?? Ar mėgstate kavą, o gal saldžius gazuotus gėrimus? Asmeniškai aš, kavą ir įvairius saldžius gėrimus su burbuliukais, seniau mėgau. Kad jų atsisakyčiau, teko pasitelkti proto “balsą”. Kodėl atsisakyti jų verta?
Tiesa, saldūs gazuoti gėrimai labai populiarūs daugelyje šalių. Tačiau dauguma jų nėra tokie nekalti, kaip atrodo.
? Nemaža jų dalis turi kofeino. Tyrimai rodo, kad kofeinas neleidžia vandeniui patekti į ląsteles. Todėl organizmas, nepaisant didelio kiekio šių gėrimų vartojimo, pradeda kentėti nuo dehidratacijos. Be to, kofeinas turi stiprų diuretinį poveikį. Todėl organizmas, kenčiantis nuo dehidratacijos, netenka ir ląstelėse esančio vandens. Konektikuto (JAV) Osteoporozės universiteto direktorius Dr. Lawrence Raisz taip pat teigia, kad padidėjęs kaulų trapumas susijęs su kofeinu, vartojamu įvairių gėrimų pavidalu.
? Kita problema – ortofosforo rūgštis, kuri dedama į gėrimus kaip konservantas. Šią rūgštį organizmas bando neutralizuoti pasitelkdamas iš kaulų išskiriamą kalcį, o jei jo su maistu gaunama nepakankamai, tai gali sukelti osteoporozę.
? Viename tyrime dalyvavo daugiau nei 2500 žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 60 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų, vartojančių gazuotus gėrimus, šlaunikaulio kaulų tankis, nepriklausomai nuo amžiaus, menopauzės, kalcio ir vitamino D suvartojimo, buvo sumažėjęs. Geriant saldų gazuotą vandenį, didėja nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tikimybė, didėja peršalimo ir avitaminozės rizika. Saldūs gėrimai gali prisidėti prie dantų ėduonies. Dėl to kaltas ne tik cukrus ir saldikliai, bet ir anglies dioksidas bei rūgštis, kurių yra beveik kiekviename gėrime. Tyrimai su nėščiomis moterimis rodo didelę persileidimo riziką dažnai vartojant saldžius gazuotus gėrimus.
(Tęsinys rytoj)
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
Paskelbta
Paskelbta
Grupė fariziejų ir Rašto aiškintojų atėjo pas Jį, vilkdami siaubo apimtą moterį, kurią jie rūsčiai, nekantriais nuožmiais balsais kaltino septintojo įsakymo pažeidimu. Stumdami ją Jėzaus link, jie, demonstruodami veidmainišką pagarbą Jam, tarė: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O Tu ką pasakysi?“ (Jono 8, 4–5)
Jų apsimestinė pagarba slėpė kruopščiai apgalvotą ir užmaskuotą suokalbį sužlugdyti Jėzų. Jeigu Jis išteisins moterį, bus apkaltintas Mozės Įstatymo paniekinimu. Jeigu Jis ją pasmerks mirčiai, Jis galės būti apskųstas romėnams, kaip pasisavinęs tik jiems priklausančią valdžią.
Jėzus pažvelgė į iš gėdos drebančią auką ir kietaširdžių dvasininkų, neturinčių jokio žmogiško gailesčio, veidus. Nuo tokio reginio Jo tyra dvasia suvirpėjo. Neparodydamas, kad išgirdo jų klausimus, Jis pasilenkė ir, žiūrėdamas į žemę, ėmė kažką rašyti smėlyje.
Nerimdami, kad Jis delsia ir, atrodo, yra abejingas, kaltintojai priėjo arčiau, skatindami Jėzų atkreipti dėmesį į šį reikalą. Tačiau kai jų akys nuo Jėzaus veido nukrypo į grindinį prie Jo kojų, jie nutilo. Ten prieš jų akis buvo užrašytos slaptos jų gyvenimo nuodėmės.
Atsitiesęs Jėzus įbedė akis į susimokiusius vyresniuosius ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ (Jono 8, 7) Ir pasilenkęs vėl rašė.
Jis nepažeidė Mozės Įstatymo ir nesikėsino į Romos valdžios autoritetą. Kaltintojai pralaimėjo. Dabar jų menamo šventumo drabužiai buvo nuplėšti; beribio tyrumo akivaizdoje jie stovėjo kalti ir pasmerkti. Bijodami, kad jų slaptosios nuodėmės gali būti atskleistos daugumai, nukorę galvas ir nuleidę akis jie spruko šalin, savo auką palikę gailestingajam Išgelbėtojui.
Jėzus atsitiesė ir, žvelgdamas į moterį, paklausė: „‘Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?’ Ji atsiliepė: ‘Niekas, Viešpatie.’ Jėzus jai tarė: ‘Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.’“ (Jono 8, 10–11)
Moteris stovėjo prieš Jėzų drebėdama iš baimės. Jo žodžiai „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ nuskambėjo jai kaip mirties nuosprendis. Ji nedrįso pakelti akių į Išgelbėtoją, bet tyliai laukė savo lemties. Savo nuostabai ji matė, kaip jos kaltintojai – praradę žadą ir suglumę – skirstėsi; po to jos ausis pasiekė vilties žodžiai: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ Jos širdis susigraudino ir, puolusi Jėzui prie kojų, ji iškūkčiojo savo nuoširdžiausią dėkingumą ir su karčiomis ašaromis išpažino nuodėmes.
Tai buvo jos naujo gyvenimo, tyro ir ramaus, pašvęsto Dievui gyvenimo pradžia. Pakeldamas šią puolusią sielą, Jėzus padarė didesnį stebuklą negu išgydydamas sunkiausią fizinę negalią; Jis išgydė dvasinę ligą, kuri atneša amžiną mirtį. Ši atgailaujanti moteris tapo viena Jo ištikimų sekėjų. Su pasiaukojančia meile ir ištikimybe ji parodė savo dėkingumą už Jo atlaidžią meilę. Šią paklydusią moterį pasaulis tik niekino ir išjuokė, tačiau Nenuodėmingasis pasigailėjo jos silpnumo ir ištiesė jai pagalbos ranką. Nepaisant, kad veidmainiški fariziejai įskundė, Jėzus jai liepė „eiti ir daugiau nuodėmių nebedaryti“.
Jėzus žino kiekvienos sielos aplinkybes. Juo didesnės nusidėjėlių kaltės, tuo labiau jiems reikia Išgelbėtojo. Jo dieviškos meilės ir užuojautos širdis labiausiai krypsta į tą, kuris beviltiškai įpainiotas į priešo žabangus. Savo paties krauju Jis yra pasirašęs žmonijos išlaisvinimo dokumentą.
Jėzus nenori, kad tokia brangia kaina atpirktieji taptų priešo pagundų žaislu. Jis nenori, kad būtume nugalėti ir pražūtume. Tas, kuris sutramdė liūtus duobėje ir vaikščiojo su ištikimaisiais karštose liepsnose, yra pasirengęs darbuotis dėl mūsų, kad sutramdytų bet kokį mūsų prigimties blogį. Šiandien Jis stovi prieš Dievą prie gailestingumo aukuro, pristatydamas maldas tų, kurie trokšta Jo pagalbos. Jis neatstumia verkiančių ir atgailaujančių. Jis atleidžia visiems, ateinantiems pas Jį atleidimo ir išgijimo. Jis nepasakoja visko, ką galėtų apreikšti, tačiau liepia kiekvienai virpančiai sielai būti drąsiai. Kas tik panorės, gali įsitverti į Dievo stiprybę ir susitaikyti su Juo, ir Jis priims.
? Tęsiame prieš savaitę pradėtą temą apie vandens poreikį mūsų organizmui. Prisimenate, vidutiniškai per dieną reikia išgerti 1,5-2,0 litrus gryno vandens. Tačiau kartais vandens poreikis žmogui gali padidėti: esant intensyviai fizinei ir protinei veiklai, karštu oru, žindančioms moterims, karščiuojant. Tokiose ir panašiose situacijose reikia gerti kur kas daugiau gryno vandens – 3-5 litrus per dieną.
? Vandens trūkumas ne visada pasireiškia troškuliu. Apie nedidelę, bet nuolatinę vandens stoka organizmas praneša kitaip. Tai gali būti nuotaikos pasikeitimas be aiškios priežasties, galvos skausmas, lėtinio nuovargio jausmas, koncentracijos ir dėmesio pablogėjimas, vidurių užkietėjimas. Jei vandens trūksta Ilgesnį laiką, gali atsirasti nugaros, raumenų, žarnyno, sąnarių skausmai, rėmuo. Tokiu atveju organizmas nepakankamai apsivalo, nuodingi medžiagų apykaitos produktai šalinami neefektyviai. Be to tirštėja kraujas, pablogėja jo cirkuliacija, padidėja širdies priepuolio rizika. Dažnai šių problemų galima išvengti tiesiog laiku išgėrus pakankamai vandens.
❗Galbūt jaučiamės pavargę. Netenkame jėgų, sunkiau atlikti savo kasdienes pareigas. Kartais problemos sprendimas yra paprastas – gerkite daugiau vandens.
? Tačiau neretai jėgos apleidžia mus, kai dvasia pavargsta nuo gyvenimo kovos. Nenusiminkite. Viešpats yra paruošęs ypatingą šaltinį, suteikiantį žvalumo. Kreipkimės į Jį! “Kai šaukiausi, tu mane išklausei ir suteikei man drąsos.” (Psalmių 138:3)
Būkite sveiki ?
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
