Įsivaizduokime, kad lipame į hermetišką laivą – batiskafą, kuris leidžiasi į kelionę kraujo srautu. Mūsų kelionės tikslas – ištirti kraujo sudėtį, jo funkcijas ir judėjimo kraujagyslėmis kelią. Specialaus zondo pagalba mūsų laivas įvedamas į kojos veną. Judame aukštyn link širdies 10 cm/sek. greičiu, matomumas pro iliuminatorių prastas, viskas nudažyta tamsia vyšnine spalva. Taip atrodo deguonies stokojantis veninis kraujas. Kelyje iš karto atsiranda kliūtis – tai sandariai uždaryti venų vožtuvai. Bet staiga jie atsiveria, ir mūsų aparatas su kraujo stūmimu sklandžiai juda toliau. Pro galinį apžvalgos stiklą matome: vožtuvai greitai užsidaro, neleisdami kraujui sugrįžti. Netrukus mūsų veninė „trasa“ daro posūkį, ir mes patenkame į apatinę tuščiąją veną. Viršuje girdisi nedidelis triukšmas – batiskafas artėja prie širdies. Dėmesio! Mus traukia į dešinįjį prieširdį, dabar bus staigesnis posūkis. Širdies vožtuvai greitai atsidaro, ir mes jau dešiniajame skilvelyje. Tada laivas su kraujo srove išmetamas į plaučių arteriją ir nešamas į plaučius. Čia trumpam sustosime, batiskafas įjungia atbulinę eigą, įveikdamas nuolatinį kraujo tekėjimą. Trumpam sustokime.
Atidžiai pažiūrėkite į borto kompiuterio ekraną, prijungtą prie elektroninio mikroskopo. Matome didelius raudonus kraujo kūnelius – eritrocitus. Jie neturi branduolio, bet yra pripildyti hemoglobino. Matyti, kaip deguonis iš plaučių patenka į kraujоtaką ir greitai prisijungia prie hemoglobino, todėl kraujas akimirksniu įgauna ryškiai raudoną spalvą. Eritrocitų kraujyje daugiausia, jų funkcija – nunešti deguonį kiekvienai mūsų kūno ląstelei (1 ml kraujo yra 5 mln. eritrocitų). Nuo šių ląstelių kokybės ir kiekio priklauso viso organizmo darbas, nes visos cheminės reakcijos vyksta dalyvaujant deguoniui. Šalia eritrocitų matome jaunas retikulocitų ląsteles, jos dar negali pilnavertiškai pernešti deguonies. Paprastai kraujyje jų yra labai mažai. O štai dar kelios sferinės formos raudonosios ląstelės. Tai seni eritrocitai, greitai juos sulaikys blužnis, ir jie bus išmontuoti atsarginėms dalims. Raudonųjų kraujo kūnelių gyvenimo trukmė apie 130 dienų. Sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui, juos gamina kaulų čiulpai.
Paliekame plaučius ir judame toliau. Palaipsniui laivas nusileidžia ir vėl patenka į širdį, bet jau į kairįjį prieširdį, o tada į skilvelį. Pažiūrėkite, kokios šioje širdies pusėje galingos sienos. Iš tiesų kairiojo skilvelio raumuo daug stipresnis nei dešiniojo; jis dideliu spaudimu išstumia kraują į arterinę kraujotaką. Dabar prisisekite saugos diržus – aortoje reikės įveikti patį staigiausią (180 laipsnių) posūkį. Aorta – pati stambiausia kraujagyslė, išeinanti iš širdies. Staigiai išsilenkdama žemyn, ji eina į apatinę kūno dalį, pakeliui aprūpindama galingas arterijas galvai ir rankoms. Mums labai pasisekė: nebuvo įprasto purtymo, nes aortos sienelės dar lygios, be riebalinių apnašų ir aterosklerozinių plokštelių. Būtent nuo aortos prasideda aterosklerozės vystymasis, nes ši kraujagyslė patiria didžiausią spaudimą. Jei kraujyje yra su maistu gaunamo cholesterolio perteklius, jis dideliu greičiu atsitrenkia į aortą ir palaipsniui prie jos prilimpa. Tokia lygi kraujagyslė – tikrai retenybė, greičiausiai, tai vegetaro, su ilgamečiu stažu, organizmas.
Įveikęs staigų posūkį, laivas atsitrenkia į apatinę kūno dalį ir sustoja kryžkelėje. Abiejose aortos pusėse matome dideles arterijas, pernešančias kraują į inkstus. Būtent inkstuose kraujas nuolat valomas nuo toksinių medžiagų, susidarančių medžiagų apykaitos procese. Žinoma, mes ten neplauksime, kitaip mus tiesiog nuneš į šlapimo pūslę.
Ekrane pasirodė SOS signalas, mūsų laivą atakuoja baltieji kraujo kūneliai. Šie baltieji kraujo kūneliai yra imuniteto armijos „kariai”, jie visada randa „įsibrovėlius“. Jų atsiranda vis daugiau ir daugiau, jie kabinasi į mūsų batiskafą, bandydami jį sustabdyti. Žiūrėkit, kiti leukocitai nuvedė visą būrį antrankiais surakintų bakterijų ir virusų, greitai juos suvirškins makrofagai. Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, kurie dalyvauja uždegimo procesuose ir imuniteto kūrime. Leukocitai didesni už eritrocitus, turi branduolį, gali keisti savo formą ir savarankiškai judėti net prieš kraujotakos srovę. Leukocitai turi unikalią savybę – geba prasiskverbti pro kraujagyslių sieneles, patekti į visus audinius. 1 ml kraujo yra nuo 6 iki 8 tūkstančių baltųjų kūnelių. Pagrindinė leukocitų funkcija – apsauga. Jie saugo organizmą nuo svetimųjų – bakterijų, virusų ir vėžinių ląstelių. Yra ištisi leukocitų padaliniai, praeinantys specialius “apmokymus” ir turintys skirtingas savybes.
(Tęsinys rytoj ?? Nepraleiskite tęsinio – sužinosite įdomių detalių)
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
?„Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas.“ (Psalmių 139:14)
Kruopštus dizainas
1. Paimame į ranką kamuoliuką ir matom, kaip pirštų galiukai atsidūrė toje pačioje plokštumoje.
Dabar aišku, kodėl mokslininkas Izaokas Niutonas kartą pasakė: „Jei nebūtų kitų įrodymų, vien nykštys būtų įtikinęs mane, kad Dievas yra“.
