Alokoholis ir cigaretės kiekvieną dieną daužo daugybės žmonių likimus. Tačiau priklausomybių, kurios griauna žmogų ir jo aplinką, galima atsikratyti! Apie tai ši istorija.
▫️Vaikystę praleidau Tatarstano respublikos Nižnekamsko rajono kaime. Augau ramus berniukas. Kai būdavo padarytos pamokos ir namų darbai, tėvams išleidus, su draugais rungtyniavome plaukime, mėgdavome žaisti futbolą, tinklinį.
▫️Po mokyklos įstojau į Kazanės aviacijos institutą. Du kursus mokiausi gerai, o trečiame kurse atsirado papildomų lėšų ir pradėjau gerti, už ką mane pašalino iš instituto. Tada pusę metų dirbau auto suvirintoju vienoje transporto organizacijoje ir po kurio laiko grįžau į institutą. Man patiko mokytis.
▫️Po kariuomenės vedžiau ir įsidarbinau Nižnekamske. Organizavome kooperatyvą. Dirbau statybos organizacijoje darbo apsaugos inžinieriumi. Ten tekdavo išgerti „už darbą, už sėkmę“, paskui „nuo nuovargio, po pirties, po šventės, po sielvarto“, per gimtadienius, minėjimus, po to jau tik spėk įpilti.
▫️Kai girtavau, mama visada sakydavo: Dievas viską mato. Kad ir kur bebuvau, prisimindavau jos žodžius. Vaikystėje mama manęs prašė persirašyti „Gyvąją pagalbą“ – 91 Psalmę ir „Tėve mūsų” maldą. Turėjau šiuos žodžius su savimi, bet aš negalvojau apie jų prasmę. Tik vėliau supratau, kad tardamas juos, aš kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą.
▫️Prisimenu, mano tėvas kažkada pasijuokė iš mamos, kad ji tiki Dievą. Tada ji atsakė: „Prisimeni, kaip tu kariavai? Kai šalia švilpė kulkos ir tave tik sužeidė, nes mes meldėmės už tave“. Visa tai liko mano atmintyje.
▫️80-90 – aisiais metais atsirado daug literatūros įvairiom temom. Aš kažko ieškojau. Buvau pas budistus, skaičiau musulmonų ir krikščionišką literatūrą. Kartą dvi merginos padovanojo man knygą apie Jėzų. Perskaičiau kelis puslapius ir supratau, kaip Jėzus mus myli, kad Jis mirė už mane ir parodė, kaip reikia gyventi. Bet, perskaitęs knygą, ją užverčiau ir padėjau į šalį geresniems laikams.
▫️Mirė artimieji, mama sirgo onkologine liga, aš išgyvenau draugų išdavystę ir klausiau Dievo: „Jeigu Tu esi, kodėl planetoje tiek daug blogio?“ O pats vis daugiau gėriau.
▫️Paskui sužinojau, kad mano žmona ir du vaikai lanko Biblijos pamokas, ir nusprendžiau nueiti pasižiūrėti. Prisimenu, kad atėjau išgėręs. Jaunuolis taip gerai kalbėjo apie Bibliją, o prieš tai moterys gražiai giedojo apie Jėzų. Man tapo taip ramu sieloje ir aš pasilikau. Po to studijavau Danieliaus knygą, vėliau buvau pakrikštytas. Pamenu, po krikšto ėjau gatve, žiūrėjau į gamtovaizdį ir stebėjausi: koks tyras dangus ir kokie gražūs lapai.
▫️Pradėjau lankyti bažnyčią, studijuoti Bibliją. Žinojau, kad turiu nebegerti. Alkoholis aptemdo mintis, geri draugai atsitraukė, žmona vos nepaliko, darbe nemalonumai, pareigas apleidau, vaikus reikia mokyti. Supratau, kad aš pats dėl to kaltas ir ėmiau prašyti Dievo, kad išgelbėtų mane nuo girtavimo.
▫️Po to kelis mėnesius negėriau, bet panorėjau save išbandyti. Praeidamas pro įstaigą, prekiaujančią alkoholiu, nusprendžiau užeiti ir išgerti bokalą alaus, bet nusipirkau vyno, ir su savimi dar pasiėmiau butelį degtinės. Bėgo savaitės, o aš negalėjau sustoti. Taip stipriai mane užkabino, kad supratau – mirštu. Supratau, kad gydymas neilgam. Taip buvo mano pažįstamiems, kurie važiavo pas močiutę – žiniuonę. To užteko dviems – trims – penkiems metams ir vėl – girtuoklystė.
▫️Nuėjau į mišką, atsiklaupiau ir prašiau, kad Dievas man atleistų ir išgydytų nuo alkoholizmo, sakydamas: „Aš nusikaltau Tau, žmonai ir vaikams, man negalima gerti. Aš žudau save“. Prisiminiau Dievo pažadus iš Biblijos: „Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Pranašo Izaijo knyga 40: 30-31).
▫️Po maldos pasijutau lengviau. Grįžau namo ir nuėjau miegoti. Kitą dieną nuėjau į darbą, įkišau ranką į kišenę, kad pasiimčiau cigaretę ir pagalvojau: „Manęs juk netraukia, kam rūkyti? Nerūkysiu“. Ir išmečiau cigaretes. Taip Dievas visam laikui išlaisvino mane iš šių priklausomybių.
Vasilij Matrosov, Nižnekamskas, Tatarstanas
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/istoriya-otkaza-ot-alkogolya-i-kureniya/
Nesustokite. Labiau mylėkite. Palaikykite socialinius ryšius. Dėl savęs ir dėl kitų. Rūpindamiesi kitais, jūs padedate sau. 
* Prieš tai tekste skaitėtė: NEPIKTNAUDŽIAUKITE. Tačiau iš tikrųjų yra dalykų kuriais net reikia piktnaudžiauti: „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Biblija, laiškas Galatams 5: 22-23). Jų gausa saugoma dangiškame lobyne, paruošta išlieti tiems, kurie pasiruošę ją priimti iš visų palaimų Kūrėjo. „Tad ir Aš jums sakau: prašykite ir jums bus duota; ieškokite ir rasite; belskite ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa ir beldžiančiam atidaroma“ (Evangelija pagal Luką 11: 9-10). Kiekvieną dieną maldoje dėkokite Dievui už visus gerus dalykus jūsų gyvenime ir apskritai pasaulyje. Atneškite Jam visas savo baimes ir nerimą. Tas, Kuris laiko Visatą Savo rankose, galės pasirūpinti jūsų problemomis ir poreikiais. Atiduokite Jam viską ir įsikibkite į Jo ranką. Tvirtai laikykitės Jo, eidami per viską, kas jūsų laukia, žingsnis po žingsnio ir diena po dienos. 
Pandemija sukėlė precedento neturinčią krizę, bet ji sukėlė ir precedento neturinčių galimybių. Galimybę gyventi taip, kaip turėtumėte gyventi: palaikyti santykius su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Diena po dienos susitelkite į geresnį tarnavimą aplinkiniams žmonėms ir Dievui, todėl, kad tame yra Jo maloninga valia mums.
.
Taip, tai krizė. Ji atėjo pas mus netikėtai. Ji mums gresia netikrumu ir dalykų, kurie mums svarbūs ir brangūs, praradimu. Ši realybė mums primena, kaip viskas gali greitai pasikeisti. Niekada negalime numatyti, ką ruošia ateinanti diena. Tik Dievas gali. 
.
– Smegenys – absoliučiai nuostabus organas, kaip ir visa Dievo kūrinija. Vidutiniškai jas sudaro 100 mlrd nervinių ląstelių – neuronų. Per 1 sekundę jos gali apdoroti 2 mln bitų informacijos, jos įsisavina viską, ką jūs kada nors girdėjote ar matėte. Kai kurie žmonės sako, kad nereikia daug mokytis, nes perkrausi savo smegenis, bet jų perkrauti neįmanoma. Net jei jūs sužinosite naują faktą kiekvieną sekundę, jums prireiks 3 mln metų, kad pradėtumėte perpildyti smegenis, todėl tokia tikimybė nedidelė. Mes nežinome, kur gimsta potraukis dvasiniams dalykams ir kaip mes galime bendrauti su savo Kūrėju. Mūsų smegenys atsakingos už visas šias funkcijas.
