Ar galima sukaupti vitamino D atsargų žiemai

Esatę girdėję: „Jeigu dirbi sode visą vasarą, vitaminas D kaupsis iki kito vasaros sezono“. Ar tikrai per vasarą galite sukaupti pakankamai vitamino D visai žiemai?

Vitaminas D, pasak kai kurių ekspertų, iš tikrųjų atlieka hormono funkciją mūsų organizme. Tai visa šeima, kurią sudaro D1, D2, D3, D4, D5. Aktyviausi yra D2 ir D3. Vitamino D vaidmuo įvairus: mūsų organizme jis veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių ir 30 genų, didindamas arba mažindamas jų aktyvumą.

👉🏻 Kai kurios svarbios vitamino D funkcijos

▪️ Veikia medžiagų apykaitą, padėdamas susidaryti daugeliui hormonų ir fermentų.

▪️ Reguliuoja inkstų, kepenų, kasos, nervų sistemos, raumenų ir širdies bei kraujagyslių sistemų, taip pat virškinamojo trakto veiklą.

▪️ Būdamas natūralus imunomoduliatorius, veikia imuninės sistemos veiklą ir jos gebėjimą kovoti su infekcijomis, bakterijomis ir virusais. Taip pat slopina pernelyg didelį imuninės sistemos aktyvumą, būdingą koronavirusinei infekcijai ir kitoms autoimuninėms ligoms.

▪️ Reguliuoja ląstelių augimą ir dalijimąsi, suteikia joms galimybę būti tapačioms su savo pirmtakais, o tai apsaugo nuo vėžio išsivystymo.

▪️ Palaiko fosforo-kalcio apykaitą organizme, todėl kaulai ir dantys gerai toleruoja apkrovimą, tampa tankūs, stiprūs ir mažiau linkę į ėduonies pažeidimus ir osteoporozę.

▪️ Kuo mažesnis vitamino D kiekis kraujyje, tuo didesnis kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų rizika, trombozės rizika.

👉🏻 Iš kur atsiranda vitaminas D

Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu. Jis susidaro odoje veikiant saulės spinduliams. Atkreipkite dėmesį, kad soliariumas neskatina vitamino D gamybos. Karštą vasaros dieną nuo 10 iki 14 val. 30 minučių atidengę saulėje rankas ir veidą, gauname vitamino D paros normą.

10 – 30 proc. vitamino D gauname su maistu. Ši dalis sudaro neaktyvią formą, kuri dėl daugybės transformacijų virsta aktyvia forma – kalcitrioliu.

👉🏻 Kokiam laikui galima sukaupti vitamino D

Kad organizmas sukauptų pakankamai vitamino D, tiesiogine prasme turite būti beveik nuogi saulėje, tokiu būdu padidinami ultravioletinės spinduliuotės sąlyčio su oda plotą. Bet, deja, mažai matome saulės ir daug sėdime biuruose. Saulės aktyvumo pikas – nuo ​​10 iki 14 val. Šiuo metu patekę į saulę stengiamės nuo karščio pasislėpti į pavėsį. Todėl net vasaros metu tiems, kurie būna saulėje, vitamino D gamyba gali būti menka. Ir netgi valgydami maistą, kuriame gausu vitamino D, ir pakankamai būdami saulėje, dauguma žmonių vis tiek neturi vitamino D pakankamai.

Nepamirškite, kad kremai nuo saulės blokuoja vitamino D susidarymą. Jei norite, kad jūsų organizmas jo pasigamintų, palikite kai kurias atviras kūno dalis be apsaugos nuo saulės. Nuo spalio iki gegužės mėnesio saulės spindulių nepakanka, kad būtų skatinama vitamino D gamyba odoje.

Tyrimų duomenimis:

apie 70-80% gyventojų turi vitamino D trūkumą.

