Pamąstymai apie sveikatą – SĄMOKSLAS

Šiandien galima rasti labai daug informacijos apie tai, kas kenkia mūsų sveikatai ir kas padeda ją išsaugoti. Kaip atsirinkti iš tos gausybės tai, kas tikra, kas tinka man? Nelengva užduotis, nes vienaip ar kitaip turime patikėti kuriuo nors autoriumi.
Ar gali šiandieninė medicina mums duoti gerų patarimų?

Šiandien yra tikrai daug medicininių tyrimų, kurie ne tik atskleidžia ligų priežastis, bet ir padeda suprasti, kaip išvengti tų ligų. Tačiau reikia pastebėti vieną svarbų dalyką. Visumoje mūsų medicina nėra orientuota į profilaktiką. Nors ir kaip atskiri medikai norėtų, tačiau visumoje medicina yra priklausoma nuo tų, kurie ją finansuoja. Tai nėra kažkokia išimtis mūsų vartotojiškoje visuomenėje. Kiekvienas iš mūsų, turėdamas galimybę pelnyti didelius pinigus, neišvengiamai bus gundomas daryti įtaką tiems, nuo kurių sprendimų priklauso mūsų pelno augimas arba mažėjimas. Tokiu atveju sąžinė, nuolat primenanti apie žalą visuomenei, jos sveikatai, dažnai pasitraukia į antrą planą. Čia visada surasim sau pasiteisinimų. Juo labiau, kad ir pati visuomenė labiau rūpinasi ne savo sveikata, bet daugiau materialine gerove. Juk retas iš mūsų domisi, ar produktai parduotuvių lentynose ekologiški, ar jie pilnaverčiai. Dažniausiai mus domina tik skonis ir kaina, na gal dar išvaizda…

Nieko neturiu prieš mediciną, netgi priešingai – norėčiau ją apginti. Kaip vieną iš kriterijų, kaip rinktis informaciją apie sveikatą, siūlyčiau šaltinius, kurie naudojasi medicinos mokslo tyrimais, ir labai atsargiai naudotis tokia informacija, kuri siūlo visiškai nepasitikėti specialistais, gąsdina sąmokslu.
Medicinos padėtis tikrai nepavydėtina. Iš vienos pusės gydytojų paruošimas numato ligų diagnozavimą ir jų gydymą. Čia tikrai daug pasiekta. Negalima jiems reikšti pretenzijų dėl to, kad ligų daugėja. Jie, kaip geri mechanikai, gali nustatyti gedimą ir suremontuoti mus, tačiau neatsako už mūsų beatodairišką savo kūnų eksploataciją. Gal sulyginimas perdaug supaprastintas, tačiau, tikiuosi, padės suprasti kokie kartais nepagrįsti būna mūsų kaltinimai medikams.
Iš kitos pusės medicina yra spaudžiama farmacijos pramonės ir maisto pramonės, kurios tikrai nesuinteresuotos ką nors keisti ir turi didžiulę įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Juk bet kokie tyrimai turi turėti finansavimą, ir jų rezultatas turi atsipirkti. Pavyzdžiui, jeigu tyrimas nustatė, kad avietėse esančios medžiagos stabdo vėžio vystymąsi, ar bus tokie tyrimai tęsiami arba plačiai skelbiami visuomenėje? Juk aviečių neužpatentuosi, nes jos visiems prieinamos ir ne žmogaus sukurtos. Čia, kaip rašė apaštalas Paulius savo laiške Timotiejui: „ Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ ( I Tim. 6 : 10)
Todėl taip jau atsitiko, kad mūsų laikais didžioji visuomenės dalis daug geriau žino, kokie vaistai padeda nuo įvairių negalavimų, nei, pavyzdžiui, kaip maitintis, kad tų negalavimų nebūtų.
Kaip ir minėjau pradžioje, informacijos apie tai, kaip nesusirgti, tarsi ir netrūksta, tačiau dauguma tų, kurie ima rimčiau domėtis, atranda, kad informacija yra labai prieštaringa.

Dažnai tenka girdėti nuomonę, kad viskuo kalta chemijos pramonė (mėgstam mes ieškoti kaltų). Tikrai, ji padarė didžiulę įtaką šiandieniniam pasauliui, pakeitė mūsų gyvenimą, buitį, ir nesakykit, kad nesinaudojate jos paslaugomis. Šiandien to neišvengsim. Tai jau veikia ir vargiai ar įmanoma tai pakeisti. Nuo 1930 metų chemijos pramonės pajėgumai išaugo daugiau kaip 200 kartų, jos gaminamų ir patenkančių į aplinką medžiagų asortimentas skaičiuojamas šimtais tūkstančių. Jų pavojingumas nėra pilnai ištirtas, tačiau iš tų, kurios ištirtos (apie 1000), 95 % yra kancerogeniškos, t.y. sukelia vėžį. Kad ir kokių priemonių žmonija dabar imtųsi, norėdama tai sustabdyti, rezultatai, geriausiu atveju, bus tik po šimtmečių, nes visi vandenynai jau užteršti. Ištyrus baltųjų meškų, kurios gyvena toli nuo civilizacijos, organizmą paaiškėjo, kad jis užterštas įvairiais toksinais iki tokio lygio, kad joms gręsia išnykimas dėl nevaisingumo ir nusilpusio imuniteto. Dar taip pat yra užterštas tik žmogaus organizmas. Kodėl tokia, atrodo, paradoksali situacija. Pasirodo, kad baltoji meška yra mitybos grandinės viršūnėje. Ji minta ruonių ir stambių žuvų mėsa, kurie minta smulkesne žuvimi, kuri minta dar smulkesne ar vėžiagyviais, planktonu. Nuodingos chemijos pramonės (ir ne tik jos) atliekos, toksinai, kurie nesuyra, galų gale patenka į upes, vandens telkinius, jūras, kur patenka į dumblių, vėžiagyvių, po to į žuvų, jūros gyvūnų organizmą. Kiekviename iš tų organizmų jie kaupiasi, todėl juos valgantis gauna iškarto, sukauptą per ilgą laiką, didelę dozę toksinų. Yra paskaičiuota, kad toksinų, esančių vandenyje koncentracija, keliaujant mitybos grandine iki plėšriųjų žuvų gali išaugti iki milijono kartų. Taip civilizacija „pričiumpa“ baltąsias meškas, kurios gyvena labai toli nuo jos.

Kaip ir minėjau, mes negalime dabar pakeisti mus supančios aplinkos. Tačiau nesame visiškai bejėgiai. Jau vien iš paminėto tyrimo galima padaryti išvadą, kad mūsų valioje pasirinkti ką valgysim. Jeigu mūsų maistas bus augalai (net ir užteršti) juose toksinų koncentracija bus mažesnė šimtus, o kartais net tūkstančius kartų nei mėsoje tų gyvūnų, kurie maitinasi tais augalais. Tuo pačiu norėčiau perspėti tuos, kurie tikisi mėsą pakeitę žuvimi, apsisaugoti nuo įvairių ligų. Tai tiesa, kad žuvis turi labai svarbių mūsų organizmui riebiųjų rūgščių, pilnaverčių baltymų, mikroelementų. Tačiau toksinai labiausiai linkę kauptis riebaliniuose audiniuose, o būtent riebios žuvys (lašišinės) yra labiausiai vertinamos. Žuvies pasirinkimas maistui turėtų būti vertinamas pagal tai, iš kokio vandens telkinio ji pagauta, plėšri ar žolėdė ji yra ir koks jos amžius. Prioritetas turėtų būti teikiamas toms, kurios užaugo vandens telkinyje, į kurį nenuteka pramoninės ar buitinės nuotekos, tai turėtų būti negrobuonis ir kuo mažesnė (jaunesnė). Paprastas pavyzdys: ichtiologai yra paskaičiavę, kad lydeka iki 4 – 5 kg svorio, kad priaugtų 1 kilogramą svorio, turi suvalgyti apie 10 kg žuvų. Kai jos svoris viršija 5 kg, kad priaugtų 1 kg svorio, ji turi suryti nuo 50 iki 100 kg žuvies. Tai reiškia, kad ji ir toksinų sukaups jau 5 – 10 kartų daugiau kiekvienam savo kūno svorio kilogramui.
Daug kas gali pasakyti, kad nėra skirtumo ką valgysi, juk viskas užteršta. Tačiau, kaip ir minėjau, labai skiriasi teršalų koncentracija. Be to augalai turi medžiagų, kurios neutralizuoja toksinų poveikį. Todėl valgydami vaisius, daržoves, grūdinius, ankštinius, kad ir neekologiškai užaugintus, mes gauname daug fitochemikalų, kurie apsaugo mus nuo toksinų poveikio.

Šiandien labai populiarios įvairios sąmokslo teorijos. Jose visada nurodoma žmonių grupė, kuri suinteresuota išnaikinti didžiąją dalį žmonijos. Tai vis tas mūsų noras surasti visų mūsų bėdų kaltininką. Nesiginčysiu, galbūt ir yra tokių grupių. Tačiau tie dalykai, kurie labiausiai mums kenkia, priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo. Tikrasis kaltininkas kiekvieną rytą žvelgia į mus iš veidrodžio. Nebūkime to sąmokslo prieš žmoniją dalimi. Keiskim savo gyvenimo įpročius ir „sąmokslininkai“ turės eiti išmaldos prašyti. Pats didžiausias sąmokslas vyksta mūsų galvose – mūsų norų, žalingų įpročių, mūsų godumo sąmokslas prieš sveiką protą.

Autorius: Vytautas Kulšė pagal  David Servan – Schreiber, MD, PhD, „Anti Cancer“

Gyvenimas be pralaimėjimų

Kiekvienas norėtų gyventi nepatirdamas pralaimėjimų. Argi tai nenuostabu, kiekvieną rytą atsibusti su mintimi, kad viską kontroliuojam. Gal sakysite: neįmanoma. Taip, yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, tačiau savikontrolės dėka mes galime visiškai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir sveikatą. Sveikata nepriklauso nuo sėkmės, greičiau tai paklusnumo žinomiems dėsniams rezultatas. Sportininkams tai gerai žinoma. Jie atkakliai treniruojasi, kruopščiai ruošiasi ir laikosi griežtos disciplinos. Bet koks aplaidumas, nesaikingumas ar neatsargumas gali nualinti jų organizmą, o tai tolygu pralaimėjimui. O juk užtikrinti pergalę savo gyvenime yra nepalyginamai svarbiau. Visi mes kovojame dėl savo amžinojo likimo. Kiekvienas, kuris laikosi patikimų disciplinos taisyklių, laimės. Dėl bet kokio nuolaidžiavimo savo blogiems įpročiams žmogui darosi vis sunkiau matyti skirtumą tarp to, kas teisinga ir neteisinga, ir, galų gale, pasipriešinti nuodėmei. Dėl to pralaimėjimo grėsmė vis didėja.

Susivaldymas – tai visų, ateinančių iš Dievo, palaimų pamatas. Visų mums reikalingų pergalių pamatas. Susivaldymas turi įsiskverbti į visas mūsų gyvenimo sferas – mitybą, fizinius pratimus, poilsį, darbą, pramogas ir santykius.
Mokymasis savikontrolės labai primena mokymąsi groti muzikos instrumentu. Pradžioje mokomės teisingos technikos, kuri vėliau koncentracijos ir praktikos dėka tampa įpročiu. Mūsų įpročius formuoja pergalės arba pralaimėjimai. Jeigu turėsim realius tikslus, tai kiekviena pergalė padės formuotis susivaldymo įgūdžiams.

Tik tada, kai suvoksim mūsų bejėgiškumą ir įsileisim į savo gyvenimą jėgą, daug stipresnę nei žmogiškos jėgos, kad ji mus vestų, mes sugebėsime visiškai kotroliuoti savo norus ir veiksmus. Pirmas žingsnis – pripažinti, kad kai kuriuos dalykus mes negalime padaryti patys – atrodo paprastas, tačiau realybėje labai sunkus. Mums reikia pagalbos. Pripažinti tai – nereiškia pralaimėti. Šis pirmas žingsnis veda į pergalę. Viešpats ne tik vadovauja mūsų teisingam gyvenimo būdui, tačiau duoda mums norą, valią ir jėgų gyventi paklūstant šiam vadovavimui.
Būtina pripažinti, kad mums reikalingas bendravimas su kitais žmonėmis ir jų palaikymas. Ir jeigu mes patys nenusigręžiam nuo artimųjų reikmių, tai suprantame, kad ne tik už save esame atsakingi. Tai dar vienas motyvas, kodėl turėtumėm išmintingai elgtis su savo gyvenimu ir sveikata.

