(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 81 psl.)
Brokoliai – idealus maistas nesveikai širdžiai
Paskutiniu metu, tiek Europoje, tiek Amerikoje, brokolių auginama vis daugiau. Žmonės vis dažniau renkasi juos, o ne žiedinius kopūstus, dėl to, kad brokoliai sukelia mažiau vidurių pūtimo ir daugelio nuomone, jie skanesni.
• SAVYBĖS:
Iš visų kopūstinių šeimos augalų brokoliai išsiskiria dideliu baltymų, kalcio, provitamino A (beta karoteno) ir vitamino C kiekiu. Taip pat juose gausu kalio ir nedaug natrio. Brokoliuose, kaip ir visuose kopūstinių šeimos augaluose, gausu antikancerogeninių sieros turinčių fitocheminių medžiagų.
• Naudingi gydant šias ligas:
?? KORONARINĖ (vainikinių arterijų) LIGA: dėl mažo kalorijų ir riebalų kiekio, taip pat optimalaus natrio ir kalio santykio, brokoliai idealus maistas tiems, kurie kenčia nuo širdies nepakankamumo. Brokoliai skatina skysčių pertekliaus pašalinimą iš audinių (pašalina patinimą), veikia kaip užsikimšimą šalinanti priemonė.
?? NUTUKIMAS ir DIABETAS: brokoliai turi mažai kalorijų, mažai cukraus, tačiau suteikia sotumo jausmą, todėl juos reikėtų įtraukti į dietas, turintiems nutukimą ir diabetą.
?? VĖŽYS: dėl didelio beta karoteno (provitamino A) ir fitocheminių elementų kiekio brokoliai (kaip ir visos kitos kopūstinės daržovės) yra galinga antikancerogeninė priemonė, kurios veiksmingumas buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų.
• PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:
▫ Termiškai APDOROTI: Brokoliai gaminami įvairiais būdais, panašiai kaip žiediniai kopūstai. Termiškai apdoroti juos reikia kuo mažiau, kad išlaikytų maistines medžiagas.
▫Jų minkštus stiebus galima valgyti ŽALIUS arba dėti į salotas, trumpai pavirus garuose. Jie labai kvapnūs ir skoniu primena šparagus.
❗Visose daržovėse ir žalumynuose, ypač kopūstinėse, daug fitocheminių medžiagų, apsaugančių nuo širdies ligų ir vėžio.
Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Ar visos tradicijos naudingos: taukai ir kraujas
Kraštuose, kur mėsai skerdžiami gyvūnai, nuo neatmenamų laikų prigijo ir patiekalai iš kraujo. Skerdžiant gyvūną, kraujas nuleidžiamas į švarų indą, atšaldomas. Lietuviai, latviai, estai, airiai iš skerstuvių kraujo gamina kraujines dešras. Europoje taip pat populiarus jautienos kepsnys (steikas) su krauju.
⁉️ Teigiama, kad kraujas yra būtinas ir naudingas maisto produktas. Bet ar tikrai taip?
??Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus organus ir audinius. Tuo pačiu pašalina kenksmingas medžiagas, tokias kaip šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, kreatininas, merkaptanas ir kt. Jos neutralizuojamos ir pašalinamos iš organizmo per kepenis ir inkstus. Vartodamas kraują kaip maistą, žmogus gauna ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, papildomai apkraudamas vidaus organus, ypač kepenis. Kraujyje daug hormonų, ypač streso, kurie dideliais kiekiais išsiskiria į kraują tuo metu, kai gyvūnas vedamas skersti. Patekę į mūsų organizmą, hormonai daro neigiamą poveikį. Kraujas – sunkus maistas, nes jo virškinimas yra sunkus procesas, kas neigiamai veikia skrandį.
??Draudimas naudoti kraują turi ir dvasinę reikšmę. Šį įsakymą Dievas davė ne tik žydams, jis galioja kiekvienam žmogui. “Jei kas iš izraelitų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas.“ (Kunigų 17:13,14)
??Taukai ar gyvūnų vidiniai riebalai taip pat netinka maistui. Juose yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra viena iš pagrindinių širdies ligų ir insulto priežasčių. Gyvūniniai riebalai sunkiai ir ilgai virškinami skrandyje, didėja rizika susirgti pankreatitu – kasos uždegimu, taip pat cholecistitu – tulžies pūslės uždegimu. Vartojant sočiuosius gyvūninius riebalus, pilvo srityje daugėja riebalinio audinio, atsiranda antsvoris. Laikui bėgant sutrinka hormonų pusiausvyra organizme. Mūsų organizmui gyvūniniai riebalai netinka. Sveikiau vartoti šiek tiek šalto spaudimo aliejaus, riešutus, sėklas ir kitus augalinius produktus, kuriuose gausu sveikų, naudingų riebalų.
❗️Įsakymas apie kraują ir taukus atėjo pas mus iš senų laikų, tačiau aktualus ir šiandien. Jei pasitikėsime Viešpačiu mitybos klausimais, turėsime palaiminimą. Visi Dievo įsakymai yra prasmingi ir naudingi tiems, kurie jų laikosi.
„Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“.“ (Kunigų 3:17)
? Būkite sveiki 🙂
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
Lapinės salotos – ramina nervus ir užpildo skrandį
(Lot. Lactuca sativa)
Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.
• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:
??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.
??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).
??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.
??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.
??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.
??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.
• Naudingos esant šioms LIGOMS:
Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.
??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.
??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.
??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.
??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.
??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.
