Gyvename triukšmingame pasaulyje ir dažnai net nesusimąstome, kaip garsai mus veikia.
Mažytės plaukų ląstelės aplink vidinę ausį perneša garso bangas į smegenis. Laikui bėgant bendras girdimų garsų poveikis pažeidžia šias mažytes plaukų ląsteles. Būtent tada ir suprastėja, arba visai prarandama klausa.
Jei per dažnai ir per ilgai naudojate ausines ir mėgstate itin didelį garsą, šias mažas plaukų ląsteles pažeidžiate daug greičiau.
Garsumas matuojamas decibelais (dB).
Laikui bėgant bet koks 85 decibelų ar didesnis garsas gali sukelti klausos praradimą arba kitas klausos problemas, pvz., spengimą ausyse (nepranykstantį skambėjimą ausyse).
Kuo garsesnis garsas ir kuo ilgiau jo klausote, tuo labiau jis gali pakenkti jūsų klausai.
Vejapjovė: 80 – 100 dB
Kino teatras: 70 – 104 dB
Motociklas: 80 – 110 dB
Sporto renginiai: 94 – 110 dB
Muzikos klausymasis su ausinėmis didžiausiu garsumu: 96 – 110 dB
Sirena: 110 – 129 dB
Fejerverkai: 140 – 160 dB
Garsas, viršijantis 85 dB, gali pažeisti ausis, jei veikia mus ilgiau nei dvi valandas.
105–110 dB garsas gali padaryti žalos per penkias minutes.
Mažesnis nei 70 dB garsas greičiausiai nepadarys reikšmingos žalos ausims.
Maksimalus asmeninių įrenginių garsumas viršija ribą, kai jis darosi žalingas (tiek vaikams, tiek suaugusiems)! Svarbu, kad žinotumėte, jog daugumą įrenginių naudojame kenksmingu būdu.
Ką galime DARYTI:
Į telefoną atsisiųskite garso matavimo programėlę ir pamatuokite jūsų aplinkos ar iš ausinių sklindančius garsus.
Prie vejapjovės ar kitų triukšmą keliančių prietaisų (netgi virtuvėje) laikykite apsaugines ausines, kad būtų lengva prisiminti jas užsidėti!
Jei ketinate dalyvauti renginyje ar vietoje, kurioje tikėtinas ilgalaikis garsus triukšmas (pvz., koncertas ar sporto renginys), pasiimkite ausų kištukus arba ausines. Norint apsisaugoti nuo labai stipraus garso, galima naudoti ir ausų kištukus, ir ausines vienu metu.
Kiti triukšmo poveikio PADARINIAI:
Viena iš anksčiausiai pasireiškiančių organizmo reakcijų į triukšmą – sudirgimas ir sutrikęs miegas.
Mokslininkai sutaria, kad ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia sveikatos pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa.
Tyrimais įrodyta, kad 70 dB triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą ir sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą. Veikiant triukšmui sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, sensomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška.
Rekomenduojama, kad didžiausias leistinas triukšmo poveikis darbo vietoje neviršytų 85 decibelų, kai dirbama aštuonias valandas per dieną (Lietuvoje didžiausia leistina ribinė ekspozicijos vertė 87 dB).
Paruošta pagal:
https://www.cdc.gov/nceh/hearing_loss/infographic/
https://www.health.harvard.edu/blog/healthy-headphone-use-how-loud-and-how-long-2020072220565