Šiandien mūsų dėmesį nuolat kas nors blaško. Telefono pranešimai, elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai – visa tai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Technologijos suteikia daugybę galimybių, tačiau ar susimąstome, kaip dažnas dėmesio nukreipimas nuo vienos veiklos prie kitos veikia mūsų gebėjimą susikaupti?
Kas nutinka, kai nuolat keičiame veiklą?
Mūsų smegenys geba apdoroti daugybę informacijos, tačiau sąmoningas dėmesys nėra beribis. Kai atliekame susikaupimo reikalaujančią užduotį, o tada staiga pereiname prie kitos, turime iš naujo nukreipti savo mintis.
Mokslininkė Sophie Leroy tyrė, kaip keičiasi mūsų gebėjimas susikaupti pereinant nuo vienos užduoties prie kitos. Jos atlikti eksperimentai parodė, kad pradėjus naują veiklą mintys vis dar gali suktis apie ankstesnę, ypač jei jos nespėjome užbaigti. Dėl to gali būti sunkiau susikaupti. Šį reiškinį mokslininkė pavadino „dėmesio likučiu“ (angl. attention residue).
Įsivaizduokime: skaitome sudėtingesnį tekstą, tačiau telefonas praneša apie gautą žinutę. Perskaitome ją ir grįžtame prie skaitymo. Nors telefoną jau padėjome, dalis minčių vis dar gali suktis apie žinutę. Kartais tenka iš naujo perskaityti pastraipą, kad suprastume jos prasmę.
Kuo dažniau taip pertraukiame savo veiklą, tuo daugiau pastangų gali prireikti norint vėl susikaupti.
Net trumpas pranešimas gali išblaškyti
Įdomu tai, kad mūsų dėmesį gali sutrikdyti net pranešimas, į kurį visai neatsakome.
2015 metais JAV mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame tyrė mobiliųjų telefonų pranešimų poveikį dėmesio reikalaujančiai užduočiai. Paaiškėjo, kad net vien telefono garsinis signalas ar vibracija reikšmingai pablogino dalyvių rezultatus, nors jie telefono ir nepaėmė į rankas.
Kodėl taip nutinka? Išgirdus signalą gali kilti automatinis noras sužinoti, kas parašė ir ar pranešimas svarbus. Net jeigu nusprendžiame jo netikrinti, dėmesys trumpam nukrypsta nuo atliekamo darbo.
2016 metais atliktame tyrime dalyvavo 221 universiteto studentas. Dalyvių buvo paprašyta vieną savaitę laikyti įjungtus telefono pranešimų signalus ir telefonus turėti šalia savęs, o kitą – signalus išjungti ir telefonus laikyti atokiau. Kiekvienos savaitės pabaigoje dalyviai įvertino savo savijautą. Paaiškėjo, kad savaitę, kai pranešimų signalai buvo įjungti, o telefonai laikomi šalia, dalyviai nurodė patyrę daugiau dėmesio sutelkimo sunkumų ir neramumo požymių.
Nors tokie trikdžiai trunka vos akimirką, dažnai kartodamiesi jie gali gerokai apsunkinti susikaupimą.
Kodėl vakare jaučiamės protiškai pavargę?
Kai mūsų dėmesys nuolat blaškomas, turime vis iš naujo prisiminti, ką darėme, kur sustojome ir ko siekėme. Tai reikalauja papildomų protinių pastangų.
Žinoma, protinis nuovargis priklauso nuo daugelio veiksnių – darbo pobūdžio, miego, emocinės būsenos ir kitų aplinkybių.
Tačiau nuolatinis dėmesio blaškymas gali būti viena iš priežasčių, kodėl dienos pabaigoje jaučiamės išsekę, nors svarbiausių darbų taip ir nepavyko užbaigti.
Todėl verta savęs paklausti: ar iš tiesų visą dieną buvome labai užsiėmę, ar didelę jos dalį praleidome nuolat keisdami vieną veiklą kita?
Kaip apsaugoti savo dėmesį?
Nebūtina atsisakyti technologijų ar visiškai atsiriboti nuo informacijos. Daug naudingiau išmokti jomis naudotis taip, kad jos tarnautų mums, o ne nuolat valdytų mūsų dėmesį.
- Vienu metu atlikite vieną dėmesio reikalaujančią užduotį. Jei rašote, skaitote ar mokotės, stenkitės tuo metu netikrinti socialinių tinklų ir elektroninio pašto.
- Išjunkite nebūtinus pranešimus. Ne kiekviena programėlė turi teisę bet kurią akimirką pareikalauti jūsų dėmesio. Svarbių skambučių ir žinučių pranešimus galite palikti įjungtus.
- Nusistatykite laiką pranešimams peržiūrėti. Užuot tikrinę telefoną kaskart jam suskambus, pabandykite žinutes ir naujienas peržiūrėti pasirinktu metu.
- Prieš pereidami prie kitos veiklos, pasižymėkite kitą žingsnį. Jeigu tenka nutraukti darbą, trumpai užsirašykite, kur sustojote ir ką ketinote daryti toliau. Taip vėliau bus lengviau prie jo sugrįžti.
- Kasdien skirkite laiko veiklai, kurios metu niekas neblaškytų jūsų dėmesio. Tai gali būti knygos skaitymas, pokalbis su artimuoju, kūryba, malda ar kita prasminga veikla, kuriai skiriate visą savo dėmesį.
Nebūtina iš karto pakeisti visų įpročių. Kartais pakanka pradėti nuo vieno – pavyzdžiui, nutildyti nereikalingus telefono pranešimus.
Mokykimės pasirinkti tai, kas svarbiausia
Biblijoje pasakojama apie dvi seseris – Mortą ir Mariją. Morta rūpinosi svečių priėmimu ir buvo užsiėmusi daugybe darbų, o Marija atsisėdo prie Jėzaus kojų ir klausėsi Jo žodžių. Kai Morta pasiskundė, kad sesuo jai nepadeda, Jėzus atkreipė jos dėmesį į tai, kad ji rūpinasi ir sielojasi daugeliu dalykų, nors svarbiausia yra viena. Marija pasirinko tai, kas tuo metu buvo vertingiausia – klausytis Jėzaus žodžių (Luko 10, 38–42).
Šis pasakojimas nėra apie šiuolaikines technologijas ar telefono pranešimus. Tačiau jis primena svarbų principą: daugybė rūpesčių ir užsiėmimų, net ir prasmingų, gali atitraukti mūsų dėmesį nuo to, kas iš tiesų svarbiausia.
Galbūt vienas vertingiausių įpročių, kuriuos šiandien galime ugdyti, – sąmoningai pasirinkti, kam skirsime savo laiką ir dėmesį.
Juk ne viską, kas mus pasiekia, būtina perskaityti. Ne į kiekvieną pranešimą reikia atsakyti tą pačią akimirką. O kai kuriems svarbiausiems gyvenimo dalykams – artimiems santykiams, prasmingam darbui, bendravimui su Dievu – reikia mūsų nedalomo dėmesio.
Moksliniai šaltiniai
- Leroy, S. (2009). Why Is It So Hard to Do My Work? The Challenge of Attention Residue When Switching Between Work Tasks.
- Stothart, C., Mitchum, A., & Yehnert, C. (2015). The Attentional Cost of Receiving a Cell Phone Notification.
- Kushlev, K., Proulx, J., & Dunn, E. W. (2016). Silence Your Phones: Smartphone Notifications Increase Inattention and Hyperactivity Symptoms.
Papildoma informacija
Vašingtono universitetas (2024). An Ongoing Study on the Success of Staying Focused.