Kai dienos trumpėja, o saulė vis rečiau pasirodo, daugelis žmonių pajunta nuovargį, apatiją ar liūdesį. Kartais tai vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD) – tai depresijos forma, kurią sukelia šviesos trūkumas. Net ir tie, kurie nejaučia stiprios depresijos, šviesos stokos metu gali tapti vangūs, mieguisti, labiau trokšti saldumynų ar angliavandenių.
Kodėl šviesa tokia svarbi?
Natūrali dienos šviesa reguliuoja mūsų vidinį laikrodį (cirkadinį ritmą), kuris kontroliuoja miegą, hormonus, energiją ir net imunitetą. Kai šviesos per mažai:
- sumažėja serotonino gamyba – hormono, kuris palaiko gerą nuotaiką;
- padidėja melatonino lygis – miego hormonas, dėl kurio tampame mieguisti;
- sutrinka vitamino D sintezė, o tai susiję su imuninės sistemos silpnėjimu ir nuotaikų svyravimais.
Kaip padėti sau?
- Kuo daugiau dienos šviesos.
Išeikite pasivaikščioti net ir apniukusią dieną – natūrali šviesa vis tiek stipresnė nei kambario apšvietimas. Geriausia – per pirmą dienos pusę. - Šviesos terapija.
Specialios šviesos terapijos lempos (apie 10 000 liuksų) padeda atkurti natūralius organizmo ritmus. Tyrimai rodo, kad jos veiksmingai mažina sezoninės depresijos simptomus, kai naudojamos 20–30 minučių rytais. - Vitaminas D.
Dauguma šiaurės šalių gyventojų žiemą jo gauna per mažai, todėl verta pasitikrinti kraujo tyrimus ir, jei reikia, vartoti papildus. - Judesys ir grynas oras.
Fizinė veikla lauke – net trumpas pasivaikščiojimas – gerina kraujotaką, skatina endorfinų gamybą ir mažina stresą. - Šviesa namuose.
Atverkite užuolaidas, naudokite veidrodžius šviesai atspindėti, rinkitės šviesesnius paviršius ir dienos šviesos spalvos lemputes (apie 4000–5000 K).
Maža šviesa gali pakeisti daug
Depresija nėra silpnumo požymis. Tai ženklas, kad jūsų kūnui ir sielai trūksta to, kas būtina – šviesos, poilsio ir ryšio su gyvenimu bei Dievu. Šviesa turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę jėgą.
Kaip rašoma Šventajame Rašte:
„Dievas tarė: ‘Tebūna šviesa!’ Ir atsirado šviesa.
Dievas pamatė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.“ (Pradžios 1, 3–4)
Tegul šie žodžiai primena, kad kiekviename tamsos laikotarpyje slypi galimybė įžiebti šviesą — ir išorėje, ir viduje.
0
20
20