Jei vasarą gausite pakankamai vitamino D, rudeniui galbūt pakaks (maždaug mėnesiui), bet ne ilgiau. Vėliau jo lygis katastrofiškai krenta. Ypatingą dėmesį vitamino D kiekiui padidinti turėtų skirti:

▫ Žmonės, turintys vitamino D pasisavinimą mažinančius veiksnius

▫ Vyresni žmonės

▫ Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis

👉🏻 Optimalus vitamino D kiekis kraujyje

Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje – nuo 30 iki 50 ng/ml (75 – 125 nmol/l). Trūkumas, jei mažesnė nei 30 ng/ml. Kuo šis lygis mažesnis, tuo sunkesnės pasekmės visam organizmui, todėl vitamino D kiekį reikia pasitikrinti bent kartą per metus, pvz., sausio – vasario mėn. Prieš atliekant tyrimą apie 2 savaites nevartokite vit. D papildų!

Trūkumo gydymas – tai ilgalaikis vitamino D papildų vartojimas, o kai kuriems žmonėms – nuolatinis vitamino D vartojimas. Konkrečią dozę ir laikotarpį nustato gydytojas. Jei negalite patekti pas gydytoją ir išsitirti, ir jei šiemet nevartojote vitamino D papildų, o vasarą praleidote per mažai laiko saulėje, tuomet galite drąsiai vartoti vitamino D papildus, pradedant nuo 4000 – 5000 vienetų, bent du ar tris mėnesius, savo sveikatos palaikymui. Vit. D papildus geriau vartoti reguliariai kasdien, arba bent jau kartą per savaitę (nustatytą dozę), nei kad mega dozėmis labai retai (pvz. kas mėnesį ar net 3 mėnesius).

👉🏻Kokį rinktis – VANDENS ar ALIEJAUS pagrindu?

✔️ Vandenyje tirpstantį vit. D geriau rinktis kai:

▫ Yra sutrikęs riebalų pasisavinimas (kepenų, tulžies pūslės, kasos ligos, mukoviscidozė)

▫ Pagyvenusiems žmonėms

▫ Kūdikiams

▫ Jeigu reikia vartoti antacidus, kortizolį, barbitūratus, statinus

▫ Jei maiste yra daug sočiųjų riebalų (dažniausiai tai gyvūninės kilmės)

✔️Visiems kitiems puikiai tinka aliejaus pagrindu. Šį variantą geriau vartoti valgio metu. Aliejaus pagrindu vit. D3 geriau pasisavinamas su nesočiaisiais riebalais maiste.

👉🏻 PROFILAKTINĖS DOZĖS neturintiems vit. D trūkumo:

▪️ Idealiam žmogui nuo 18 m. po 2000 TV per dieną

▪️ Vyresniems nei 65 m. vartoti nuolat 2000-4000 TV per dieną

▪️ Naujagimiams 0-6 mėn. 400 TV per dieną; 6-12 mėn. 400-600 TV per dieną

▪️ Vaikams 1-18 metų 600-3000 TV per dieną

❗️Tiksliau parinkti dozę ypač svarbu kūdikiams ir vaikams, kurių kūno masė yra mažesnė, todėl didesnė perdozavimo rizika. Suaugusiems perdozavimas nėra toks baisus – jiems grėsmingesnis nepakankamas dozavimas.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

▪️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

▪️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

▪️ Viršsvoris

▪️ Hipertirozė

▪️ Piktybiniai dariniai

IŠVADA:

✔️Vitaminas D svarbus visoms organizmo ląstelėms, bet ypatingai imuninei sistemai, galvos smegenims, kaulams.

✔️Gina nuo infekcijų, vėžio, širdies-kraujagyslių ligų, virškinamojo trakto ligų.

✔️Vitamino D deficitas – praktiškai visuotinis, totalinis.

✔️Bent kartą per metus reikėtų pasitikrinti bendrą vitamino D kiekį kraujyje.

✔️Nei maistas, nei saulė negali aprūpinti vit. D ištisus metus.

✔️Vit. D reikia naudoti visiems rudenį – žiemą – pavasarį, o kai kuriems net vasarą.

BŪKITE SVEIKI 🧡

“Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę.” (Mokytojo 11:7, Biblija)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

Visą gydytojos paskaitą rusų k. galima perklausyti ČIA.