Visais laikais buvo žmonių, kuriems meilė buvo jų gyvenimo būdas, todėl jie pasiekė neįtikėtinos savikontrolės. Tamsiame visos žmonijos istorijos fone jie buvo tarsi žvaigždės naktį. Būtent jie dažniausiai pakeisdavo istorijos eigą ir atgaivindavo galutinės gėrio pergalės prieš blogį viltį.
Didžiausias pavyzdys – Žmogus, kuris pakeitė pasaulio kalendorių. Šis Žmogus – Jėzus Kristus. Dievo Sūnus – tai visiško susivaldymo pavyzdys. Jis išlikdavo ramus ir orus visų problemų akivaizdoje, niekada neatsakydamas įžeidimu į įžeidimą. Nei šlovė, nei garbinimas Jį nesugadino. Kantriai ir nuolankiai Jis sutikdavo ir draugus, ir priešus.


Jėzus įrodė, kad tai įmanoma kiekvienam žmogui, kuris kasdien ieško Dievo palaikymo ir pagalbos. Jis pasakė: „Iš savęs Aš nieko negaliu daryti ” (Jono 5:30). Jo jėgos šaltinis buvo Dievas Tėvas.
Kristus nuolankiai siūlo mums pasidalinti šia jėga su Juo.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“  Nr.1, 2006

Sąmoninga mityba ir viršsvorio mažinimas

Ar žinote, ką reikėtų padaryti, kad neturėtumėte rūpesčių su viršsvoriu ir nereikėtų skaičiuoti kalorijų? Pakalbėkime apie sąmoningos mitybos principą, kuris padės jums kontroliuoti svorį.

Įsivaizduokite, kad atsisėdote valgyti. Pažiūrėkite į lėkštę. Jeigu jūs tikintis žmogus, padėkokite Dievui už maistą. Dar kartą apžvelkite viską, kas padėta ant stalo.
Atkreipkite dėmesį į maisto spalvą, tekstūrą, pasimėgaukite aromatu. Dabar paimkite truputį maisto ir pradėkite kramtyti, pajuskite skonį. Užduokite sau klausimą, ar maistas jums patinka? Dauguma žmonių net nesusimąsto ką valgo. Svorio metimo programose dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie atvirai prisipažįsta, kad tik pradėję maitintis sąmoningai, jie pajuto maisto skonį, kai anksčiau jie tiesiog kimšo jį į burną, tarsi statybines medžiagas į sunkvežimį. Kas gi yra ta sąmoninga mityba ir kodėl ji tokia svarbi?

Valgome negalvodami
Štai jūs atsisėdote į fotelį, atidarėte kukurūzų dribsnių pakelį, o galbūt einate į darbą ir lukštenate saulėgrąžas. Ar yra tuo metu bent vienas momentas, kai jūs mąstote apie maistą. Imate galvoti ir nustojate kramtyti tiktai tada, kai kukurūzų dribsniai pakelyje baigiasi, ar saulėgrąžų maišelis ištuštėja. Jokio malonumo ar sotumo jausmo jūs nepajutote. Pakeliui į darbą jūs dar kažką nusipirkote, o namuose greičiausiai vėl atidarėte šaldytuvą. Pagaliau pasijutote sotūs, tačiau tas sotumas kažkoks keistas, greičiau panašus į persivalgymą, tarsi prikimštumėt save kažkuo.

Neigiamos emocijos ir maistas
Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kurio negalime nepaisyti. Dauguma žmonių sėdasi prie stalo kartu su visomis savo neigiamomis emocijomis. Žinoma, apie jas jie ir galvoja, ne apie maistą. Tokiu atveju maistas tarnauja tam, kad užgesinti įtampą, atsiradusią dėl neigiamų emocijų. Kitaip sakant žmogus ieško paguodos valgyme. Neigiami prisiminimai automatiškai iššaukia refleksą: „ O kur mano šokoladukas?“ Dauguma žmonių maistu bando patenkinti savo emocinį badą. Dažniausiai tai baigiasi persivalgymu. Daugelis dietų, su kuriomis man teko susidurti, iš anksto pasmerkia jų mėgėjus pralaimėjimui, nes šios dietos nepritaikytos individualiems organizmo poreikiams. Sąmoninga mityba apjungia savyje fizinius, dvasinius ir socialinius ypatumus ir todėl labai sėkmingai padeda sumažinti viršsvorį.
Daugumai žmonių valgis susijęs su tam tikromis emocijomis. Dažnai girdime išsireiškimą: „Reikėtų kažkaip pasaldinti gyvenimą“, „Apkarto gyvenimas“, arba „Kažkokia rūgšti veido išraiška“. Tokiais atvejais darbo pertraukėlių metu dauguma moterų stengiasi „pasaldinti“ gyvenimą šokoladu ar pyragėliu, bet ne saldžia morka. Greičiau jos užsimanys arbatos su saldainiais. „Pasaldinkit man širdelę“, – pasakys jos, net jeigu tuo metu „sėdi“ ant kokios nors dietos.
Emocijos – svarbus faktorius. Visi turime problemų, kurias reikia spręsti. Tačiau svarbiausias principas, kurį reikėtų taikyti: nesusiekite savo emocinės būsenos su valgiu. Būtina atsisakyti tokio įpročio – šokoladu gintis nuo streso arba apdovanoti save buteliu alaus, riebiu kepsniu arba pyragaičiu už gerai atliktą darbą. Nebandykite taisyti savo blogą nuotaiką arba apvainikuoti gerą kenksmingais maisto produktais.
Maitintis sąmoningai – reiškia prieš kažką darant mąstyti. Užduokite sau klausimus: „Ar reikia tai valgyti? Ar aš alkanas?“ Valgiu pagrąžinti sunkią dieną – tikra nelaimė, kuri veda į viršsvorį.

Kaip pataisyti savo emocinę būklę?
• Mankštinkitės, užsiimkit sportu.
• Suraskit sau hobi. Gyvenime yra daug užsiėmimų, kurie suteiks jums malonumą!
• Mąstykite apie dvasinius dalykus, melskitės ir skaitykite Šventąjį Raštą, giedokite dvasines giesmes. Visi šie dvasiniai instrumentai pakylės jūsų sielą, suteiks vilties, optimizmo, padės pasijusti dėkingu už viską, kas įvyko jūsų gyvenime.

• Suraskite žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo išgyvenimais. Tai gali būti jūsų gyvenimo palydovas, draugas, kažkas iš tėvų, dvasinis vadovas. Taip jūs gausite paguodą, palaikymą, meilę.
Galbūt jūs surasite kitą, savo būdą.

Prieš suvalgydami kažką, paklauskite savęs ar tikrai esate alkanas ir ar nėra jūsų noras pavalgyti susijęs su jūsų nuotaika? Pasirinkite sąmoningą mitybą – tai patikimas kelias sumažinti ir kontroliuoti svorį.

Šaltinis: Andrej Prokopjev, Visuomeninės sveikatos apsaugos magistras, „Vaši kliuči k zdorovju” 2010 12 (Nr. 24)

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.7

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr. 7 rasite:

  • kaip gyventi be pralaimėjimų,
  • apie nutukimą be viršsvorio ir jo pavojų,
  • judraus gyvenimo naudą,
  • pavasario žalumynus ir juose slypinčius turtus, saulėgrąžų maistingumą,
  • paprastą skanios dilgėlių sriubos su saulėgrąžų grietine receptą.

Ar žinai 5, 2011 (7)– parsisiųsti

Nutukimas be viršsvorio

XXI amžius dar tik prasidėjo, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija jau dabar viešai praneša, kad šio amžiaus žudikas Nr. 1 yra nutukimas. Daugelį jaudina viršsvorio problema, tačiau nedaugelis žino, kad ne mažiau pavojingas yra nutukimas, neturint viršsvorio, arba taip vadinamas metabolizmo sindromas. Jo pagrindinis pavojus tame, kad žmonės net neįtaria, kad yra nutukę.
Įdomiausia, kad šis nutukimo tipas gali būti ir pas lieknus žmones. Didelei Didžiosios Britanijos Imperatoriškojo koledžo tyrinėtojų nuostabai, šis nutukimas buvo aptiktas netgi pas manekenes. Šio tyrimo metu buvo ištirta 800 žmonių magnetinio rezonanso tomografijos pagalba. Pasirodė, kad 45% moterų ir 60% vyrų turi „metabolizmo sindromą“. Sudarant individualias riebalų „nuotraukas“, kiekvienam tyrimo dalyviui mokslininkai nustatė, kad pagrindinis metabolinio nutukimo faktorius buvo riebalų pasiskirstymas organizme. Daug lieknų žmonių su normaliu kūno masės indeksu turėjo visceralinių riebalų perteklių aplink vidaus organus.
Ypatingai daug šių riebalų kaupiasi pilvo srityje. Lyginant su riebalais kaupiamais ant klubų ir kojų, visceralinių riebalų kaupimas didina įvairių komplikacijų ir visų sistemų susirgimo riziką.

Kokias ligas sukelia matabolinis nutukimas?
Pastebėta, kad visceralinis nutukimas ir antrojo tipo diabetas tarpusavyje yra labai susiję. Būtent nutukimas yra pagrindinė organizmo atsparumo insulinui (gliukozė esanti kraujyje nereaguoja į insulino hormoną) priežastis. Reaguodamas į tai organizmas, o tiksliau, kasos liauka padidina insulino gamybą. Padidėjęs insulino kiekis (hiperinsulinemija) savo ruožtu sutrikdo kitus biocheminius organizmo procesus: didėja arterinis kraujospūdis, sutrinka riebalų sudėtis kraujyje. Todėl padidėja diabeto, širdies kraujagyslių susirgimų ir hipertonijos rizika. Kaip sužinoti, ar turime metabolinį nutukimą?
Pasinaudoti magnetinio rezonanso tomografija tam, kad sužinoti visceralinių ir poodinių riebalų išsidėstymą ir kiekius mūsų organizme, yra pakankamai brangu. Yra daug paprastesnis būdas. Išsimatuokite savo liemens ir klubų apimtis. Padalinkite liemens apimtį iš klubų apimties. Gautas rezultatas vyrams neturėtų būti didesnis nei 1, o moterims nedidesnis nei 0,8.

Kaip kovoti su metaboliniu nutukimu?
Tyrimas parodė, kad žmonės, turintys visceralinių riebalų perteklių dažniausiai kontroliuoja savo svorį dietų pagalba, tuo tarpu, kai neturintys šios problemos teikia pirmenybę reguliariam fiziniam aktyvumui.
Mokslininkų nuomone, viršsvorį turintys žmonės, jeigu jie sportuoja, daug juda, gali būti daug sveikesni, nei liekni, tačiau mažai fiziškai aktyvūs. Gali būti, kad sumo imtynininkai, pasižymintys didžiuliu viršsvoriu, turi geresnį medžiagų apykaitos rodiklį, nei kai kurie iš liesų, nejudrių žiūrovų, kurie stebi juos sėdėdami tribūnose, nes šių sportininkų riebalai didžiąja dalimi kaupiasi po oda, o ne aplink gyvybiškai svarbius organus ir raumenis. (Žinoma, višsvoris bet kokiu atveju turės vienokių ar kitokių neigiamų pasekmių – leidėjų pastaba.) Reguliarus fizinis aktyvumas padeda pašalinti vidinį nutukimą net, jeigu svarstyklių rodyklė stovi vietoje. Tam, kad susidoroti su metabolinio nutukimo problema, geriausia taikyti visas sveiko gyvenimo būdo taisykles: sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas ir t.t.

Šaltinis: A.Borisov, Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ Nr.6, 2007

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM