Vaisiai, daržovės ir mankšta – laimės paslaptis!

Kento ir Redingo universitetų (JK) mokslininkai įrodė, kad vaisių ir daržovių valgymas kartu su reguliaria mankšta didina laimės lygį. Naujas tyrimas parodė, kad tarp gyvenimo būdo ir pasitenkinimo pačiu gyvenimu yra teigiamas priežasties-pasekmės ryšys.

Pasirodo, didesnę tikimybę būti laimingais turėsime valgydami vaisius ir daržoves bei mankštindamiesi, nei nedarydami to. Gauti duomenys rodo, kad žmonių gebėjimas kontroliuoti save atidedant pasitenkinimą yra labai svarbus sprendžiant gyvenimo būdo klausimus. O tai savo ruožtu skatina gerą savijautą.

🧡 Brangieji, kasdien Dievas mums suteikia vis naują dieną ir naują galimybę ugdyti naujus gerus įpročius. Planuokime naujai, savaime geri dalykai neįvyksta.🧡

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sekrety-schastya/

MĄSTYMO KLAIDOS: kaip mūsų mintys veikia jausmus

Ar mokate valdyti savo emocijas? Deja, emocijos dažnai “VALDO” mūsų gyvenimą, o tai veda prie liūdnų rezultatų: depresijos, nerimo, konfliktų. Pabandysime suprasti, kas turi įtakos gebėjimui bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti vidinę ramybę. Iš viso, ar tai įmanoma?

Iš savo ir daugelio žmonų patirties galiu drąsiai teigti: taip, tai įmanoma. Tačiau pirmiausiai nustatykime, su kokiomis iškreipto mąstymo formomis susiduriame. Iškreiptas mąstymas visada sukelia nemalonius jausmus ir neteisingus veiksmus bei konfliktus.

IŠKREIPTO MĄSTYMO tipai:

🔹“VISKAS arba NIEKO” – kai atsisakome aukso viduriuko ir manome, kad viskas vyksta arba taip, arba kitaip. Pavyzdžiui, ruošiamės daryti mankštą kiekvieną rytą, pradedant nuo pirmadienio. Pirmadienį kažkodėl nepavyksta, o antradienį jau net nesistengiame pradėti daryti mankštą.

🔹Per didelis APIBENDRINIMAS – ribotas faktų kiekio naudojimas, norint suformuoti tvirtą įsitikinimą, kuris neteisingas. Pavyzdžiui, ši kaimynė su manimi nepasisiveikino, reiškia, ji įsižeidusi – nesikalbėsiu ir aš su ja”. Tačiau, galima prisiminti, kad kaimynė yra trumparegė arba ji galėjo tiesiog užsigalvoti ir manęs nepastebėti. Vyras sako žmonai: “Tu visada vėluoji”. Tačiau galima prisiminti keletą atvejų, kai žmona darė kažką laiku ir jos tylint palaukti. Tai suteiks šeimai ramybės.

🔹Mąstymo FILTRAS – mes matome tik vieną gyvenimo pusę, būtent nemaloniąją. “Mano gyvenime nėra nieko gero. Viršininkas niekam tikęs, visada kabinėjasi, man reikia išeiti iš darbo”. Jei taip manote, nedelsdami sėskite ir surašykite viską, už ką galite padėkoti šiame gyvenime, arba parašykite 10 gerų savo viršininko savybių. Tai paprasta, bet realiai veikia.

🔹Žinant kitų MINTIS. Remdamiesi ankstesne patirtimi arba atsitiktiniu žvilgsniu, “tiksliai žinome”, ką galvoja kitas žmogus. Bet iš tikrųjų, jeigu jūs pragyvenote su savo vyru 20 metų, tuomet tik 4 kartus iš 5 galite atspėti, apie ką jis iš tikrųjų galvoja. O jei šis atvejis yra kaip tik penktasis, kai suklydote? Arba apskritai jūs neypatingai gerai pažįstate šį žmogų? Geriau remtis ne tuo, kaip jums atrodo, bet tuo, ką jis jums pasakė. Pasitikslinkite, ką jis turėjo omeny.

🔹NUMATYMAS dažniausiai seka po “minčių skaitymo”. Juk jei “žinome” apie ką žmogus galvoja, “žinome” ką jis dabar padarys. Toks mąstymo tipas būdingas panikos priepuoliams. Pavyzdžiui, jei mano širdis pradėjo plakti dažniau, reiškia aš numirsiu, neištversiu. Nors fiziologiškai su širdimi viskas gerai, paniką kelia mintys. Tokiu atveju reikia paklausti savęs: “Kiek kartų pastaruoju metu padažnėjo mano pulsas? Ir štai aš iki šiol gyvenu, reiškia ir šį kartą praeis viskas be rimtų pasekmių, man reikia nusiraminti ir giliai pakvėpuoti”.

