Posakis „mano antroji pusė“ yra nepaprastai populiarus. Bet iš kur jis atsirado ir ar tikrai kiekvienas žmogus turi savo „puselę“?
Santuoka – tai artimiausi santykiai žemėje. Sudarydami santuokinę sandorą, vyras ir žmona įsipareigoja dalintis visomis gyvenimo sritimis ir eiti drauge iki pat mirties.
Kai kurie klaidingai mano, kad frazė „dvi puselės“ atspindi biblinį santuokos principą:
„Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.“ (Biblija, Pradžios knyga 2, 24)
Tačiau vyras ir moteris nėra dvi pusės, kurios kažkada sudarė vieną visumą. Šis poetiškas įvaizdis turi visai kitą kilmę.
Iš kur atsirado posakis „dvi puselės“?
Senovės Graikijoje egzistavo mitas apie androginus – būtybes, kurios buvo ir vyrai, ir moterys vienu metu. Jų kūnas buvo apvalus, su keturiomis rankomis ir kojomis, o viena galva turėjo dvi skirtingas puses – vyrišką ir moterišką. Šios būtybės gyveno harmoningai ir be rūpesčių, kol vieną dieną Dzeusas, supykęs, perkirto kiekvieną jų pusiau. Nuo to laiko žmonės klaidžioja po žemę, ieškodami savo antrosios pusės.
Labai gražus mitas. Bet kartu ir labai pavojingas…
Iliuzija, kuri nuvilia
Šis įsitikinimas yra gajus, nes… patogus. Atrodo, kad tereikia laukti, kol atsiras kažkas, kas išspręs visas tavo problemas – princas ant balto žirgo, Grėjus su raudonomis burėmis ar pasakų herojus. Tačiau tokios viltys neišvengiamai veda į nusivylimą. Jei žmogus jaučiasi nepilnavertis ir tikisi, kad partneris jį „užpildys“, jis vėl ir vėl nusivils savo išrinktuoju.
Daugelis tuokiasi tikėdami, kad jų sutuoktinis yra ta vienintelė, lemtinga antroji pusė, kad dabar jie pagaliau „sukibo kaip dėlionės detalės“ ir gyvens laimingai be rūpesčių. Deja, taip nebus. Gyvenimas kupinas sunkumų, išbandymų ir kovos.
Biblijos požiūris
1. Mes nesame „pusės“
Kiekvienas žmogus yra sukurtas kaip pilnavertė asmenybė. Be to, kai kurie žmonės yra pašaukti gyventi nesituokiant. Tiek vyras, tiek moteris savaime yra Dievo atvaizdo atspindys:
„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.“ (Pradžios knyga 1, 27)
2. Gyvenimo prasmė nėra rasti „antrąją pusę“
Mūsų kultūra – per filmus, knygas ir dainas – nuolat skiepija mintį, kad svarbiausia žmogaus misija yra surasti savo antrąją pusę. Rask ją – ir būsi amžinai laimingas!
Tačiau Biblija pateikia kitokią perspektyvą. Žmogus sukurtas Dievo šlovei:
„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)
Dievas iš tiesų vadovauja mūsų gyvenimui. Jei Jo plane numatyta, kad žmogus turėtų sutuoktinį, Jis pasirūpins tinkama jųdviejų pažintimi. Tačiau žmogus pats atsakingas už savo pasirinkimą. Biblija aiškiai nusako Dievo valią dėl santuokos:
„… ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje.“ (1 Korintiečiams 7, 39)
Tai reiškia, kad ir santuoka turi tą pačią prasmę kaip ir visas kūrinijos tikslas – ji turi šlovinti Kūrėją.
3. Sunkumai santuokoje nereiškia, kad pasirinkote neteisingai
Daugelis, susidūrę su sunkumais santuokoje, pradeda galvoti, kad padarė klaidą ir kad jų „tikroji antroji pusė“ vis dar kažkur laukia. Tai pavojingas melas!
Sunkumai santuokoje neišvengiami, nes į ją įžengia du žmonės su savo charakterio problemomis ir nuodėmingomis prigimtimis.
Jūsų ideali antroji pusė jau įrašyta jūsų santuokos liudijime!
Nuo pat santuokos sudarymo būtent šis žmogus tampa jūsų gyvenimo dalimi, jūsų pasirinkimu, jūsų bendrakeleiviu visam laikui. O sunkumai – tai tik nuodėmės pasekmė, kurią galima įveikti su Dievo pagalba.
Visi Biblijos mokymai apie artimo meilę, tarnystę ir nuolankumą galioja ir santuokoje.
Autroius: Natalija Tarasova, Telegram kanalas „Ne cukrinė psichologija“
