Ko išmokome per 22 santuokos metus

Sutuoktiniai Aleksandras ir Tatjana, praktikuojantys krikščioniai šeimos psichologai, dažnai veda seminarus apie šeimos santykius. Savo „Telegram“ kanale ir socialinių tinklų puslapiuose jie dalijasi laimingos santuokos paslaptimis??.

▪️ Meilė įmanoma!

▪️ Pagrindiniai mūsų santykių „klijai“ – Dievo meilė!

▪️ Tėvų patirties permąstymas ir savo šeimos įvaizdžio suformavimas – laimingų santykių pradžia.

▪️ Džiaugtis taip pat svarbu, kaip ir palaikyti santykius.

▪️ Svarbu skirti dėmesį vienas kitam, reguliariai leisti laiką kartu.

▪️ Dėkoti vienas kitam.

▪️ Pastebėti sėkmes, pasiekimus, indėlį į šeimos gerovę.

▪️ Nieko nepriimkite kaip savaime suprantamą dalyką.

▪️ Jokių tabu temų, viską aptarkite.

▪️ Emocijos permainingos, o pasirinkimas mylėti išlieka.

▪️ Prašyti atleidimo, prašyti pagalbos – normalu.

▪️ Nežaiskite žaidimo „susiprask pats“.

▪️ Jei gerbiame mylimo žmogaus asmenines ribas, parodome, kad jis mums brangus.

▪️ Gerbti save – tai išlaikyti santykius be kopriklausomybės (“gelbėtojo” vaidmens).

▪️ Susitarti, o nespausti.

▪️ Darydami ką nors malonaus ne tik ypatingomis progomis – stipriname santykius.

▪️ Konfliktą reikia spręsti, o ne pulti vienas kitą.

▪️ Kartais sunku suprasti kitą žmogų, bet tai nėra neįmanoma.

▪️ Kalbėtis ir klausytis, o neišsigalvoti.

▪️ Išmokus išsakyti pretenzijas, naudojant „aš – žinutes“ (aš jaučiuosi blogai, kai…), išsprendėme daug problemų.

▪️ Atsiverti gali būti baisu ir skausminga, tačiau tai yra raktas į tikrą intymumą.

▪️ Pagalba vienas kitam tobulėti ir atrasti vidinį potencialą, suvienija.

▪️ Tobulėti reikia lygiagrečiai ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui.

▪️ Seksualinė harmonija – tai pasakyti, kas tau patinka, kas ne, kas tave džiugina, ir kas verčia jaustis blogai. Ir elgtis atitinkamai.

▪️ Esame toje pačioje valtyje, ir abu dedame pastangas. Vienos pusės indėlio neužtenka.

▪️ Visada padėkite, ypač sunkiais gyvenimo momentais.

▪️ Laiko visada neužtenka, bet jei šeima – prioritetas, jo tikrai rasite.

▪️ Vaikai gali būti „normalūs“, tačiau tam reikia laiko ir tam tikrų tėvų pastangų.

▪️ Reikia investuoti į vaikus, ir svarbiausia – meile, o ne pinigais.

▪️ Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o ne klausydami, ką jie sako.

▪️ Vaikams reikia saugios aplinkos, kad kalbėtųsi atvirai.

▪️ Atsiradus poreikiui, į santykius reikia įsileisti tik specialistus, o ne „draugus“, „drauges“ ir tėvus.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Permąstykime savo požiūrį ir bendravimo įpročius, stiprinkime tarpusavio santykius. Dievo meilės ir ramybės Jūsų šeimai ?.

Apvyniojimai vietoj hormonų ir antibiotikų

Vidurinei dukrytei buvo dveji metai, kai susirgo. Porą dienų karščiavo, ėmė stipriai kosėti. Gydytojai diagnozavo bronchitą ir išrašė antibiotikų. 

Po kurio laiko prasidėjo obstrukcija ir vėl pakilo temperatūra. Karščiuojant, jos kvėpavimas buvo toks sunkus, kad man atrodė, ji dūsta. Gydytojai paskyrė hormonus. Kvėpavome per nebulaizerį, bet būklė išliko sunki. 

Labai jaudinausi, paskambinau draugei, kurios vyras gydytojas. Paprašiau, kad padėtų mums patekti į ligoninę – bijojau likti namuose su dukra. Draugė patarė neskubėti į ligoninę, o padaryti viso kūno apvyniojimą į lininę paklodę. 

