SAULĖ – geros nuotaikos šaltinis
Ką vaikai mano apie saulę… O kaip jūs, ar mėgstate saulėtas dienas?
Geri pusryčiai – energijos šaltinis (MITYBA)
VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam
Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:
– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.
Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:
– Kas pamiršo užsukti čiaupą?
– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.
– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!
– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.
– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?
Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:
– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?
Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:
– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.
Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą:
– Ir negalėsime gaminti maisto…
– Arbatos užsikaisti…
– Indus suplauti…
– Patalynę išskalbti…
– Ir net atsigerti negalėsime…
– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.
– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.
– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?
– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.
– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.
Paruošta paga: 8doktorov.ru
VAIKAMS: Ko reikia ieškoti šaldytuve?
Kostui suskaudo pilvas. Mama į namus iškvietė gydytoją – katiną Aloyzą. Kai atvyko gydytojas su savo padėjėju šuniuku Kudliumi, juos pasitiko Kosto sesuo Vaida.
Jūs turite aštuonias sagas, – iškart išpyškino ji. Pasisukusi į Kudlių ji pridūrė:
– O tu turi dešimt sagų.
Į koridorių išėjo Kosto ir Vaidos mama:
– Mūsų Vaida mokosi skaičiuoti. – paaiškino ji. – Namuose jau viską suskaičiavo.
– Kiek skaičių žinai? – paklausė gydytojas Vaidos.
– Galiu suskaičiuoti iki šimto, – išdidžiai atsakė ji. – Iki mūsų durų 41 laiptelis.
– Kokia tu pastabi, – susižavėjo šuo Kudlius. – O kur ligonis?
– Jis kambaryje,- atsakė Vaida, – jam skauda pilvą. Šiandien jis 20 kartų ėjo prie šaldytuvo.
– O, ir tai suskaičiavai, – pagyrė mergaitę gydytojas, bet staiga, pasisukęs į ją, paklausė:
– Kiek kartų ėjo prie šaldytuvo? Dvidešimt?
Vaida linktelėjo.
– Kostuk, ko ieškojai šaldytuve?
Pasirodo, šaldytuve jis ieškojo pyragėlių, šokoladinių saldainių ir dešros.
– Obuolių neieškojai? – paklausė šuo Kudlius.
– Ne, saldainiai skanesni.
– O obuolys naudingesnis, – paprieštarovo šuo Kudlius.
– Draugai, nereikia ginčytis, geriau pasvarstykim, – įsiterpė gydytojas.
– Kodėl saldumynų norime labiau nei obuolių? Prie saldumynų mus traukia įprotis. Cukrus saldainiuose sukelia priklausomybę ir mums vėl ir vėl norisi suvalgyti ką nors skanaus. Bet tai labai blogas užkandis. Kodėl Kostukui skaudėjo pilvą? Nes be pusryčių, pietų ir vakarienės jis 20 kartų keliavo iki šaldytuvo. Nespėjęs susivirškinti, skrandyje ir žarnyne, maistas pradeda gesti. Vaikai, prisiminkite pačią svarbiausią taisyklę: tarp valgių turi praeiti 4 valandos. Aš žinau, Kostai, tu mėgsti žaisti futbolą. Ar galėsi žaisti visą dieną ir naktį? Ir naktį žaisi – nemiegoti. Tai neįmanoma! O mes savo skrandį priverčiame dirbti dieną ir naktį, jeigu prisivalgome dar ir prieš miegą.
– Ką gi man dabar daryti? – liūdnai paklausė berniukas.
– Reikia pamėgti naudingą maistą. Nevalgyk dažnai, valgyk lėtai. Nepamiršk fizinių pratimų, nes jie mus sustiprina ir padeda susivaldyti. Tada tavo skrandis bus sveikas ir pilvas neskaudės.
– Ir dar, – pridėjo Kudlius,- nepamiršk tarp valgių gerti vandenį. Jis reikalingas visiems organams tavo organizme.
Berniukas linktelėjo galva.
Kai gydytojas Aloyzas ir šuo Kudlius buvo beeinantys, prie jų pribėgo Vaida:
– Gydytojau, Kostas dvidešimt pirmą kartą priėjo prie šaldytuvo!
– Ir ko jis ten ieškojo? – paklausė gydytojas.
– Jis ieškojo obuolio, kad suvalgytų per vakarienę.
Gydytojas nusišypsojo ir mirktelėjo Kudliui.
O jūs, vaikai, ko ieškote šaldytuve?
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
VAIKAMS: Stebuklas – žalumynai
Romas stovėjo prie veidrodžio. Jis apžiūrinėjo ir lietė savo klibantį dantį. Ir netikėtai dantis atsirado Romo rankose. – O, tokiu svarbiu įvykiu būtinai reikia pasidalinti su savo draugais!
Dovydą, Kristiną ir avelę Garbanę Romas surado darže. Jie ravėjo žalumynų lysvę.
– O man dantis iškrito, štai, žiūrėkite! – susijaudinęs Romas parodė savo iškritusį dantį.
Draugai jį apsupo.
– Greitai ir jums iškris dantys, – pasakė Romas ir visi nusijuokė.
– Taip, iškris! – pasigirdo gydytojo Aloyzo balsas. – O paskui išaugs nauji.
– O ką reikia daryti, kad antrieji (nuolatiniai) dantys būtų sveiki ir neiškristų? – susirūpinęs paklausė Romas.
Gydytojas neskubėdamas atsakė:
– Tam ir reikalinga burnos higiena. Ir dar – teisinga mityba.
Gydytojas apsižvalgė ir pamatė lysvę su žalumynais.
– Štai! – sušuko jis. – Tai gali tau padėti!
– Žolė? – nusistebėjo Romas. – Kaip ji gali padėti?
– Tai ne žolė! – įsižeidė avelė Garbanė. – Tai skanūs žalumynai. Man jie patinka, o labiausiai mėgstu petražoles. Gydytojau, papasakokite apie jas!
– Ir apie krapus papasakokite! – šūktelėjo Dovydas.
– Ir apie mano mėgstamą kalendrą, – pridėjo Kristina.
Visi susėdo tiesiog tarp lysvelių ir gydytojas Aloyzas pradėjo pasakojimą.
– Žalumynai stiprina mūsų kraujagysles. Prisotina mūsų organizmą vitaminais ir mikroelementais, tame tarpe kalciu, kuris, Romai, labai reikalingas tavo būsimajam dančiui.
– Petražolės mažina dantenų kraujavimą. O ant tvirtų dantenų dantis išaugs tvirtas. Petražolės stiprina mūsų širdį, inkstus ir šlapimo pūslę, nes turi daug kalio.
– Kai dėl konjunktyvito atsiranda akių uždegimas, padės krapų nuoviras. Krapai nuima ir galvos skausmą.
– Kalendra turi eterinių aliejų, kurie didina apetitą ir gerina miegą.
– Salierai ramina nervų sistemą, stiprina širdį, valo kraują.
– O štai bazilikai kovoja su peršalimu ir pagerina smegenų darbą, pagražina mūsų plaukus ir odą.
– Aloyzai, esu įsitikinęs, kad man išaugs sveikas dantis! Juk dabar būtinai valgysiu žalumynus, – nusišypsojo Romas.
O jūs, vaikai, kokius mėgstate žalumynus? Kokie žalumynai yra ant jūsų stalo?
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/chudo-zelen/
VAIKAMS: Lobių ieškojimas
Jeigu tavęs paprašytų pasakyti, kuris daiktas namuose yra didžiausias lobis, kaip tu atsakytumei? Pasiklausyk istorijos…
Buvo ūkanotas ir tamsus vakaras. Už lango kaip iš kibiro pliaupė lietus. Vaikai sužaidė visus žaidimus ir negalėjo sugalvoti, ką dar veikti. Tada mamai kilo puiki mintis: “Surenkime lobių paiešką”, – pasiūlė ji.
Vaikai mielai sutiko. Mama paaiškino, kad namuose reikia surasti patį vertingiausią daiktą. Šis daiktas nėra labai didelis ir nėra labai mažas.
– Žinau, tai senas senelio laikrodis, – pasakė Gustas.
– Ne. Šis daiktas yra stačiakampio formos, neužrakinamas, bet jame yra labai daug vertingo.
Skaistė tyliai stovėjo mąstydama. Kas tai galėtų būti? Brangiausias daiktas mūsų namuose? Dėžutės, stalčiai, krepšiaĩ, portfeliai ir… taip, žinoma, knygos! Ji skubotai peržvelgė knygų lentyną. Staiga ji pastebėjo Bibliją. „Štai jis!“ – mergaitė džiaugsmingai sugriebė ją ir nubėgo pas mamą.
– Skaistė nugalėjo! Tai pats brangiausias daiktas namuose. Tai auksiniai tiesos perlai. Ten yra daug išmintingų patarimų, kurie gali mus apsaugoti nuo klaidų ir parodyti kelią į Dangaus karalystę, – pasakė mama.
– Mama, – paprašė Povilas, – ar po vakarienės paskaitysi mums kokią nors Biblijos istoriją?
– Žinoma, – atsakė mama. – Mes atsiversime Bibliją ir džiaugsimės specialiai mums saugomais lobiais.
“Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.” (Psalmių 119:105)
Paruošta pagal Artūro Maksvelo knygą „Vakaro istorijos“ (https://sokrsokr.net/poisk-sokrovishch/)
