Žyma: Skydliaukė

Skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių šiuolaikiniame pasaulyje. Tarp endokrininių patologijų pagal pasireiškimo dažnumą, jos yra antroje vietoje po cukrinio diabeto.

Skydliaukė yra endokrininis organas. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą. Skydliaukės hormonai susidaro dalyvaujant jodui. Tai trijodtironinas ir tiroksinas. Jie aprūpina šias funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, miegą, judėjimą, reakcijos greitį ir mąstymą, seksualinį aktyvumą; taip pat turi įtakos raumenų ir riebalų masės santykiui.

Skydliaukės veiklos sutrikimas pasireiškia nepakankama arba per didele hormonų gamyba. Tokiu atveju liauka gali padidėti – susidaro gūžys (struma). Hormonų kraujo tyrimas padės tiksliai nustatyti, kaip veikia skydliaukė. Tačiau turėtume būti atsargūs ir kreiptis į gydytoją, jei nerimą sukelia:

Didelis nervingumas, dirglumas, drebulys rankose ar visame kūne.

Svorio sumažėjimas, esant geram apetitui.

Prakaitavimas, bloga šilumos tolerancija.

Padidintas kraujospūdis, širdies plakimas.

„Smėlio“ pojūtis ar dvejinimasis akyse, padidėjusios ar išlipusios akys.

Silpnumo ir nuovargio pojūtis dienos bėgyje, net pabudus.

Dažni galvos, raumenų skausmai.

Patinusi ir sausa oda, trapūs plaukai ir nagai.

Fizinis ir protinis susilpnėjimas, pablogėjusi atmintis.

Prislėgta nuotaika, apatija.

Padažnėjęs ar sulėtėjęs širdies ritmas.

Menstruacijų sutrikimas, nevaisingumas.

Be skydliaukės kūnas tampa bejėgis, todėl jam reikia dirbtinio papildymo svarbiais hormonais.

Endeminis gūžys yra skydliaukės padidėjimas ar išvešėjimas, susijęs su jodo trūkumu dirvožemyje, vandenyje, maiste. PSO duomenimis ši liga diagnozuota 13% pasaulio gyventojų.

Jodas – būtinas mikroelementas skydliaukės hormonų sintezei. 80-90% šio mikroelemento gauname su maistu, 10-20% su vandeniu ir oru. Ilgai trūkstant jodo organizme atsiranda daugybė ligų. Pirmiausia – kompensacinis skydliaukės padidėjimas. Suaugusiems neretai atsiranda pavieniai ar daugybiniai mazgai.

Esant dideliam jodo trūkumui intrauteriniu laikotarpiu, naujagimis gali gimti protiškai atsilikęs, kurčnebylys, žvairas; atsiranda apsigimimų ir padidėja mirtingumo rizika.

Vaikams ir paaugliams dėl skydliaukės problemų gali sulėtėti fizinis vystymasis, pablogėti intelekto gebėjimai, sunkumai mokantis mokykloje ir polinkis į lėtines ligas. Mergaitėms paauglėms tai gali sukelti reprodukcinės sistemos vystymosi sutrikimus.

Reprodukcinio amžiaus moterims galimi savaiminiai persileidimai, mirusio kūdikio gimimas, nevaisingumas, sunkus nėštumas, mažakraujystė. Be to, bet kuriame amžiuje gali išsivystyti akivaizdi ar slapta hipotirozė, nusilpti intelektas.

Pagal Tarptautinės jodo trūkumo sutrikimų kontrolės tarybos rekomendacijas, jodo paros suvartojimas kiekvienam amžiui yra skirtingas:

vaikams nuo gimimo iki 6 metų – 90 μg (mikrogramų),

vaikams nuo 6 iki 12 metų – 120 μg,

vyresniems nei 12 metų ir suaugusiems – 150 μg,

nėščioms ir maitinančioms krūtimi – 200 μg per parą.

Norint papildyti organizmo jodo poreikius, rekomenduojama naudoti juoduotą druską ir duoną. Daug jodo yra juodųjų ir raudonųjų šermukšnių uogose, jūros dumbliuose, graikiniuose riešutuose, persimonuose, vynuogėse, pupelėse, pievagrybiuose ir avižose. Tačiau, jei neatsisakysite kenksmingų saldumynų, alkoholio, tabako, gazuotų gėrimų, pusgaminių – sveiko maisto įtraukimas į dietą reikšmingo efekto neduos.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/pozabottes-o-shhitovidnoj-zheleze/