🔹PERDĖJIMAS arba SUMENKINIMAS, kai iš musės darome dramblį ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, galiu valandų valandas apžiūrinėti ir gydyti atsitiktinai atsiradusį spuogelį ant savo veido, manydama, kad dėl jo esu begalo nepatraukli, nepastebėdama, kad nepatraukli esu, tikriausiai, dėl savo bjauraus charakterio, ir į tai reikėtų atkreipti savo dėmesį.

Pavyzdys: “Kažkas sako, kad mano jausmai nemeluoja. Jei man atrodo, kad žmogus tai pasakė tyčia, norėdamas mane įžeisti, reiškia taip ir yra”. Bet žmogus galėjo netyčia padaryti man ką nors įžeidžiančio.

🔹ETIKEČIŲ klijavimas. Kito žmogaus apibūdinimas nemaloniais žodžiais, deja, daugeliui tapo gyvenimo būdu. Anksčiau ar vėliau toks žmogus apie tai sužinos ir keršydamas uždės mums etiketes, tai labiau įžeidžia, nei kai mes patys tai darėme.

🔹PERSONALIZAVIMAS – esate atsakingas už tai, kas jums atsitinka. Arba perkeliate šią atsakomybę kam nors kitam (vyrui, žmonai, vaikams, prezidentui, vyriausybei, viršininkui, Dievui ir panašiai).

🔹Teigiamų pusių NEIGIMAS – “taip, jūs pagyrėte mane už tai, kad šiandien gerai atlikau užduotį, bet tai neturi jokios reikšmės, todėl, kad jūs tiesiog manęs pagailėjote, nes vakar man taip nesisekė”.

Dabar paanalizuokite savo mintis, ar nėra iškraipymų. Ar tos mintys padeda užmegzti gerus santykius su žmonėmis, arba įgyvendinti savo tikslus ir sukurti gerą nuotaiką? Jei ne, pertvarkykite savo mąstymą, remdamiesi Biblijos faktais ir teiginiais. Pasistenkite ieškoti teigiamų įvykio ar žmogaus pusių. Net kai tame, kas atsitiko, nėra nieko teigiamo, esu įsitikinusi, jeigu Dievas leido tam įvykti, šis įvykis gali mane kažko išmokyti. Jei teisingai įsisavinsiu pamoką, išaugsiu dvasiškai, o kas gali būti geriau?

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-nashi-mysli-vliyayut-na-chuvstva/

“Baisios” rūkymo metimo pasekmės

Pasaulinė sveikatos organizacija – apie tai, kas su jumis atsitiks, jei mesite rūkyti. Pokyčiai organizme, metus rūkyti, atsiranda palaipsniui:

👉🏻Per 20 minučių nuo paskutinio užsitraukimo, jūsų širdies susitraukimų dažnis ir KRAUJOSPŪDIS sumažėja.

👉🏻Per 12 valandų anglies monoksido kiekis KRAUJYJE sumažėja iki normalaus.

👉🏻Per 2-12 savaičių laikotarpį pagerėja kraujotaka ir sustiprėja PLAUČIŲ funkcija.

👉🏻Per 1-9 mėnesių laikotarpį sumažėja KOSULYS ir dusulys.

👉🏻Per 1 metus rizika susirgti KORONARINE širdies liga sumažėja du kartus, lyginant su rūkoriaus rizika.

👉🏻Praėjus 5-15 metų, metus rūkyti, INSULTO rizika sumažėja iki nerūkančio rizikos lygio.

👉🏻Po 10 metų rizika susirgti plaučių VĖŽIU sumažėja du kartus, lyginant su rūkančiojo rizika. Taip pat sumažėja rizika susirgti burnos, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir kasos vėžiu.

👉🏻Po 15 metų rizika susirgti IŠEMINE širdies liga sumažėja iki nerūkančio rizikos lygio.

„Baisios“ pasekmės, ar ne? Jūsų nedraugai ir vaistų gamintojai tikrai bus pasibaisėję. O štai dar kai kas, ką turėtumėte ŽINOTI:

✔️ Rūkymo atsisakymas sumažina daugelio ligų didelę riziką jūsų VAIKAMS, kenčiantiems nuo pasyvaus rūkymo.