Tą patį vakarą pirmą kartą apvyniojau dukrą. Maždaug po 40 minučių, dar tebesant apvyniotai šlapiu audiniu ir šilta antklode, mano nustebimui ir džiaugsmui, ji pradėjo daug lengviau kvėpuoti. Kitą dieną apvyniojimo procedūrą dariau du kartus: ryte ir vakare. Tą dieną jos kvėpavimas tapo lygus. Po to nustojau jai duoti hormonus ir antibiotikus. Po aštuonių apvyniojimų vaikas buvo sveikas! 

Lininių paklodžių neturėjau, todėl naudojau paprastas – medvilnines. Dėkoju Dievui už pamokas, kurias išmokau šioje situacijoje. Pirma, tikrasis gydytojas – Dievas; antra, šis metodas toks efektyvus, kad padeda net ir be lininio audinio. O svarbiausia – Dievas pasiruošęs duoti mums pagal mūsų tikėjimą! 

Po šio įvykio vaikų nebegydau antibiotikais. Kiekvienas dabar turi savo lininį chalatą ir paklodes šiai procedūrai, o mes esame dėkingi Dievui, kad Jis mumis rūpinasi, suteikdamas tokį paprastą gydymo būdą. 

Kaip daryti šią hidroterapijos procedūrą skaitykite straipsnyje: “Šlapios paklodės paketas”.

?”Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.” (E. Vait „Gydymo tarnystė”) Būkite sveiki ??

Šaltinis: 8doktorov.ru

VALGYMO SUTRIKIMAI: kaip atpažinti ir pašalinti

Apie valgymo sutrikimų priežastis pasakoja psichoterapeutas, narkologas ir psichiatras, privačios klinikos vadovas Jurijus Bondarenko, turintis didelę patirtį, kaip padėti žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių priklausomybės formų.

? Kaip atskirti mėgstantį skaniai pavalgyti žmogų nuo žmogaus, kuris priklausomas nuo maisto?

Bet kokia psichinė priklausomybė pasireiškia psichiniu diskomfortu, kai nėra priklausomybės objekto.

Tai normalu, kai valgai ir jautiesi gerai. Bet jeigu tai vienintelis dalykas, kuris suteikia tau maksimalų malonumą, ir patirdamas stresą, neigiamas emocijas “užvalgai“, – tai jau psichinės priklausomybės požymis. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes yra ir fizinė priklausomybė, kuri išsivysto laikui bėgant. Tada, kaip fizinės priklausomybės dalis, atsiranda abstinencijos požymiai. Tuo pačiu didėja suvalgomo maisto kiekis, o vėliau vis didėjantis, nevaldomas valgymas visko, kas yra šaldytuve. Ir jau nebesvarbu, koks maistas, svarbiausia – užpildyti skrandį. Ir čia atsiranda įkyrios mintys, trauka, potraukis. Žinai, kad tai negerai, bet negali sustoti. Kai atsiranda fizinė priklausomybė, mintys tampa nevaldomos, ir esi pasirengęs padaryti viską, kad valgytum.

? Jei žmogus nuolat sveriasi; arba persivalgė, o paskui stengiasi valgyti, mažiau; arba pernelyg uoliai sportuoja, – ar tai gali būti anoreksijos požymis? Kaip atskirti merginą, kuri tik rūpinasi figūra, nuo merginos, kuri turi dėl to problemų?

Principas paprastas: merginos dažniausiai susikoncentravusios į kurią nors kūno dalį. Paprastai jos rūpinasi dėl skruostų, nosies, pilvo ar kelių kūno dalių proporcijos, nors akivaizdu, jog viskas pas jas gerai. Paprastai tai atsitinka paauglystėje. Paauglys sparčiai auga ir ne visada pasirengęs priimti savo kūno augimą. Jis priprato suvokti save kaip vaiką. Paauglystėje dažniausiai dar niekas neina į sporto salę, ir jei problema užsitęsia, tai matosi: kūno svoris pradeda sparčiai mažėti.

