Venų varikozė – kas tai (1 dalis)

Šiandien pradėsime daugeliui svarbią ir aktualią temą “Varikozinis venų išsiplėtimas”.

Išsiaiškinkime, kaip veikia venų sistema, kas ten vyksta, kad suprastume, kas nutinka susirgus.

Venomis kraujas teka iš periferijos (kojų, rankų, vidaus organų) link širdies. Arterijomis kraujas teka iš širdies į audinius, atnešdamas deguonį, maistingąsias medžiagas. Venomis teka kraujas, skurdus deguonimi ir praktiškai be maistingųjų medžiagų ir neša su savimi organizmo audinių atliekas. Venų sienelės turi žymiai mažiau raumenų skaidulų nei arterijų. Todėl yra labiau pažeidžiamos, greičiau išsitempia.

Arterijomis kraujas juda dėka širdies: širdis išstumia kraują su dideliu spaudimu ir siunčia į kraujagysles, kuriomis jis teka toliau į audinius. Venos tokios privilegijos, tokio siurblio neturi. Jomis kraujas teka pasyviai. Kraujo judėjimas venomis iš esmės vyksta dėka skeleto raumenų, esančių aplink venas. Susitraukdami ir atsipalaiduodami raumenys suteikia galimybę kraujui judėti venomis. Be to kraujo judėjimui venomis padeda ir kvėpavimas. Kai giliai kvėpuojame, krūtinės ląstoje susidaro vakuumas, kuris duoda galimybę pritraukti veninį kraują iš galūnių, pilvo srities smulkesnių venų, į venas, kuriomis teka į širdį. Taip pat nedidelį siurbiantį poveikį atlieka ir pati širdis. Kai ji susitraukia, dešiniame prieširdyje susidaro išretėjimas, kuris dalinai pritraukia veninį kraują.

Kadangi nėra tiesioginio siurblio, kuris pumpuotų kraują venomis, atsiranda labai didelė tikimybė žemiau esančiose veninės sistemos srityse susidaryti sąstovio reiškiniams. Taip pat mūsų gebėjimas vaikščioti tiesiai padidina kraujo sąstovio tikimybę kojose, todėl jos daugiausia ir kenčia. Pas gyvūnus, vaikščiojančius keturiomis, širdis yra beveik centre, atstumas tarp kojų ir širdies nedidelis, jiems varikozės problemos nebūna. O mes apsunkiname situaciją ir tuo, kad ilgą laiką būname statinėje būsenoje, ilgai stovime arba sėdime. Raumenys nedirba, o juk jie pagrindinė varomoji jėga veniniam kraujui. Kai pagrindinis raumenų “siurblys” nedirba, kraujas ilgą laiką dideliais kiekiais užsistovi kojų venose, padidindamas spaudimą venų sienelėms. Jos nepakelia tokio padidinto spaudimo, ir po truputį pradeda plėstis.

Dar vienas venų ypatumas – vožtuvai. Pagal traukos jėgą, visuotinį gravitacijos dėsnį viskas juda iš viršaus žemyn, krenta. Ir kraujas turi tekėti žemyn. Tačiau stambiose venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Šių vožtuvų dėka, kraujas venomis juda iš apačios į viršų, nuo kojų link širdies.

Kojų venos yra išorinės (poodinės) ir giliosios, tarp jų yra jungiamosios venos, kurios sujungia išorines su giliosiomis. Išorinės venos nukreipia kraują per jungiamąsias venas į giliąsias. 90% viso kraujo, tekančio iš kojų link pilvo srities, teka giliosiomis venomis. Net jei nebūtų išorinių venų, giliųjų venų sistema susitvarkytų su kraujo perpumpavimu iš galūnių į stambesnes pilvo srities venas.

KODĖL ATSIRANDA pažeidimai – varikozinis VENŲ IŠSIPLĖTIMAS?

Išorinių venų sienelė dėl nutekėjimo sutrikimo (per ilgo kraujo sąstovio ir padidėjusio kraujo kiekio) po truputį išsiplečia. Vožtuvai, esantys šių venų viduje, negali vienas kito pasiekti, tarp šių vožtuvų atsiranda tarpas. Todėl dalis kraujo, kurį vena perpumpavo, grįžta atgal. Dar labiau padidėja kraujo sąstovis, ir kraujagyslė vis labiau plečiasi. Dėl padidėjusio spaudimo išorinių venų viduje, po truputį plečiasi ir jungiamosios venos. Jos taip pat turi vožtuvus, kurie normaliai praleidžia kraują tik iš išorinių venų į giliąsias, viena kryptimi. Dėl jungiamųjų venų išsiplėtimo jų vožtuvai taip pat pradeda nebesusisiekti, ir nebegali sulaikyti kraujo, kuris dėl raumenų spaudimo į giliąsias venas, grįžta atgal į išorines.

Atsiranda eilė problemų:

Išorinių venų išsiplėtimas sąlygoja jungiamųjų venų išsiplėtimą.

O tai dar labiau pagilina išorinių venų problemą.

Išorinių venų varikozė sutrikdo kraujo nutekėjimą, todėl pažeidžiama audinių mityba.

Apie tai išsamiau:

Dėl sutrikusio kraujo nutekėjimo venine sistema, sutrinka kraujo cirkuliacija audiniuose. Atsiranda veninis ir limfinis sąstovis:

Neišvedamos audinių sukurtos atliekos.

Audiniai negauna tinkamos mitybos.

Limfos susikaupimas ir sąstovis veninėje sistemoje sukuria pasipriešinimą arterinio kraujo, turtingo maistingosiomis medžiagomis ir deguonimi, pritekėjimui. Todėl sutrinka audinių mityba. Oda praranda savo elastingumą, tampa tamsi, tvirta, kieta, keičiasi net išorinis vaizdas, ji tampa šiurkšti, niežtinti. Laikui bėgant ant blauzdų dažnai atsiranda erozijos ir žaizdos.

Dėl sąstovio atsiranda galimybė formuotis trombams. Tai labai pavojinga. Šie trombai gali sluoksniuotis ir judėti venine sistema, keliauti į širdį, ar plaučius ir užkimšti kraujagysles. Todėl gali ištikti netikėta mirtis. Varikozė tai ne tik kosmetinis defektas: kraujagyslių žvaigždutės ar išsipūtusios venos ant kojų. Tai viso žmogaus sveikatos, netgi gyvybės klausimas.

Viskas prasideda pakankamai nekaltai: sunkumo pojūtis kojose, tempimas, ypač į dienos pabaigą. Paskui atsiranda matomas patinimas čiurnos srityje, ar truputį aukščiau čiurnos sąnario. Po kiek laiko atsiranda kraujagysliniai voriukai, mažų kraujagyslių tinkleliai. Paskui padidėja didesnės kraujagyslės. Gali būti mėšlungis, ypač naktimis. Venų plėtimuisi besitęsiant, atsiranda vingiuotos venos, venų mazgai. Keičiasi odos spalva, ji kietėja, atsiranda niežulys, sausumas, erozijos, trofinės žaizdos, kurios labai sunkiai gyja. Dar vienas venų varikozės siptomas – hemorojus. Tai ta pati veninės sienelės silpnumo problema. Hemorojus – ta pati varikozė, tik ne ant kojų, o tiesiojoje žarnoje. Ir vienos, ir kitos problemos gydymas yra labai panašus.

2 dalį (Venų varikozės GYDYMAS ir PROFILAKTIKA) rasite ??ČIA.