✔️ Rūkymo metimas sumažina IMPOTENCIJOS tikimybę, problemas dėl PASTOJIMO, priešlaikinio GIMDYMO, gimimo mažos kūno masės, PERSILEIDIMŲ tikimybę.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/posledstviya-otkaza-ot-kureniya/

Kaip elgtis su priklausomu giminaičiu? (3 dalis)

Tęsiame pokalbį su gydytoju narkologu Jurijum Bondarenko apie priklausomybės problemą. Šiandien mūsų pokalbio tema: ”Kaip gyventi su priklausomybę turinčiu žmogumi?”

– Jurijau, nuo ko PRADĖTI kelią į sveiką gyvenimą?

– Pirmiausia reikia prisipažinti sau ir artimiesiems, kad yra problema. Svarbu PRIPAŽINTI:

👉🏻 mano artimajam reikalinga pagalba,

👉🏻man reikalinga pagalba,

👉🏻patys susitvarkyti negalime.

Tai nelengvas žingsnis. Kopriklausomajam žmogui gali atsirasti klaidingas kaltės jausmas. Vidinis balsas gali jam sakyti: “Tu turi atsisakyti visko dėl priklausomo giminaičio išgelbėjimo”. Atrodo, kilmingas užsiėmimas. Bet tai – melas.

Kodėl SUNKU pripažinti problemą? Trukdo žema savivertė. Ilgas gyvenimas su priklausomu žmogumi sumažina mūsų savivertę. Iš pradžių mes galvojame: “Aš padėsiu jam pasitaisyti, mano meilė jį išgelbės”. Bet metai bėga, o niekas nesikeičia ir mes pradedame jausti savo bejėgiškumą.

Dar svarbu išmokti KALBĖTI apie SAVO jausmus. Kopriklausomi žmonės įprato kalbėti apie priklausomąjį: jis toks ir toks, štai ką jis daro, štai kaip su juo sunku ir kaip jis elgiasi. Visas mūsų gyvenimas sukoncentruotas į jį. Jeigu kopriklausomą paprašytume išvardinti penkias savo gerąsias savybes, jam būtų sunku. Jis nebegalvoja apie save, jo savivertė sumažėjusi. Priklausomas žmogus galbūt jam sako: „Tu padarei taip, kad aš geriu, tai tu kaltas“. Bet tai manipuliacija.

– Apie ką reikia TYLĖTI, o apie ką KALBĖTI?

– Nesakykite priklausomam žmogui, koks jis. Jis ir taip tai supranta. Jis turi kaltės jausmą, nors gali to nepripažinti. Kalbėkite APIE SAVE: kas jus liūdina, dėl ko jums blogai. Reikia MOKINTIS išreikšti savo jausmus. Reikia suprasti – yra dalykai, apie kuriuos negalima tylėti, kitaip jie tave sudraskys iš vidaus. Stresas, kuris neranda išėjimo, pasireiškia depresija, fizine liga.

– KAM reikia išsakyti savo jausmus?

– Priklausomas žmogus būtinai turi ŽINOTI, kokius jausmus jums sukelia jo priklausomybė. Bet reikia pagalvoti, KAIP jam tai pasakyti. Galima prieš tai pasimelsti, kalbėti apie save, bet ne apie tai, koks blogas pats priklausomasis. Taip jam atsiranda galimybė išgirsti, kad problemas jis sukelia ne tik sau, bet ir artimiesiems.

– Jūs sakėte, kad priklausomų žmonių šeimose MANIPULIUOJAMA. Kaip tai pasireiškia?

– Pavyzdžiui, mama sako savo sūnui/alkoholikui: „Nustosi gerti, mes tau nupirksime mašiną arba naują telefoną“. Arba sūnus/narkomanas sako: „Mama, jeigu nenupirksi man narkotikų, aš numirsiu nuo kaulų laužymo; eisiu vogti ir pateksiu į kalėjimą. Tu šito nori?“ Arba jis sako: „Pasiskolinau 5 tūkstančius ir dabar ateis žmogus jų pasiimti. Jeigu aš jam neatiduosiu, jis mane papjaus. Duok man pinigų“. Aš pasakoju realias savo pacientų istorijas. Nepasiduokite manipuliacijom. Jose gali dalyvauti papirkti asmenys, priklausomųjų draugeliai, kurie žaidžia savo žaidimą. Po to šiuos pinigus jie kartu praūžaus.

– Kaip gi NEPASIDUOTI manipuliacijom ir pačiam NETAPTI manipuliatoriumi?

