Gyvenimas be pralaimėjimų

Kiekvienas norėtų gyventi nepatirdamas pralaimėjimų. Argi tai nenuostabu, kiekvieną rytą atsibusti su mintimi, kad viską kontroliuojam. Gal sakysite: neįmanoma. Taip, yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, tačiau savikontrolės dėka mes galime visiškai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir sveikatą. Sveikata nepriklauso nuo sėkmės, greičiau tai paklusnumo žinomiems dėsniams rezultatas. Sportininkams tai gerai žinoma. Jie atkakliai treniruojasi, kruopščiai ruošiasi ir laikosi griežtos disciplinos. Bet koks aplaidumas, nesaikingumas ar neatsargumas gali nualinti jų organizmą, o tai tolygu pralaimėjimui. O juk užtikrinti pergalę savo gyvenime yra nepalyginamai svarbiau. Visi mes kovojame dėl savo amžinojo likimo. Kiekvienas, kuris laikosi patikimų disciplinos taisyklių, laimės. Dėl bet kokio nuolaidžiavimo savo blogiems įpročiams žmogui darosi vis sunkiau matyti skirtumą tarp to, kas teisinga ir neteisinga, ir, galų gale, pasipriešinti nuodėmei. Dėl to pralaimėjimo grėsmė vis didėja.

 
Susivaldymas – tai visų, ateinančių iš Dievo, palaimų pamatas. Visų mums reikalingų pergalių pamatas. Susivaldymas turi įsiskverbti į visas mūsų gyvenimo sferas – mitybą, fizinius pratimus, poilsį, darbą, pramogas ir santykius.
Mokymasis savikontrolės labai primena mokymąsi groti muzikos instrumentu. Pradžioje mokomės teisingos technikos, kuri vėliau koncentracijos ir praktikos dėka tampa įpročiu. Mūsų įpročius formuoja pergalės arba pralaimėjimai. Jeigu turėsim realius tikslus, tai kiekviena pergalė padės formuotis susivaldymo įgūdžiams.

 
Tik tada, kai suvoksim mūsų bejėgiškumą ir įsileisim į savo gyvenimą jėgą, daug stipresnę nei žmogiškos jėgos, kad ji mus vestų, mes sugebėsime visiškai kotroliuoti savo norus ir veiksmus. Pirmas žingsnis – pripažinti, kad kai kuriuos dalykus mes negalime padaryti patys – atrodo paprastas, tačiau realybėje labai sunkus. Mums reikia pagalbos. Pripažinti tai – nereiškia pralaimėti. Šis pirmas žingsnis veda į pergalę. Viešpats ne tik vadovauja mūsų teisingam gyvenimo būdui, tačiau duoda mums norą, valią ir jėgų gyventi paklūstant šiam vadovavimui.
Būtina pripažinti, kad mums reikalingas bendravimas su kitais žmonėmis ir jų palaikymas. Ir jeigu mes patys nenusigręžiam nuo artimųjų reikmių, tai suprantame, kad ne tik už save esame atsakingi. Tai dar vienas motyvas, kodėl turėtumėm išmintingai elgtis su savo gyvenimu ir sveikata.

 

Visais laikais buvo žmonių, kuriems meilė buvo jų gyvenimo būdas, todėl jie pasiekė neįtikėtinos savikontrolės. Tamsiame visos žmonijos istorijos fone jie buvo tarsi žvaigždės naktį. Būtent jie dažniausiai pakeisdavo istorijos eigą ir atgaivindavo galutinės gėrio pergalės prieš blogį viltį.
Didžiausias pavyzdys – Žmogus, kuris pakeitė pasaulio kalendorių. Šis Žmogus – Jėzus Kristus. Dievo Sūnus – tai visiško susivaldymo pavyzdys. Jis išlikdavo ramus ir orus visų problemų akivaizdoje, niekada neatsakydamas įžeidimu į įžeidimą. Nei šlovė, nei garbinimas Jį nesugadino. Kantriai ir nuolankiai Jis sutikdavo ir draugus, ir priešus.


Jėzus įrodė, kad tai įmanoma kiekvienam žmogui, kuris kasdien ieško Dievo palaikymo ir pagalbos. Jis pasakė: „Iš savęs Aš nieko negaliu daryti ” (Jono 5:30). Jo jėgos šaltinis buvo Dievas Tėvas.
Kristus nuolankiai siūlo mums pasidalinti šia jėga su Juo.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“  Nr.1, 2006

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.