PARUOŠIMAS:
▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.
▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.
Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
#sveikata #mityba #salotos #ligos #augalinemityba #darzoves
Lapinės SALOTOS – ramina nervus ir užpildo skrandį
(Lot. Lactuca sativa)
Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.
• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:
??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.
??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).
??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.
??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.
??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.
??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.
• Naudingos esant šioms LIGOMS:
Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.
??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.
??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.
??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.
??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.
??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.
PARUOŠIMAS:
▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.
▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.
Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Rugiai suteikia arterijoms elastingumą
Ypač rekomenduojami sergant:
??ATEROSKLEROZE ir išemine ŠIRDIES liga:
▫ Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
▫ Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
▫ Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
??HIPERTONIJA:
Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
??VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS:
Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo.
??STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO profilaktika:
▫ Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvūninės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
▫ Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.
MAISTINGUMAS ??
Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.
??ANGLIAVANDENIAI:
Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
??BALTYMAI:
Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
??VITAMINAI:
Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
??MINERALAI:
Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!
▫ Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 g (sauso produkto), beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).
▫ Rugiai maistingesni nei kviečiai, nors ir ne taip lengvai įsisavinami.
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Avinžirniai – maistas arterijoms
Dėl nuostabių gydomųjų avinžirnių savybių tai idealus dietinis produktas šiandien: avinžirniai padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir išvengti vidurių užkietėjimo, stiprina nervų sistemą.
Be to, avinžirniai maistingi ir gerai subalansuoti, nes suteikia daug energijos ir įvairių svarbių maistinių medžiagų:
??BALTYMAI: Avinžirniuose gana daug baltymų. Ankštiniai produktai kartu su grūdų produktais aprūpina mus puikios kokybės baltymais.
??ANGLIAVANDENIAI: Avinžirniuose labai daug angliavandenių, iš kurių vyrauja krakmolas. Virškinimo metu krakmolas iš lėto virsta gliukoze, tačiau jis turi būti gerai sukramtytas ir suvilgytas seilėmis.
??RIEBALAI: Avinžirniuose yra 6,04% riebalų. Tai žymiai daugiau nei lęšiuose ir pupelėse, bet mažiau nei sojos pupelėse. Daugiausia tai polinesotieji riebalai.
??VITAMINAI: Avinžirniai geras vitaminų B2 ir B6 šaltinis. Turi pakankamai daug folio rūgšties, kuri dalyvauja nervų sistemos veikloje ir mažina širdies priepuolio riziką. Šimtas gramų avinžirnių (išvirtų – apie 250 g) beveik tris kartus viršija folio rūgšties dienos poreikį.
??MINERALAI: Ypatingo dėmesio nusipelno geležis (beveik tris kartus daugiau nei mėsoje), fosforas, kalis, magnis, kalcis ir cinkas.
Dėl visų paminėtų privalumų avinžirnius galima naudoti kaip pagrindinį patiekalą, kas būdinga tradicinėje Viduržemio jūros dietoje. Ypač reguliariai vartoti avinžirnius rekomenduojama šiais atvejais:
☝?Didelis CHOLESTEROLIO kiekis: Avinžirniuose yra nedidelis kiekis aukštos kokybės (mono- ir polinesočiųjų) riebalų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Avinžirnių skaidulos neleidžia pasisavinti cholesterolį iš kitų maisto produktų (avinžirniuose cholesterolio nėra). Todėl jei valgysite daugiau avinžirnių ir mažiau mėsos produktų, sumažės cholesterolio kiekis, pagerės arterijų sveikata. Galiausiai, ilgą laiką valgant avinžirnius išvengiama visų aterosklerozės pasekmių, įskaitant širdies priepuolį.
☝?VIDURIŲ užkietėjimas: avinžirniuose esančios maistinės skaidulos skatina žarnyno peristaltiką.
☝?Funkciniai NERVŲ SISTEMOS sutrikimai dėl vitamino B trūkumo, tokie kaip dirglumas, nervingumas ir dėmesio stoka: Avinžirniai itin rekomenduojami kenčiantiems nuo STRESO ir DEPRESIJOS.
☝?NĖŠTUMAS: Šis ankštinis augalas yra idealus maistas nėščioms moterims dėl didelio folio rūgšties kiekio, kuri apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimų. Be to, avinžirniuose labai daug baltymų, geležies ir kitų mineralų.
? PARUOŠIMAS:
▫ VIRTI: Vakaruose labiausiai paplitęs virtų avinžirnių vartojimas. Avinžirnius galima dėti į sriubas ir troškinius. Avinžirniai puikiai dera su ryžių patiekalais.
▫ KEPTI ORKAITĖJE: tokiu būdu pagaminti avinžirniai gali būti sunkiau virškinami, nes dalis krakmolo tampa sunkiai įveikiamu skrandžio sultims.
▫ Avinžirnių MILTAI: plačiai naudojami Indijoje gaminant įvairius patiekalus, pvz., falafelius.
▫ VIRTI ir SUTRINTI užtepėlės, padažo, desertų pavidalu ir t.t.
❗️CINKO trūkumas:
Kai kurie mitybos specialistai teigia, kad augaliniame maiste tariamai nepakanka cinko. Tačiau 100 gramų sausų avinžirnių yra daugiau cinko (3,43 mg) nei tokiame pat kiekyje mėsos (2,97 mg). Avinžirniai kaip ir lęšiais bei soja – puikus cinko šaltinis.
Valgykite įvairų augalinį maistą ir būkite sveiki ?
„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios 1:29)
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