– Reikia nubrėžti aiškias RIBAS. Tai reiškia, kad reikia išmokti sakyti „TAIP“ ir „NE“. Tarkim, žmogus grįžta namo girtas ir visa jūsų šeima išgyvena diskomfortą. Tarkim, tai vyksta reguliariai. Jūs sakote jam: „Aš tave myliu, bet jeigu tu vėl prisigersi, aš su vaikais tą naktį praleisiu pas tėvus“. Jūs ruošiate vietą atsitraukimui, susitariate su tėvais ir kai kitą kartą vyras grįžta girtas, jūs darote taip, kaip sakėte: imate vaikus ir nakčiai išeinate pas tėvus. Tai principas: aš darau taip, kaip sakiau. Nereikia pasiduoti kaltės jausmui. Dažnai toks principingumas ir nuoseklumas padeda alkoholikui rimtai susimąstyti dėl gydymo. Tarkim, jis ateina pas jus, prašo atleidimo ir jūs sugrįžtate. Iki eilinių išgertuvių. Jeigu niekas nesikeičia, pagalvokite, kada jūs laimingesnė: kai jis šalia, bet girtas, arba kai jūs gyvenate ne su juo, bet tarp blaivių žmonių? Žinoma, idealus variantas, kai jis šalia blaivus, bet ne visada taip bus.

Kristus sakė, kad mūsų „taip“ turi būti „taip“, o „ne“ – tikrai, “ne“. Kalbėkite ramiai. Jeigu nežinote kaip kalbėti apie savo jausmus, perskaitykite Psalmes. Karalius Dovydas, kentėjęs nuo savo priešų pinklių, išreiškė savo jausmus maldose. Išliekite širdį Dievui. Reikia mokytis tvirtai sakyti „ne“ ir nejausti kaltės. Šis procesas gali tęstis ilgai. Nepamirškite savęs, išmokite gyventi dėl savęs. Jūs niekada negalėsite kontroliuoti suaugusio žmogaus, o prarasdami kontrolę jūs prarandate ir savikontrolę. Kaip išmokti gyventi savo gyvenimą? Tai – atskira plati tema, ir apie tai pakalbėsime kitą kartą.

Gydytoją kalbino Marija Rožkova.

1 dalį „Kopriklausomybės pavojus” rasite ČIA.

2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?” rasite ČIA.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-zhit-s-zavisimyim-rodstvennikom/

Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas? (2 dalis)


Tęsinys – straipsnio “Kopriklausomybės pavojus”. Jeigu žmogus kenčia nuo priklausomybės, kenčia ir jo artimieji. Pavyzdžiui, moters laimė ir ramybė priklauso nuo to, koks šiandien grįš namo jos vyras/alkoholikas, – girtas ar ne. Bet mūsų svečias gydytojas narkologas Jurij Bondarenko tvirtina, kad net ir su priklausomu žmogumi galima gyventi laimingai. Kaip? Apie tai mūsų šiandieninis pokalbis.


– Sunku patikėti, kad galima ramiai ir laimingai gyventi po vienu stogu su alkoholiku ar narkomanu…


– Įmanoma, nors ir nelengva. Turite žinoti keletą taisyklių ir pagal jas kurti savo gyvenimą. Svarbu nustatyti, apibrėžti, kas tau yra laimė.


– Pavyzdžiui, kas jums yra laimė?


– Man laimė tai mano emocinė būsena, emocinis fonas. Tai, kaip aš jaučiuosi kasdien. Kai gydytojas aprašo paciento psichinę būseną, jis rašo: žmogus emociškai stabilus. Jis gali atrodyti emociškai stabilus, tačiau uždavus žmogui keletą klausimų, kurie palies gilias sielos stygas, galima padaryti išvadą apie jo būklę apskritai. Ir paaiškės, kokia yra bazinė emocinė žmogaus būsena. Ir jei apskritai ši būsena teigiama, galime pavadinti tai laime. Kiekvienas žmogus turi skirtingas situacijas dienos bėgyje, juodas ir baltas juostas. Jeigu juoda juosta mums nelaimė, o balta – laimė, tada tampame priklausomi nuo emocijų. O tai labai klastingas kelias.

– Norisi apie tai sužinoti detaliau.


Tiesa ta, kad galime nepriklausyti nuo emocijų ir džiaugtis, net jei gyvenime yra juoda juosta. Laimę reikia palaikyti kaip ugnį. Kaip? Reikia išsikelti tikslus. Tarkime, mūsų šeimoje yra priklausomas nuo alkoholio. Ir jis laimingas, kai išgeria. Ką mums daryti? Kai ligonis blaivus, mus apima nerimas, kad tik nepratrūktų. Kai priklausomas išgėrė, mes nelaimingi, todėl, kad jis girtas.


– Ir ką gi daryti?


