Visos šiandien žinomos kopūstų rūšys kilusios, kaip manoma, iš laukinio kopūsto, kuris ir šiandien tebeauga Atlanto vandenyno pakrantėje dabartinėje Prancūzijos ir Anglijos teritorijoje.
Skirtingose kopūstinių šeimos daržovėse svarbiausia vis kita augalo dalis. Pavyzdžiui, gūžinuose kopūstuose vertingiausi lapai, brokoliuose ir kalafijoruose – žiedynas ir t.t.
Jau senovės Graikijoje kopūstas buvo žinomas ne tik kaip daržovė, bet ir kaip vaistinis augalas. Hipokratas, Galenas ir kiti to meto autoritetai aprašė gydomąsias kopūsto savybes. O vienas Romos filosofas, gyvenęs II amžiuje, yra pasakęs, kad dėl kopūstų romėnams šešis šimtmečius neprireikė gydytojų pagalbos.
Visais laikais kopūstai buvo nepasiturinčiųjų maistas. Tik prieš kelis dešimtmečius, kai buvo atrastos priešvėžinės kopūsto savybės, požiūris į jį pasikeitė. Buvo ištirta, kad šioje daržovėje esančios medžiagos stabdo piktybinio AUGLIO formavimąsi ir jo augimą. Ir tuo kopūsto nauda mūsų sveikatai nesibaigia.
Kopūsto NAUDA:
RIEBALŲ kopūstuose labai mažai, tačiau jų gydomasis ir profilaktinis poveikis yra labai vertingas. Juose ištirpę fitochemikalai, turintys savo sudėtyje sieros, kaip tik ir yra gydomųjų kopūsto savybių priežastis.
VITAMINAI: kopūstuose ypač daug beta karotino (provitamino A), vitamino C, truputį B, E, K.
MINERALAI, MIKROELEMENTAI.
Visi kopūstiniai turi daug kalio ir mažai natrio, o tai labai svarbu sergant hipertonija, kenčiant nuo pabrinkimo dėl susikaupusių skysčių.
Taip pat ši daržovė turi nemažai kalcio, fosforo, geležies, magnio.
Iš mikroelementų reikšmingiausia jau minėta siera.
Kopūstas labai geras kalcio šaltinis ne tik dėl didelio jo kiekio (35 – 77 mg/100 g), bet ir ypač dėl jo gero įsisavinimo. Mokslas jau įrodė, kad iš kopūstų kalcis įsisavinamas kelis kartus geriau nei iš pieno.
LĄSTELIENA. Jos kopūstai turi labai daug, kuo ir paaiškinamas jų lengvas, vidurius laisvinantis poveikis. Tai labai pagerina mūsų žarnyno darbą. Tačiau žmonėms turintiems polinkį į meteorizmą, t.y. dujų kaupimasi, kopūstai gali sukelti nepatogumų. Norint sumažinti šį poveikį, reikia pasirinkti pačius minkščiausius kopūstų lapus, juos smulkiai supjaustyti, sumaišyti su citrina, trupučiu nerafinuoto aliejaus ir žolėmis, prieskoniais, mažinančiais vidurių pūtimą (pankoliai, kmynai). Valgant reikia gerai sukramtyti, kad kopūstai gerai susimaišytų su seilėmis. Kartu su kopūstais nereikėtų valgyti kitų, turinčių daug ląstelienos produktų, tokių kaip sėlenos, visadalių grūdų gaminiai ir kruopos. Geriau tiks bulvės ir kitos krakmolingos daržovės.
Labai vertingi FITOCHEMIKALAI, nes pasižymi antikancerogeniniu, t. y. priešvėžiniu poveikiu. Ir tai ne vienintelė jų gydomoji savybė. Jie padeda opaligės, diabeto atveju, turi antiseptinių savybių.
(Tęsinys rytoj)
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
