Paranoja

Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.

Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.

Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:

1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.

2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.

Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!

Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.

Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.

Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).

Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?

1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS

Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.

Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.

2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS

Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.

„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).

3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS

Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!

Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.

Būkite sveiki ir laimingi!

Autorius: Vitalij Olijnik

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/