti per didelis.

Šaltinis: Laikraštis „ Vaši kliuči k zdorovju“, 2010 04

2011-08-152021-09-04

Laikraštukas apie sveikatą „Smalsutis” Nr.9

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vaikams – „Smalsutis”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Smalsutis” Nr. 9 rasite:

Kai delfinai vaikus išleido ant kranto, jie atsidūrė nepažįstamoje saloje vieni, pavargę, išsigandę, kaip gi jiems rasti gydytoją ir kitus savo draugus ?
Karalius Protas – atskleidžia mūsų kūno judesių paslaptis;
Ko galime išmokti iš pingvinų.

Smalsutis 7, 2011 (9) – parsisiųsti

2011-08-152021-09-04

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.9

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.9 rasite:

Kava – ar tai visiškai nekaltas malonumas?
Kaip atsisakyti kofeino;
Datulės – saldainiai augantys ant medžio;
Receptus su datulėmis – Duona be cukraus ir Figūrinis vyniotinis su datulių, riešutų įdaru.

Ar žinai 7, 2011 (9)– parsisiųsti

2011-08-092021-09-04

SAUGOKITE AKIES VYZDĮ

Neskubėkite užsidėti akinius, jeigu jūsų regėjimas nusilpo. Ne taip paprasta be jų apsieiti, bet įmanoma, jeigu mankštinsime akis. Savo žvilgsniu nupieškime įsivaiduojamą:
1. Stačiakampį, kurio ilgis 3 m, aukštis 2,5 m.
2. Įstrižainę nuo viršutinio dešinio kampo iki apatinio kairiojo, ir atgal.
3. Istrižainę nuo viršutinio kairiojo iki apatinio dešiniojo ir atgal.
4. Tiesią liniją iš kairės į dešinę ir atgal.
5. Į viršų išlenktą lanką.
6. Žemyn išlenktą lanką.
7. Šoninį dešinį lanką ir kairįjį (skliaustelius).
8. Apskritimą.
Pratimai daromi be akinių, kartojami 3 – 5 kartus: pradžioje pagal laikrodžio rodyklę, po to prieš, po kiekvieno pratimo pamirksėkite po kelis kartus. Pabaigti pratimą taip: patrinkite delnus vieną į kitą kol sušils. Šiltais delnais uždenkite akis, alkūnėmis atsiremdami į stalą ar į savo kelius. Kelias minutes pasėdėkite ramiai, atsipalaiduokite.

Šaltinis: Natalija Gavrikova, Visuomenės sveikatos priežiūros magistras, miestas Kurganas, Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ Nr.1, 2011

2011-07-212021-09-04

Karštas ir šaltas dušas

Jei net gerai išsimiegojus jums reikia ko nors, kas žadintų budrumą, nesigriebkite kavos ar kurio nors kito stimuliuojančio preparato. lšmėginkite pakaitinį karštą ir šaltą dušą. Aš nežinau nieko, kas atgaivintų labiau. Priešingai nei stimuliuojantys vaistai, šis būdas neskolina energijos iš ateities ir jūs nepatiriate energijos nuosmukio, kuris ištinka vaistams nustojus veikti.

1. Pradėkite nuo šilto dušo ir didinkite temperatūrą iki tokio karščio, kurį nesunkiai pakeliate.
2. Greitai persukite ventilį į šaltą ir išbūkite po juo 15-30 sekundžių arba kol pradės darytis „žąsies oda“.
3. Pakaitomis ilginkite šalto dušo laiką ir žeminkite vandens temperatūrą, kol galėsite iškęsti visiškai šaltą dušą (juo platesnis svyravimas tarp karšto ir šalto vandens, juo didesnis bus stimuliuojantis šios procedūros poveikis).
Pagreitindamas širdies darbą ir padidindamas jos išstumiamą kraujo kiekį, karštas ir šaltas dušas stimuliuoja bendrą kraujo apytaką. Jis pagerina kvėpavimą, padidindamas kvėpavimo gylį ir jo dažnumą. Be to, įrodyta, kad jis padidina baltųjų kraujo ląstelių kiekį apytakoje, taip pagerindamas imuninės sistemos veiklą. Jūs būsite atsparesnis peršalimams ir kitokioms infekcijoms.
Įspėjimas: Šis gydymas neturėtų būti naudojamas sergant kai kuriomis širdies ligomis, labai aukštu kraujo spaudimu arba esant nepakankamumui. Pasitarkite su gydytoju.

Šaltinis: Vernonas V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 115 psl.

2011-07-142021-09-04

Gyvenimo eliksyras

Neperdėsim pavadindami vandenį gyvenimo eliksyru. Tik pagalvokite: 70 % mūsų kūno masės – vanduo;
• 90 % kraujo masės taip pat vanduo, kuris padeda palaikyti rūgščių – šarmų pusiausvyrą organizme;
• 80 % smegenų masės taip pat vanduo;
• Vanduo puikus tirpiklis: jis pristato visas reikiamas medžiagas į kiekvieną kūno ląstelę; per inkstus pašalina toksiškas medžiagų apykaitos atliekas, kurios ištirpsta vendenyje;
• Vanduo yra pagrindinė virškinimo fermentų ir motinos pieno sudedamoji dalis;
• Vanduo dalyvauja gyvybiškai svarbiose mūsų organizmui cheminėse reakcijose ir jo termoreguliacijoje;
• Vanduo prasiskverbia per odos poras, apvalydamas ją, daro gydantį tonizuojantį poveikį, kai prausiamės.

Kas vyksta organizme, jeigu jam trūksta vandens?

Dauguma žmonių vartoja vandenį pasikliaudami troškulio jausmu. Tačiau troškulys nėra geras indikatorius. Troškulys – tai organizmo aliarmo signalas. Tai signalas apie kritinį vandens trūkumą organizme. Dar nepajutus troškulio, organizmas kenčia nuo dehidracijos. Sutirštėja kraujas, kas padidina trombų susidarymo riziką, sulėtėja kraujo apytaka, sumažėja deguonies, pernešamo eritrocitų, kiekis, slopinamas imuninės sistemos ląstelių darbas, todėl organizmas neatsparus infekcijoms. Sutirštėja tulžis, todėl padidėja akmenų tulžies pūslėje susidarymo rizika. Užkietėja viduriai. Aukšta druskų koncentracija šlapime padidina akmenų inkstuose susidarymo riziką, o taip pat šlapimtakių infekcijos riziką.
Smegenys taip pat kenčia nuo vandens stygiaus. Protinė veikla sulėtėja, mes apsnūstame, skauda galvą, esame labiau suirzę, nekantrūs, greičiau pavargstame. Vaikai nuo to darosi nepaklusnūs, kaprizingi. Ir tai dar ne visas vandens trūkumo pasekmių organizme sąrašas.
Mūsų organizmas nuolatos netenka vandens, kuris naudojamas visuose gyvybiniuose procesuose. Su šlapimu netenkame apie 1,5 litro vandens per dieną, per odą – 0,5 l, su iškvepiamu oru – 0,25 l, per žarnyną dar 0,25 l, ir viso apie 2,5 l. Šį praradimą būtina kompensuoti. Dalis vandens patenka į organizmą su maisto produktais, tačiau didžiąją dalį reikėtų papildyti geriant vandenį. Sveikas suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 6 – 10 stiklinių (priklausomai nuo kūno masės, oro temperatūros, judėjimo intensyvumo) vandens per dieną.
Kad išmatuoti ar pakankamai geriame, reikėtų palyginti suvartotų skysčių kiekį su šlapimo kiekiu per dieną. Jie turėtų būti apytikriai vienodi (skirtis ne daugiau kaip 0,5 litro). Jeigu šlapimo spalva šviesiai gelsva, vandens kiekis organizme pakankamas. Jeigu šlapimas tamsus ir turi stiprų kvapą – tai vandens trūkumo požymis.
Didesnis fizinis krūvis, ypač kai karšta, reikalauja išgerti daugiau vandens. Tokiomis sąlygomis organizmas gali prarasti iki 2 litrų per valandą vandens. Tada jo reikėtų išgerti žymiai daugiau nei įprasta, ir geriau vėsesnio. Per dieną išgeriamo vandens kiekis turėtų dienos bėgyje pasiskirstyti tolygiai. Valgio metu ir iš karto pavalgius vandens geriau negerti, nes virškinimo fermentai, skrandžio sultys atsiskies ir virškinimo procesas sutriks. Vandenį reikėtų gerti 15 – 30 minučių iki valgio ir 1,5 – 2 valandos po jo. Be to reikėtų sumažinti vandens vartojimą po 18 val., kad naktis būtų rami. Kad palaikyti optimalų organizmo temperatūros režimą, geriamo vandens temperatūra turėtų būti 13 -21 °C. Per karštas ar per šaltas vanduo privers organizmą eikvoti energiją atstatant optimalų režimą.

Išorinis vandens panaudojimas

Tiek fizinei, tiek dvasinei žmogaus sveikatai svarbi yra kūno švara. Per odą organizmas pastoviai šalina atliekas. Jeigu kūno nepalaikyti švariai, milijonai porų greitai užsikemša, todėl svarbu dažniau praustis vonioje ar po dušu, kad per odą organizmas galėtų lengvai pašalinti visus šlakus ir tuo palengvinti kitų šalinimo organų darbą. Turėti galimybę namuose praustis po dušu – didžiulė palaima. Šie patarimai tikrai bus naudingi:
• Vonios patalpoje, kurioje prausiatės turėtų būti šilta, neturėtų būti skersvėjų.
• Karštas dušas suteikia žvalumo, todėl yra geras kavos pakaitalas! Pradėti galima 40 °C vandeniu ir palaipsniui didinti temperatūrą iki 44 – 45 °C. Taip tęskite 3 – 5 minutes, kol kūnas sušils, o po to apsipilkite drungnu (34 – 36 °C) vandeniu dar 1 -1,5 minutės. Nepilkite karšto vandens ant galvos, geriau ant kaklo ir pečių. Galvos perkaitimas dažniausiai slopina organizmą. Gerai nusišluostykite rankšluosčiu. Jūsų kūnas bus švarus, o kraujo apytaka aktyvi iš pat ryto.
• Prieš miegą gerai neutralus, drungnas dušas. Pradėkite 40 °C ir palaipsniui mažinkite temperatūrą iki 34 -36 °C ir tęskite 5 minutes. Po to gerai nusišluostykite ir gulkitės miegoti.
• Šaltas dušas geriau ryte. Prieš tai turėtų būti karštas (40 °C) ir palaipsniui mažinti temperatūrą iki 21 °C ir žemiau. Svarbu laiku sustoti, kad nesušaltumėt. Tai tonizuoja raumenis. Tokiu būdu pradėsite dieną žvalūs ir linksmi. Prieš pradedant apsipylinėti šaltu dušu, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes yra daug ligų, kuriomis sergant, jis nerekomenduojamas.
Vandens procedūros ne tik suteikia žvalumo ar padeda nusiraminti, bet ir gydo. Vanduo – tikras gyvybės eliksyras. Naudokitės juo ir būkite žvalūs.

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. (1 Коr. 10:31)

Šaltinis: Sanatorijos „Naš Dom“ gydytojų kolektyvas (Ukraina)