
Kadangi vis dar susiduriu su žmonėmis, kurie savo iniciatyva profilaktiškai geria antibiotikus, siūlau aptarti šią temą.
Antibiotikai yra vienas didžiausių medicinos atradimų, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Jie efektyviai naikina bakterijas ir padeda gydyti pavojingas infekcijas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl jų per didelio ir neteisingo vartojimo kyla rimtų problemų – atsparių bakterijų plitimas, šalutiniai poveikiai ir mikrobiotos disbalansas.
Kada antibiotikai tikrai reikalingi?
Antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie būtini sergant, pavyzdžiui:
- Plaučių uždegimu (bakterinės kilmės).
- Pūlinga angina (sukelta streptokokų).
- Šlapimo takų infekcijomis (daugeliu atvejų).
- Sepsiu, meningitu ir kitomis sunkiomis infekcijomis.
!!! Antibiotikai visiškai neveiksmingi prieš virusus, todėl jų negalima vartoti peršalimo, gripo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų atveju.
Be to, svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai veikia skirtingas bakterijų grupes. Kai kurie yra veiksmingi tik prieš tam tikras bakterijų rūšis, todėl antibiotiko parinkimas turėtų būti pagrįstas tikslia diagnoze ir gydytojo rekomendacijomis.
Kodėl negalima vartoti antibiotikų be reikalo?
Neatsakingas antibiotikų naudojimas sukelia keletą rimtų problemų:
- Atsparių bakterijų plitimą – bakterijos, prisitaikydamos prie antibiotikų, tampa atsparios, todėl ateityje infekcijas gali būti daug sunkiau gydyti.
- Žarnyno mikrobiotos pažeidimus – antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir naudingas žarnyno bakterijas, o tai gali sukelti virškinimo problemas, silpninti imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais žarnyno mikrobiotai visiškai atsistatyti gali prireikti net iki dvejų metų, priklausomai nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ir vartotų antibiotikų tipo.
- Silpnėjantį poveikį ateityje – kuo dažniau vartojami antibiotikai, tuo mažiau veiksmingi jie tampa tiek tam žmogui, tiek visai populiacijai.
- Šalutinius poveikius – gali sukelti alergines reakcijas, viduriavimą, grybelines infekcijas ir kitus negalavimus.
Kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad antibiotikai jiems „padeda visada“?
Dalis žmonių teigia, kad antibiotikai jiems padeda iš karto pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tačiau dažnai tai yra:
- Placebo efektas – žmogus įsitikinęs, kad vaistas veikia, todėl jaučiasi geriau.
2. Natūralus pasveikimas – daugelis virusinių infekcijų praeina savaime per kelias dienas, todėl žmogus gali klaidingai manyti, kad būtent antibiotikai padėjo.
3. Netinkama diagnozė – galbūt liga iš tiesų buvo bakterinė, bet tai turėtų nustatyti tik gydytojas.
Kaip elgtis atsakingai?
- Vartoti antibiotikus tik gydytojui paskyrus.
- Pabaigti visą gydymo kursą net jei jaučiatės geriau – kitaip bakterijos gali išlikti ir tapti atsparesnės.
- Niekada nenaudoti antibiotikų, likusių nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų žmonių.
- Sergant virusinėmis ligomis – ilsėtis, gerti daug skysčių, palaikyti imuninę sistemą natūraliais būdais.
Atsakingas antibiotikų vartojimas – mūsų visų sveikatos garantas!
Šaltiniai:
- World Health Organization (WHO). „Antimicrobial resistance.” https://www.who.int
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). „Antibiotic Resistance Threats in the United States.” https://www.cdc.gov
- Mayo Clinic. „Antibiotics: Are you misusing them?” https://www.mayoclinic.org
- Harvard Health Publishing. „How antibiotics can disrupt gut bacteria.” https://www.health.harvard.edu