– Užsirašykite, ko jums reikia, kad būtumėte laimingi. Pavyzdžiui, nuosavas butas, blaivus vyras, sveiki vaikai ir panašiai. Į sąrašą galite įtraukti bet kokius norus: nusipirkti kailinius, nusipirkti suknelę, išvažiuoti atostogauti, pasitikrinti savo sveikatą. Taip pamatome tikslus, kurie atneš mums laimę. Tačiau svarbu išsiaiškinti ir tai, kas man yra gyvenimo prasmė.


– O, dėl šio klausimo žmonės laužo galvas jau labai ilgai!


– Štai būtent. Turiu matyti savo tikslus, ir suprasti, ar esu laimingas juos pasiekęs. Ar tai buvo mano gyvenimo prasmė? Savo pacientams užduodu klausimą: kokia jūsų gyvenimo prasmė? Paprastai žmonės atsako: pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti sūnų. Tačiau tai ribotos sąvokos. Ar yra dar kažkas? Pavyzdžiui, tikslas pasiektas: vaikai užaugo, turi savo gyvenimus. Gyvenate santuokoje 25 metus. Jei visą gyvenimą gyvenote tik dėl vaikų, atsiranda tuštuma. Prarandama prasmė. Ir žmogus pradeda gerti. Išsivysto priklausomybė, o vėliau ir kopriklausomybė.


Rūpinantis kitais, nereikėtų pamiršti ir savo gyvenimo. Nepriekaištaukite savo vyrui: „Nepamenu, kada nusipirkau ką nors sau!“ Tiesiog darykite tai, kas jums būtina! Pagalvokite: ką aš padarysiu per artimiausius metus, artimiausią mėnesį. Net jei jūsų artimas geria. Ir judėkite šių tikslų įgyvendinimo link. Problema, kad kai šeimoje yra priklausomybė, nekontroliuojamas tampa ne tik jūsų artimo žmogaus gyvenimas. Visi šeimos nariai taip pat praranda savo gyvenimo kontrolę.


– Labai sunku apibrėžti tikslus, kai esi įklimpęs į problemas…


– Kristus pasakė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, Aš jus atgaivinsiu…“ (Evangelija pagal Matą 11:28). Žmogus prislėgtas problemų, sunku galvoti apie prasmę. Reikia kreiptis į Dievą, prašyti pagalbos. Rasti ramybę. Ir tą ramybę būtina palaikyti. Mokėti laiku pasakyti „ne“, rasti laiko sau, savo tobulėjimui, skaityti knygas, skaityti Šventąjį Raštą. Tada turėsite jėgų ištverti išbandymus.


Dar vienas patarimas: jei negalite išspręsti problemos ir turite galimybę bent trumpam palikti šeimą, pavyzdžiui, mėnesiui, padarykite tai. Nieko baisaus nenutiks. Jūs paliekate ne vieną mažą vaiką, o suaugusį žmogų, kuris pats atsako už save. Biblijoje yra palyginimas apie sūnų palaidūną. Daugelis jį žino. Nelaimingas sūnus nusprendė paimti dalį savo palikimo ir palikti namus. Tai buvo labai grubus poelgis tėvo atžvilgiu. Bet tėvas jį paleidžia, nesiveja. Mylintis tėvas suteikia laisvę, nors ir su apgailestavimu. Jūs girdite? Būtent taip daro mylintys žmonės! Tai pagrindinis principas – paleisti. Dievas gali leisti artimam žmogui sunkiai susirgti, patekti į kalėjimą, tačiau tai vis tik to žmogaus pasirinkimo pasekmės. Pats Kristus padarė viską, kad išgelbėtų žmones, bet ne visi atsiliepia į Jo kvietimą. Dievas neparodo Savo naikinančios galios ir mes neturėtume. Dievas nekontroliuoja mūsų valios, jis suteikia mums teisę rinktis. Tuo labiau mes neturime teisės kontroliuoti kitus žmones. Galime tik patarti, parodyti kelią. Raskite, pavyzdžiui, reabilitacijos centro adresą. Ten dirba specialistai, jie padės. Toks problemos sprendimo būdas. O mes – kopriklausomi, mes negalime padėti.


– Galiausiai kas atsitiko sūnui palaidūnui?


– Jis grįžo pas tėvą, jis pats priėmė tokį sprendimą. Praėjo taip vadinamą reabiltacijos programą. Svarbu melstis už savo giminaitį. Tik Dievas padės jam pasikeisti. Mes suteikiame žmogui pasirinkimą, sprendimą jis priima pats.


– Ačiū, Jurijau. Tema nepaprasta. Norisi, kad šie patarimai padėtų kopriklausomiems žmonėms.


1 dalį „Kopriklausomybės pavojus” rasite ČIA.


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/zhizn-s-zavisimyim-chelovekom/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM