Žyma: Varikozė

Kodėl išsiplečia venos?

Dažniausiai dėl paveldimų silpnų kraujagyslių sienelių. Kuo pasireiškia šis silpnumas? Veninė sienelė turi kolageno karkasą (susipynusias kolageno skaidulas). Vieniems šis susipynimas yra tvirtesnis, kitiems silpnesnis. Tai priklauso nuo paveldėjimo faktorių. Žmonėms, pas kuriuos tų skaidulų mažiau ar jos blogai tarpusavyje sujungtos, esant tam tikroms sąlygoms, atsiranda per didelis veninės sienelės ištempimas. Be to, būna įgimtas vožtuvų defektas. Bet vis tik, jei nėra faktorių, apsunkinančių šį prigimtinį polinkį, varikozė nebus stipri, nekels didelių problemų. Bet jeigu prisijungia gyvenimo būdo faktoriai, varikozė bus sunkesnė.

Varikozės pagilėjimui įtakos turi:

Ilgas stovėjimas arba sėdėjimas.

Nėštumas. Gimda prispaudžia stambias kraujagysles, padidėja vidinis pilvo organų spaudimas. Gali būti pakenkta viena, arba abi kojos. Varikozė padidėja prieš gimdymą.

Moterims hormoninis svyravimas. Kuo moteris arčiau klimakso periodo, tuo silpnesnė veninė sienelė.

Sunkių nešulių nešimas.

Viršsvoris.

Lėtiniai, sunkūs vidurių užkietėjimai, kurie reikalauja stanginimosi tuštinantis, ilgo įsitempimo. Užkietėjimai taip pat sąlygoja hemorojaus išsivystymą.

Kaip diagnozuojama ši liga?

Diagnozės patvirtinimui reikalinga kojų kraujagyslių echoskopija (ultragarsinis tyrimas). Gydytojas įvertins venų praeinamumą ir vožtuvų darbingumą, ar yra giliųjų venų pažeidimas, ar pakenktos tik paviršinės venos. Priklausomai nuo apžiūros rezultatų bus padaryta išvada ir parinktas gydymas.

Kas įeina į gydymo planą?

1. Netinkamų gyvenimo būdo faktorių pašalinimas.

2. Medikamentinis gydymas.

3. Kompresinis trikotažas.

4. Intervencinis ar chirurginis gydymas, jei yra būtinybė.

Apie kiekvieną truputį plačiau:

1. GYVENIMO BŪDAS:

Žmogui, kuris serga varikoze arba turi polinkį į ją, negalima ilgai stovėti arba sėdėti nejudant. Tai padidina kraujo sąstovį kojose, atitinkamai spaudimą į kraujagyslių sieneles ir venų išsiplėtimą.

Neneškite ir nekelkite sunkių svorių. Jeigu vis tik tenka nešti, reikia užsimauti kompresines kojines, kurios sumažina sąstovio reiškinius.

Žmonės, turintys viršsvorį, būtinai turi jį sumažinti. Papildomas svoris apsunkina varikozės eigą, nes riebalai, besikaupiantys pilvo srityje, trukdo veninei kraujotakai nuo kojų link pilvo srities.

Nekryžiuokite kojų, užmetant vieną ant kitos. Kai užmetam koją ant kojos, tiek per kelius, tiek per čiurnos sąnarius, kojos svoriu užspaudžiame paviršines venas, pablogėja veninio kraujo tekėjimas.

Nenešiokite aukštakulnių, bent jau didžiąją dienos dalį. Kojos padėtis ant kulniuko sukelia blauzdos raumenų spazmą, todėl neveikia raumenų siurblys, perpumpuojantis veninį kraują.

Labai svarbu, ilgai sėdint, sėdėti teisingai. Atsisėskite giliai kėdėje, taip, kad kėdės kraštas būtų po keliais. Jei kėdės kraštas kirstų koją kažkur viduryje šlaunies, bus užspausta veninė kraujotaka.

Gerkite pakankamai vandens. Kraujas bus skystesnis, tekės greičiau, ir mažės trombų susidarymo tikimybė.

Jei turite galimybę, užkelkite kojas ant stalo ar kėdės. Kai kojos yra aukščiau nei šlaunys ar dubuo, geriau nuteka veninis kraujas iš kojų į pilvo srities venas. Jeigu jūs namuose ir turite galimybę atsigulti, kojas galima užmesti ne tik ant stalo, bet netgi ant sienos. Tai dar geriau, nes kai kojų pakėlimo kampas didesnis, kojos labai gerai ilsisi, sumažėja sąstovis, pagerėja kraujo cirkuliacija, audinių mityba. Nors kartą ar du kartus per dieną pakelkite kojas į viršų po 15 minučių.

Miego metu rekomenduojama pakelti kojas apie 20 centimetrų nuo horizontalios padėties. Tik neturi būti kažkokių volų po kojomis, kurie užspaustų, trikdytų veninę kraujotaką. Tam tikslui panaudokite sulankstytą didelę antklodę ar didelę pagalvę. Galima padėti po čiužiniu, kad būtų tolygus pakėlimas.

Venkite vidurių užkietėjimo. Tam padės mitybos pagerinimas (valgykite daugiau produktų, turtingų ląsteliena), reguliarus fizinis krūvis ir pakankamas vandens naudojimas. Jei yra būtinybė, galima vartoti probiotikus, žarnyno mikrofloros pagerinimui.

Nerekomenduojama šildyti kojas ir degintis taip, kad saulė tiesiogiai patektų ant kojų. Šiluma skatina raumenų atsipalaidavimą, išsiplečia venos, didėja kraujo sąstovis. Nerekomenduojama lankyti pirtį, sauną.

Nerekomenduojama nešioti rūbus, kurie turi ankštas gumutes ant kojų ir liemens, diržų.

Labai naudingi sergantiems varikoze vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukiojimas ir specialūs pratimai (apie tai kitoje dalyje).

2. MEDIKAMENTAI:

Skiriami preparatai ir į vidų, turintys flebotoninį poveikį, jie truputį padidina veninės sienelės tonusą (sumažina veninės sienelės pralaidumą, sąstovio reiškinius, patinimą).

Pagal poreikį skiriami preparatai, skystinantys kraują, mažinantys trombų susidarymo galimybę.

Išoriniam vartojimui skiriami preparatai, kurie sumažina sunkumo pojūtį, truputį sumažina patinimą, tai mažina diskomfortą.

Nėra pasaulyje tokio preparato, kuris panaikintų veninį kraujagyslių išsiplėtimą! Tai tik simptominis gydymas.

3. KOMPRESINIS TRIKOTAŽAS.

Tai kojinės ar pėdkelnės, kurios yra labai tamprios. Kompresinis trikotažas iš išorės suspaudžia paviršines išsiplėtusias venas ir “išjungia” jas iš kraujotakos, parūpinama geriausia kraujo cirkuliacija ir kraujas išimtinai teka per giliąsias venas, juda per tas venas, kurios nepažeistos varikozinio išsiplėtimo. Kompresinis trikotažas – tai operacijos imitacija, jei jis dėvimas nuolat, nuo ryto iki vakaro. Tai duoda galimybę sumažinti ir patinimus, ir sąstovio reiškinius. Tinkamą kompresinį trikotažą turi parinkti gydytojas.

Tęsinys rytoj

1 dalį rasite čia: (Venų varikozė – kas tai (1 dalis)

Šiandien pradėsime daugeliui svarbią ir aktualią temą “Varikozinis venų išsiplėtimas”.

Išsiaiškinkime, kaip veikia venų sistema, kas ten vyksta, kad suprastume, kas nutinka susirgus.

Venomis kraujas teka iš periferijos (kojų, rankų, vidaus organų) link širdies. Arterijomis kraujas teka iš širdies į audinius, atnešdamas deguonį, maistingąsias medžiagas. Venomis teka kraujas, skurdus deguonimi ir praktiškai be maistingųjų medžiagų ir neša su savimi organizmo audinių atliekas. Venų sienelės turi žymiai mažiau raumenų skaidulų nei arterijų. Todėl yra labiau pažeidžiamos, greičiau išsitempia.

Arterijomis kraujas juda dėka širdies: širdis išstumia kraują su dideliu spaudimu ir siunčia į kraujagysles, kuriomis jis teka toliau į audinius. Venos tokios privilegijos, tokio siurblio neturi. Jomis kraujas teka pasyviai. Kraujo judėjimas venomis iš esmės vyksta dėka skeleto raumenų, esančių aplink venas. Susitraukdami ir atsipalaiduodami raumenys suteikia galimybę kraujui judėti venomis. Be to kraujo judėjimui venomis padeda ir kvėpavimas. Kai giliai kvėpuojame, krūtinės ląstoje susidaro vakuumas, kuris duoda galimybę pritraukti veninį kraują iš galūnių, pilvo srities smulkesnių venų, į venas, kuriomis teka į širdį. Taip pat nedidelį siurbiantį poveikį atlieka ir pati širdis. Kai ji susitraukia, dešiniame prieširdyje susidaro išretėjimas, kuris dalinai pritraukia veninį kraują.

Kadangi nėra tiesioginio siurblio, kuris pumpuotų kraują venomis, atsiranda labai didelė tikimybė žemiau esančiose veninės sistemos srityse susidaryti sąstovio reiškiniams. Taip pat mūsų gebėjimas vaikščioti tiesiai padidina kraujo sąstovio tikimybę kojose, todėl jos daugiausia ir kenčia. Pas gyvūnus, vaikščiojančius keturiomis, širdis yra beveik centre, atstumas tarp kojų ir širdies nedidelis, jiems varikozės problemos nebūna. O mes apsunkiname situaciją ir tuo, kad ilgą laiką būname statinėje būsenoje, ilgai stovime arba sėdime. Raumenys nedirba, o juk jie pagrindinė varomoji jėga veniniam kraujui. Kai pagrindinis raumenų “siurblys” nedirba, kraujas ilgą laiką dideliais kiekiais užsistovi kojų venose, padidindamas spaudimą venų sienelėms. Jos nepakelia tokio padidinto spaudimo, ir po truputį pradeda plėstis.

Dar vienas venų ypatumas – vožtuvai. Pagal traukos jėgą, visuotinį gravitacijos dėsnį viskas juda iš viršaus žemyn, krenta. Ir kraujas turi tekėti žemyn. Tačiau stambiose venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Šių vožtuvų dėka, kraujas venomis juda iš apačios į viršų, nuo kojų link širdies.

Kojų venos yra išorinės (poodinės) ir giliosios, tarp jų yra jungiamosios venos, kurios sujungia išorines su giliosiomis. Išorinės venos nukreipia kraują per jungiamąsias venas į giliąsias. 90% viso kraujo, tekančio iš kojų link pilvo srities, teka giliosiomis venomis. Net jei nebūtų išorinių venų, giliųjų venų sistema susitvarkytų su kraujo perpumpavimu iš galūnių į stambesnes pilvo srities venas.

KODĖL ATSIRANDA pažeidimai – varikozinis VENŲ IŠSIPLĖTIMAS?

Išorinių venų sienelė dėl nutekėjimo sutrikimo (per ilgo kraujo sąstovio ir padidėjusio kraujo kiekio) po truputį išsiplečia. Vožtuvai, esantys šių venų viduje, negali vienas kito pasiekti, tarp šių vožtuvų atsiranda tarpas. Todėl dalis kraujo, kurį vena perpumpavo, grįžta atgal. Dar labiau padidėja kraujo sąstovis, ir kraujagyslė vis labiau plečiasi. Dėl padidėjusio spaudimo išorinių venų viduje, po truputį plečiasi ir jungiamosios venos. Jos taip pat turi vožtuvus, kurie normaliai praleidžia kraują tik iš išorinių venų į giliąsias, viena kryptimi. Dėl jungiamųjų venų išsiplėtimo jų vožtuvai taip pat pradeda nebesusisiekti, ir nebegali sulaikyti kraujo, kuris dėl raumenų spaudimo į giliąsias venas, grįžta atgal į išorines.

Atsiranda eilė problemų:

Išorinių venų išsiplėtimas sąlygoja jungiamųjų venų išsiplėtimą.

O tai dar labiau pagilina išorinių venų problemą.

Išorinių venų varikozė sutrikdo kraujo nutekėjimą, todėl pažeidžiama audinių mityba.

Apie tai išsamiau:

Dėl sutrikusio kraujo nutekėjimo venine sistema, sutrinka kraujo cirkuliacija audiniuose. Atsiranda veninis ir limfinis sąstovis:

Neišvedamos audinių sukurtos atliekos.

Audiniai negauna tinkamos mitybos.

Limfos susikaupimas ir sąstovis veninėje sistemoje sukuria pasipriešinimą arterinio kraujo, turtingo maistingosiomis medžiagomis ir deguonimi, pritekėjimui. Todėl sutrinka audinių mityba. Oda praranda savo elastingumą, tampa tamsi, tvirta, kieta, keičiasi net išorinis vaizdas, ji tampa šiurkšti, niežtinti. Laikui bėgant ant blauzdų dažnai atsiranda erozijos ir žaizdos.

Dėl sąstovio atsiranda galimybė formuotis trombams. Tai labai pavojinga. Šie trombai gali sluoksniuotis ir judėti venine sistema, keliauti į širdį, ar plaučius ir užkimšti kraujagysles. Todėl gali ištikti netikėta mirtis. Varikozė tai ne tik kosmetinis defektas: kraujagyslių žvaigždutės ar išsipūtusios venos ant kojų. Tai viso žmogaus sveikatos, netgi gyvybės klausimas.

Viskas prasideda pakankamai nekaltai: sunkumo pojūtis kojose, tempimas, ypač į dienos pabaigą. Paskui atsiranda matomas patinimas čiurnos srityje, ar truputį aukščiau čiurnos sąnario. Po kiek laiko atsiranda kraujagysliniai voriukai, mažų kraujagyslių tinkleliai. Paskui padidėja didesnės kraujagyslės. Gali būti mėšlungis, ypač naktimis. Venų plėtimuisi besitęsiant, atsiranda vingiuotos venos, venų mazgai. Keičiasi odos spalva, ji kietėja, atsiranda niežulys, sausumas, erozijos, trofinės žaizdos, kurios labai sunkiai gyja. Dar vienas venų varikozės siptomas – hemorojus. Tai ta pati veninės sienelės silpnumo problema. Hemorojus – ta pati varikozė, tik ne ant kojų, o tiesiojoje žarnoje. Ir vienos, ir kitos problemos gydymas yra labai panašus.

2 dalį (Venų varikozės GYDYMAS ir PROFILAKTIKA) rasite ??ČIA.