Dėl vitamino D trūkumo kenčia 70% lietuvių

Kaip teigė Santaros klinikų nefrologė Diana Sukackienė, Lietuvoje atliktų išsamių tyrimų duomenimis, net 67% populiacijos nustatyta maža vitamino D koncentracija kraujyje, kiek daugiau nei 20% – normali ir tik 12% turėjo perviršį, o ir daugiausia jų buvo kūdikiai ir vaikai iki vienų metų.

„Lietuviams vitamino D išties trūksta. Žinoma, sezoniškumas turi įtakos jo koncentracijai kraujyje. Tyrimų metu pastebėta, kad didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas sausio–balandžio mėnesiais, o birželio–rugpjūčio mėnesiais vitamino D koncentracija būna šiek tiek didesnė. Visgi net 50% tiriamųjų net vasaros laikotarpiu buvo būdingas vitamino D trūkumas. Tad ši problema aktuali ne vien tik šaltuoju sezonu, bet visus metus, ne išimtis ir vasarą”, – sako gydytoja.

Pasak Santaros klinikų gydytojos nefrologės, vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama vitaminą D vartoti visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Visgi jaunesnio amžiaus žmonės, mažai laiko praleidžiantys saulėje, taip pat turėtų reguliariai pildyti šio vitamino atsargas.

D. Sukackienės teigimu, kokiomis dozėmis reikia vartoti vitaminą D, yra labai individualu, tai priklauso nuo situacijos ir to, ar žmogus susiduria su minėto vitamino trūkumu ar jau deficitu.

Šaltinis: https://www.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/gydys-nuo-vitamino-d-trukumo-parenge-gaires-lietuvai-1035033

Saldžioji paprika – maistas skrandžiui ir…

🫑 Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:

👉🏻PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.

Be beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, paprikose yra ir kitų karotinoidų, tokių kaip likopenas. Pastarojo dideliais kiekiais randama pomidoruose. Nepaisant to, kad likopenas nevirsta vitaminu A, jis yra galingas antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo vėžinių išsigimimų.

👉🏻VITAMINAS C: raudonuosiuose paprikose jo yra beveik keturis kartus daugiau nei citrinose ir apelsinuose. 100 gramų paprikų vitamino C yra daugiau nei tris kartus daugiau rekomenduojamos paros normos.

Paprika svarbus kitų fitocheminių medžiagų šaltinis:

👉🏻FLAVONOIDAI – galingi priešuždegiminiai antioksidantai, apsaugantys kraujotakos sistemą.

👉🏻KAPSAICINAS – tai medžiaga suteikianti tam tikros rūšies paprikoms aštrumą. Saldžioji paprika turi 0,1% kapsaicino, dešimt kartų mažiau nei aitrioji paprika (1% ir daugiau). Mažomis dozėmis, pavyzdžiui, saldžiosiose paprikose, kapsaicinas sukelia apetitą ir skatina virškinimą. Didelėmis dozėmis pažeidžia odą ir gleivines.

👉🏻LĄSTELIENOS – apie 2 %. Kartu su kapsaicinu ląsteliena suteikia vidurius laisvinantį poveikį.

Ypač NAUDINGOS:

✅ SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.

✅ VIDURIŲ užkietėjimas: turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir neleidžia kauptis dujoms.

✅ Cukrinis DIABETAS ir NUTUKIMAS: paprikas gerai toleruoja diabetikai, nes jose yra mažai angliavandenių. Taip pat tinka dietai, skirtai nutukimui.

✅ Virškinimo trakto VĖŽIO prevencija: kadangi paprikose gausu antioksidantinį poveikį turinčių vitaminų (A ir C), kurie apsaugo ląsteles nuo mutageninio kancerogenų poveikio, reguliarus vartojimas padeda išvengti vėžio, ypač virškinimo organų (skrandžio ir storosios žarnos).

PARUOŠIMAS:

🫑 ŠVIEŽIOS: Valgydami jaunas, švelnias, termiškai neapdorotas paprikas, gausite didžiausią maistinę naudą.

🫑 KEPTOS: Sveikiausias paprikų paruošimo būdas – kepti jas orkaitėje. Aliejuje keptos paprikos blogai virškinamos, nes sugeria didelį kiekį aliejaus. Paprika yra daugelio receptų ingredientas, ypač padažuose ir “pisto” (ispaniškas pipirų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių patiekalas).

🫑 DŽIOVINTA paprika – tai prieskonis, gaunamas malant džiovintas raudonąsias paprikas. Jame labai daug provitamino A, suteikia gražią raudoną spalvą padažams, bulvėms, ryžiams ir daugeliui kitų patiekalų. Todėl paprika naudojama kaip sveikas maisto dažiklis.

✔️Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.

✔️Keptas paprikas galima PAGARDINTI trupučiu augalinio aliejaus, druska, citrina, česnaku ir petražolėmis. Sėklos, o ypač jas dengiančios plėvelės, paprikoms gali suteikti kartaus skonio, todėl jas reikia pašalinti.

🧡 Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Žirnis – širdies bičiulis

Galbūt vaikystėje, kaip ir daugelis kitų vaikų, kruopščiai atskirdavote žirnelius savo lėkštėje, kad jų nevalgyti. Jei taip, dar ne vėlu suteikti šiems mažyliams antrą galimybę, ypač jei sergate vainikinių arterijų liga.

Žaliuose žirniuose yra:

👉🏻78,9% VANDENS.
👉🏻5,42% BALTYMŲ (daug mažiau nei kituose ankštiniuose, pavyzdžiui, pupelėse – 23,4%. Žirniuose esantys baltymai gana pilnaverčiai, nors santykinai trūksta metionino (nepakeičiamos aminorūgšties), o lizino perteklius. Kita vertus, grūduose labai daug metionino ir mažai lizino. Todėl žirnių ir javų derinys aprūpina organizmą visomis amino rūgštimis, kurių reikia, kad jis galėtų gaminti savo baltymus.
👉🏻Geras VITAMINŲ B2, B6, niacino ir folio rūgšties šaltinis.
👉🏻100 gramų žirnių yra 40 mg VITAMINO C, beveik tiek pat, kiek citrinoje – 53 mg.
👉🏻100 gramų žirnių yra 244 mg KALIO, organizmui būtino, širdžiai naudingo mineralo.
👉🏻Geras geležies, cinko, folio rūgšties ir skaidulų šaltinis.
👉🏻Daug provitamino A (beta karotino), vitamino E ir magnio.

Žirniai ypač naudingi:

✔️ŠIRDIES LIGOS
Žirniuose praktiškai nėra riebalų ir natrio, dviejų medžiagų, kurių perteklius kenkia vainikinėms kraujagyslėms.

✔️NERVŲ SISTEMOS LIGOS
Žirniuose gausu B grupės vitaminų ir mineralų, reikalingų tinkamai nervų sistemos veiklai.

✔️NĖŠTUMAS ir ŽINDYMAS
Kadangi žirniai turtingi baltymais (ypač derinant su grūdinėmis kultūromis), vitaminais ir mineralais, labai tinka nėščiosioms ir žindančioms moterims. Juose taip pat gausu folio rūgšties, kuri apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos apsigimimų.

✔️DIABETAS
Žirniuose esantis krakmolas virškinimo metu lėtai virsta gliukoze, todėl gerai tinka diabetikams.

☝Sveikiausia ir labai skanu žirnius valgyti šviežius žalius.
☝Žirnių nereikėtų virti ilgiau nei 5-10 minučių (ilgai apdorojant sunaikinami beveik visi juose esantys vitaminai).
☝Džiovintus žirnius galima laikyti labai ilgai, bet juose labai mažai provitamino A ir vitamino C.
☝Konservuojant netenkama nuo 15 iki 30% vitaminų.

🧡 Mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Mikrožalumynai – apsauga nuo vėžio, didelio cholesterolio kiekio ir kraujospūdžio

Sėklose yra natūrali jėga, suteikianti joms galimybę sudygti. Maistinių medžiagų koncentracija sėklose ir mikrožalumynuose 4-8 kartus didesnė nei įprastose daržovėse. Tai ypač vertinga pavasarį, kai dar neprinokę vasaros vaisiai ir daržovės, arba žiemą, kai šviežių augalų maža.

Mikrožalumynai – tai daržovės arba žolės su valgomais lapais, kurių derlius nuimamas anksti, kai augalas pradeda dygti. Jie maži, bet turi naudingų sveikatai savybių. Mikrožalumynai tai fazė tarp daigų ir jaunų žalumynų. Yra daugiau nei 100 mikrožalumynų rūšių ir jie visi labai maistingi.

Apžvelgsime 5 populiariausias mikrožalumynų rūšis, kuriose yra gydomųjų savybių, padedančių išvengti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

🔸BROKOLIAI
Šio kopūsto mikrožalumynuose 15 kartų daugiau baltymų ir 3-5 kartus daugiau vitamino C nei brandžiuose jų analoguose. Juose gausu vitaminų (A, B1, B2, B5, B6, C, K, PP, U) ir mineralų, įskaitant seleną, kalcį, sierą, manganą ir kalį. Juose yra ir sulforafano – vertingo organinio junginio, turinčio priešvėžinį poveikį. Be to, 5 gramuose brokolių mikrožalumynų sulforafano tiek pat, kiek ir didelėje gūžėje, dėl to brokolių ūgliai stabdo navikų augimą ir vėžio vystymąsi. Jie taip pat palaiko virškinamojo trakto sveikatą, gerina odos ir nervų sistemos būklę, stiprina širdį ir kraujagysles. Jie naudingi ir sergant skrandžio opalige, esant rizikai susirgti ateroskleroze.

🔸KALENDRA
Kvapnūs bei maistingi ir jauni kalendros želmenys. Juose beta karotino 3 kartus daugiau nei suaugusiuose žalumynuose. Tai puikus antioksidantų, eterinių aliejų, vitaminų B, C, E, K, makro ir mikroelementų (mangano, kalcio, vario, geležies, cinko, seleno, kalio) šaltinis. Reguliarus kalendros mikrožalumynų vartojimas ramina nervų sistemą, skatina virškinimą ir didina apetitą. Šio augalo želmenys lėtina senėjimo procesus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gydo visą organizmą.

🔸DAIKONAS (Japoninis ridikas)
Sultingi daikono mikrožalumynai pripildyti organizmui naudingų maistinių medžiagų, todėl sveikai maitinantis jie nepakeičiami. Daigintose daikono sėklose yra daug vitaminų E ir C, fitoncidų, eterinių aliejų, gliukozinolatų (antikancerogeninių junginių), K, B grupės vitaminų, daug makro ir mikroelementų (silicio, kalcio, fosforo, kobalto, magnio, geležies, vario). Jauni daikono ūgliai padeda stiprinti organizmo imunines jėgas, normalizuoja kepenų ir inkstų veiklą, gerina virškinimą ir saugo nuo vėžio.

🔸Raudonasis KOPŪSTAS
Ryškiuose raudonųjų kopūstų daiguose beta karotino daugiau nei morkose ir 260 kartų daugiau nei vienoje suaugusio kopūsto gūžėje! Raudonųjų kopūstų mikrožalumynuose gausu vitaminų C, E, K, U, yra kalio, magnio, geležies ir du gliukozinolatai: sinigrinas ir indol-3-karbinolis. Tai reiškia, kad reguliariai vartojant, jie trukdo vėžio vystymuisi, mažina cholesterolio kiekį, lėtina senėjimo procesus, palaiko širdies, kepenų ir skrandžio sveikatą.

🔸LIUCERNA
Daigintos liucernos sėklos – vertingas mineralinių medžiagų (kalcio, fluoro, geležies, kalio) bei vitaminų A, C, E ir K šaltinis, gerinantis odos būklę, lėtinantis senėjimą, palaikantis kaulų ir jungiamųjų audinių tvirtumą. Taip pat liucerna nuostabi tuo, kad joje yra rečiausiai augaluose sutinkamų vitaminų: D2, D3 ir B12. Dėl savo sudėties, ji turi galingą baktericidinį ir bendrą stiprinantį poveikį. Jos jauni ūgliai naikina patogeninius mikroorganizmus, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, stiprina dantų emalį ir neleidžia vystytis dantų kariesui.

✅ Mikrožalumynų galima dėti į visų rūšių salotas. Pasinaudokite šia prieinama sveikatinimo priemone ir būkite sveiki!

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/mikrozelen-zashhita-ot-raka/

KOPŪSTAI – maistas skrandžiui ir… (1 dalis)

🥦 Visos šiandien žinomos kopūstų rūšys kilusios, kaip manoma, iš laukinio kopūsto, kuris ir šiandien tebeauga Atlanto vandenyno pakrantėje dabartinėje Prancūzijos ir Anglijos teritorijoje.

🥦 Skirtingose kopūstinių šeimos daržovėse svarbiausia vis kita augalo dalis. Pavyzdžiui, gūžinuose kopūstuose vertingiausi lapai, brokoliuose ir kalafijoruose – žiedynas ir t.t.

🥦 Jau senovės Graikijoje kopūstas buvo žinomas ne tik kaip daržovė, bet ir kaip vaistinis augalas. Hipokratas, Galenas ir kiti to meto autoritetai aprašė gydomąsias kopūsto savybes. O vienas Romos filosofas, gyvenęs II amžiuje, yra pasakęs, kad dėl kopūstų romėnams šešis šimtmečius neprireikė gydytojų pagalbos.

🥦 Visais laikais kopūstai buvo nepasiturinčiųjų maistas. Tik prieš kelis dešimtmečius, kai buvo atrastos priešvėžinės kopūsto savybės, požiūris į jį pasikeitė. Buvo ištirta, kad šioje daržovėje esančios medžiagos stabdo piktybinio AUGLIO formavimąsi ir jo augimą. Ir tuo kopūsto nauda mūsų sveikatai nesibaigia.

✅ Kopūsto NAUDA:

🔸RIEBALŲ kopūstuose labai mažai, tačiau jų gydomasis ir profilaktinis poveikis yra labai vertingas. Juose ištirpę fitochemikalai, turintys savo sudėtyje sieros, kaip tik ir yra gydomųjų kopūsto savybių priežastis.

🔸VITAMINAI: kopūstuose ypač daug beta karotino (provitamino A), vitamino C, truputį B, E, K.

🔸MINERALAI, MIKROELEMENTAI.

▫️Visi kopūstiniai turi daug kalio ir mažai natrio, o tai labai svarbu sergant hipertonija, kenčiant nuo pabrinkimo dėl susikaupusių skysčių.

▫️Taip pat ši daržovė turi nemažai kalcio, fosforo, geležies, magnio.

▫️Iš mikroelementų reikšmingiausia jau minėta siera.

▫️Kopūstas labai geras kalcio šaltinis ne tik dėl didelio jo kiekio (35 – 77 mg/100 g), bet ir ypač dėl jo gero įsisavinimo. Mokslas jau įrodė, kad iš kopūstų kalcis įsisavinamas kelis kartus geriau nei iš pieno.

🔸LĄSTELIENA. Jos kopūstai turi labai daug, kuo ir paaiškinamas jų lengvas, vidurius laisvinantis poveikis. Tai labai pagerina mūsų žarnyno darbą. Tačiau žmonėms turintiems polinkį į meteorizmą, t.y. dujų kaupimasi, kopūstai gali sukelti nepatogumų. Norint sumažinti šį poveikį, reikia pasirinkti pačius minkščiausius kopūstų lapus, juos smulkiai supjaustyti, sumaišyti su citrina, trupučiu nerafinuoto aliejaus ir žolėmis, prieskoniais, mažinančiais vidurių pūtimą (pankoliai, kmynai). Valgant reikia gerai sukramtyti, kad kopūstai gerai susimaišytų su seilėmis. Kartu su kopūstais nereikėtų valgyti kitų, turinčių daug ląstelienos produktų, tokių kaip sėlenos, visadalių grūdų gaminiai ir kruopos. Geriau tiks bulvės ir kitos krakmolingos daržovės.

🔸Labai vertingi FITOCHEMIKALAI, nes pasižymi antikancerogeniniu, t. y. priešvėžiniu poveikiu. Ir tai ne vienintelė jų gydomoji savybė. Jie padeda opaligės, diabeto atveju, turi antiseptinių savybių.

(Tęsinys rytoj) 🥦

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM