E. Vait Liudijimas

Cukrus užteršia mūsų organizmą, sutrikdydamas visą šio gyvo mechanizmo veiklą.

Noriu papasakoti jums vieną atvejį Mont-kalm Kaunti, Mičigano valstijoje. Lankiau vieną ligonį. Tai buvo gražus, aukštas, gerai sudėtas žmogus. Dar anksčiau teko su juo kalbėti apie jo gyvenimo būdą. Tada jam pasakiau: „Man nepatinka tavo žvilgsnis.“ Jis vartojo daug cukraus. Paklausiau jo, kodėl jis tai daro. Jis atsakė, kad kai nustojo valgyti mėsą, nežinojo kuo ją pakeisti, todėl ėmė vartoti daug cukraus. Patiekalai, kuriuos jis valgė netenkino jo, nes žmona nemokėjo gaminti maisto.

Kai kas iš jūsų siunčia savo dar nesubrendusias dukras mokintis įvairių mokslų, nes manote, kad tai svarbiausia. Jos palieka savo namus anksčiau nei išmoksta gaminti maistą, nors būtent šie įgūdžiai joms turėtų būti pirmaeiliai. Ši moteris neišmoko gaminti pilnavertį maistą. Kaip žmona ir mama šioje auklėjimo ir ugdymo srityje ji neturėjo mažiausio supratimo, todėl blogai pagaminti patiekalai jos vyrui buvo nepilnaverčiai ir jis naudojo per daug cukraus, kas ir iššaukė liguistą jo organizmo būklę. Šio žmogaus gyvenimas be jokios prasmės buvo paaukotas nemokšiškumui maisto gaminimo srityje.

Lankydama šį ligonį kiek įmanoma bandžiau patarti, kaip išeiti iš šios situacijos. Ir neužilgo jo būklė pagerėjo. Tačiau jis padarė klaidą ir ėmėsi darbo, reikalaujančio daug fizinių jėgų, nors buvo tam dar nepasiruošęs. Vėl ėmė maitintis blogai, todėl neužilgo vėl gulėjo lovoje. Jo organizmas buvo panašus į gyvą pūvančią masę. Jis buvo blogos mitybos auka. Didžiulėmis cukraus porcijomis jis bandė kompensuoti sveiko ir pilnaverčio maisto trūkumą, tačiau tik dar pablogino savo būklę.

Dažnai pietaudavau už vieno stalo su savo broliais ir sesėmis ir mačiau, kiek daug jie vartoja cukraus ir pieno. Visa tai užteršia organizmą, suerzina virškinimo organus, daro blogą poveikį proto veiklai. Panaši prabanga kenkia mūsų organizmo funkcijoms ir tiesiogiai mūsų smegenims. Viešpats man parodė, kad dideli cukraus kiekiai daug pavojingesni nei mėsa. Keisti savo mitybą reikia labai atsargiai, kad neiššaukti priešiškumą, išankstinį nusistatymą tų, kuriems reikia patarimo ir pagalbos šiuo klausimu.

Šaltinis: E.Vait „Liudijimai bažnyčiai“ 2 tomas, 369 – 370 orig. psl.