Anoreksijos priežastis – nepasitenkinimas savo kūnu. Svarbu suprasti, kodėl taip nutinka. Pagrindinė priežastis – neteisingi santykiai šeimoje, uždara šeimos sistema. Pavyzdžiui, tėvams viskas turi būti tobula. Jie yra perfekcionistai arba karjeristai, bet mylintys, rūpestingi. Vaikas turi stogą virš galvos, smurto šeimoje nėra, tačiau nuoširdžių, draugiškų santykių taip pat nėra. Tėvai nėra artimi draugai, su kuriais vaikas gali pasidalinti, su kuriais jaučiasi gerai ir patogiai. Vaikas gali jaustis vienišas, o vienatvė pasireiškia įvairiai. Tai gali būti baimė, nerimas, diskomfortas santykiuose.

Kitas iššūkis – kaltės jausmas. Vaikas, kuris persivalgo arba valgo per mažai, gyvena su nuolatiniu kaltės jausmu. Žmogui, turinčiam priklausomybę nuo maisto, maistas – pagrindinis malonumas, tačiau sergantis anoreksija, valgydamas visiškai nejaučia malonumo.

? Kaip tokiems žmonėms padėti?

Tyrimai parodė, kad vienas iš galingiausių veiksnių, užkertančių kelią paauglių nelaimingumui, – valgymas kartu kelis kartus per savaitę. Net jei tėtis ar mama yra komandiruotėje, jie gali tai daryti naudodami vaizdo skambutį. Svarbu kartu valgyti, kartu aptarti kai kuriuos dalykus. Anoreksija sergantys pacientai kartu nevalgo, nes jiems atsiranda kaltės jausmas. Jie stengiasi valgyti atskirai, vengia bendravimo. O valgymas kartu – vienas geriausių prevencinių faktorių, nes gauname malonumo tiek iš valgio, tiek iš bendravimo.

Kai kas gali pagalvoti, kad negalės sėsti prie vieno stalo su šiais žmonėmis. Tai rodo, kad yra nuoskaudos ir neatleidimas.

? Ką daryti, jei situacija yra kritinė?

Nereikėtų laukti, kol svoris labai nukris, nes vaikas gali mirti, dažniausiai sustojus širdžiai. Ypač jei paauglys sukelia vėmimą ar vartoja vidurius laisvinančius vaistus, nes netenkama natrio, kalio, sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Labai svarbu atstatyti mitybos režimą. Tam reikia geros specializuotos klinikos, išmanančios, kaip tokiose situacijose dirbti, pagalbos. Tai ne visada bus savanoriškas sprendimas.

Pagrindinė psichoterapeuto užduotis – padėti suvokti gyvenimo prasmę, nes žmogus pamiršo, dėl ko gyvena, o gal ir nežinojo. Svarbu rasti gyvenimo prasmę, apsispręsti dėl tikslų, laimės. Žmonės retai susimąsto apie šią triadą.

Reikia iš naujo įvertinti savo gyvenimą. Greičiausiai pamatysi, kad jame daug tuštybės ar blizgučių, arba gali rasti pseudolaimę ar klaidingą prasmę. Pavyzdžiui, daugeliui gyvenimo prasmė – šeima: vyras, žmona, vaikai, kartais darbas. Visa tai gali būti tik dalis prasmės, nes gyvenimo prasmė – yra tai, kas niekada negali išnykti, kitaip visada bus rizika jos netekti. Rizika, kad pulsi į depresiją, pateksi į psichologinę katastrofą. Visa tai laikini dalykai. Ir, žinoma, ne kūnas – gyvenimo prasmė. Kūnas gali būti tavo tikslų dalis. Viena geriausių psichoterapijos praktikų – tai kognityvinė elgesio terapija.

Svarbu parodyti vaikui, kas jo gyvenime svarbu. Svarbiausia – ne jo figūra, o širdis, siela, santykiai.

? “Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Kas šitaip Kristui tarnauja, tas mielas Dievui ir priimtinas žmonėms. Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui.” (Romiečiams 14:17-19)

? „Iš tolo man pasirodė VIEŠPATS: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.” (Jeremijo 31:3)

Gydytoją kalbino – Jelena Niželskaja

Visą pokalbį rusų k. galite žiūrėti ČIA.

Šaltinis: 8doktorov.ru

10 bendravimo įsakymų paauglių tėvams

1. Prieš kalbėdami, atidžiai klausykite savo vaikų. Jų pasaulis turėtų jus sudominti.

2. Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir į tai, koks: balso tonas, veido išraiška, laikysena ir pan.

3. Nevartokite šiurkščių žodžių. Jie neduos teigiamo rezultato, priešingai, gali turėti žalingą poveikį.

4. Bendraukite su vaikais kuo gilesniu lygiu: kalbėkite ne tik apie tai, kur jie eina ir ką daro, bet ir apie jų abejones, rūpesčius, norus ir nusiminimą.

5. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikai mažai kalba. Tai normalu jų amžiuje. Jie neturi nieko prieš Jus.

6. Girkite juos už jų sėkmes ir teigiamas savybes. Taip jie žinos, kad esate jų pusėje.

7. Nereikalaukite to paties. Jei jau kartą aiškiai pasakėte, kartoti nereikia – tai neduos rezultatų, tik nuliūdins vaiką.

8. Venkite frazių, kurios negerina bendravimo. Pavyzdžiui, užuot klausę: „Kaip sekėsi kelionė“, sakykite: „Papasakok, kas kelionėje patiko labiausiai“.

9. Vartokite švelnius žodžius ir meilų balso toną, kai įspėsite paauglius apie natūralias tam tikrų veiksmų pasekmes. Jei jie nukenčia nuo savo elgesio, niekada nepriminkite jiems, kad juos įspėjote. Jie patys tai žino.

10. Kai reikia, nebijokite pasakyti: „Aš buvau neteisus, atsiprašau“.

Ko tikisi PAAUGLIAI??

Mičigano valstijos universitete buvo išanalizuota keletas paauglių tyrimų ir nustatyti tėvų elgesio pavyzdžiai, kurie patiktų paaugliams.

PAAUGLIAI nori, kad jų TĖVAI:

? Domėtųsi jais ir padėtų. Jie trokšta tėvų dėmesio, net jei jie to aiškiai nerodo.

? Klausytųsi ir bandytų suprasti. Paaugliams reikalingas artimas, pasitikintis bendravimas su tėvais.

? Rodytų meilę ir priėmimą. Suaugusieji gali nesutikti, bet pats dialogas suteikia jaunam žmogui emocinę paramą.

? Pasitikėtų. Paaugliams turi būti suteikta galimybė parodyti, kad jie gali protingai naudotis savo laisve.

? Suteiktų nepriklausomybę. Nepriklausomybės troškimas yra paauglystės požymis. Jei tėvai jai trukdys, tai nesustabdys jos vystymosi, tiesiog paauglio nepriklausomybė įgaus netinkamas formas.

Tarpusavio santykių STILIAI??

16-metė mergina paklausė mamos: „Mama, mano vidurinės mokyklos draugai šį savaitgalį praleis stovyklaudami paplūdimyje. Jie kviečia ir mane. Ar galiu vykti su jais?” Motina turi keturis atsakymo variantus pagal skirtingus tėvų ir vaikų santykių stilius.

AUTORITETINIAI (demokratiški) tėvai:

„Negaliu iš karto duoti sutikimo, bet ir negaliu neleisti. Turime aptarti visas detales. Norėčiau sužinoti, kas dar keliaus ir kokie jūsų planai šiai kelionei. Pasivaikščiokime ir pasikalbėkime apie tai. Viską pasvėrę priimsime sprendimą“.

LEIDŽIANTYS tėvai:

„Žinoma, gali. Labai noriu, kad įprastum būti tarp savo bendraamžių. Jei tau reikės kažko stovyklavimui, tai artimiausiomis dienomis nupirksime viską, ko reikia.

AUTORITARINIAI tėvai:

„Jokiu būdu. Tu net neįsivaizduoji, kaip pavojinga dalyvauti tokiose žygiuose. Daugiau net nekalbėk su manimi apie tai, nes mano atsakymas – ne“.

ABEJINGI (aplaidūs) tėvai:

„Neprieštarauju. Man taip net patogiau – pailsėsiu šį savaitgalį.”

? Maksimalią emocinę paramą vaikai gauna esant autoritetiniam (demokratiniam) bendravimo stiliui.

? Su autoritariniu ir abejingų santykių stiliumi – minimali emocinė parama.

? Labiausiai rekomenduojamas valdymo ar santykių stilius – autoritetinis.

Julian Melgosa “Paaugliams ir tėvams”

Šaltinis: 8doktorov.ru

Gyvas VANDUO

Vaikų mintys apie vandenį…

O kokia jūsų patirtis? Ką labiau mėgstate:

??vandenį ar sultis,

??šiltą ar kontrastinį dušą?

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM