50 tėvų frazių, pasakytų naujai

Keisdami žodyną, išmoksime gerinti santykius su vaikais 😀😍.

1. Nešauk! 👉🏻 Kalbėk tyliau

2. Nevalgyk paskubom! 👉🏻 Gerai sukramtyk maistą

3. Vėl netvarka… 👉🏻 Susitvarkyk, prašau

4. Kiek laiko turiu tavęs laukti? 👉🏻 Mums laikas eiti, atsisveikink

5. Kur lendi?! 👉🏻 Atsitrauk / nulipk, prašau

6. Nukrisi! 👉🏻 Būk atsargus!

7. Verksi! 👉🏻 Pagalvok apie pasekmes

8. Paslysi! 👉🏻 Atidžiai žiūrėk po kojom

9. Sušlapsi! 👉🏻 Paimk skėtį / apsiauk guminius batus

10. Nebėk! 👉🏻 Eik ramiai

11. Neskubėk! 👉🏻 Suspėsi

12. Kam aš sakau! 👉🏻 Išgirsk mane, prašau

13. Užbaik! 👉🏻 Laikas baigti, laikas baigėsi

14. Kiek tau kartoti? 👉🏻 Prašau, išpildyk mano prašymą

15. Nebežinau, kaip su tavimi kalbėti! 👉🏻 Raskime abiems tinkantį sprendimą

16. Tu kurčias? 👉🏻 Paklausyk manęs, prašau

17. Tu aklas? 👉🏻 Prašau, atkreipk į tai dėmesį

18. Ar tau ne gėda? 👉🏻 Pagalvok apie savo poelgį

19. Kaip tu kalbi?! 👉🏻 Mūsų šeimoje taip nekalbama

20. Aš juk tau sakiau, kad taip bus! 👉🏻 Pasimokink iš šios situacijos ir daugiau nekartok šių klaidų

21. Tau nepavyks! 👉🏻 Pabandyk, jei nepabandysi, nesužinosi

22. Nežinau! 👉🏻 Pagalvokime kartu

23. Nesuprantu tavęs! 👉🏻 Dar kartą paaiškink, ką turi omenyje

24. Tu neteisus! 👉🏻 Tai tavo nuomonė

25. Pasakiau – ne! 👉🏻 Išsakiau savo nuomonę, ji nesikeis

26. Nes aš taip pasakiau! 👉🏻 Nes tėvai priėmė tokį sprendimą

27. Jokių saldainių! 👉🏻 Saldumynai desertui

28. Kad žinotum, kaip aš pavargau! 👉🏻 Šiuo metu aš nenusiteikusi apie tai diskutuoti, pakalbėkime apie tai po vakarienės

29. Ar žinai, kelinta valanda? 👉🏻 Jau vėlu, laikas miegoti

30. O aš nepavargau? 👉🏻 Suprantu tave, mes visi pavargę

31. Gausi nuo manęs! 👉🏻 Esu labai nuliūdinta ir galiu pasakyti ar padaryti tai, ko vėliau abu gailėsimės

32. Netrukdyk, tu blaškai mane 👉🏻 Užsiimk kol kas savo reikalais. Kai atsilaisvinsiu, užsiimsime kai kuo įdomiu!

33. Ar tu išprotėjai? 👉🏻 Esu nemaloniai nustebintas tavo poelgiu!

34. Tai brangu! 👉🏻 Šiandien pagal planą kiti pirkiniai

35. Išjunk televizorių! 👉🏻 Televizorius perkaito, jam reikia polisio

36. Geriau sėsk prie namų darbų! 👉🏻 Padaryk namų darbus ir tada užsiimk…

37. Kai buvau vaikas, nebuvau toks kaip tu 👉🏻 Gali suklysti, bet svarbiausia – mokytis iš savo klaidų ir jų nekartoti

38. Mano vaikystėje to nebuvo! 👉🏻 O, kad vaikystėje būčiau turėjusi tokį žaislą!

39. Nedėkingas! 👉🏻 Labai stengiamės, kad turėtum viską, kas būtina. Neliūdink mūsų taip.

40. Nustok verkti dėl menkniekių! 👉🏻 Suprantu, tai tau svarbu, pagalvokime, ką galima padaryti

41. Susiimk! 👉🏻 Nusiramink ir mes rasime sprendimą.

42. Žiūrėk, kur eini! 👉🏻 Atidžiai žiūrėk į priekį

43. Kas su tavim draugaus? 👉🏻 Su kuo norėtum susidraugauti?

44. Kodėl tu mane apgaudinėji? 👉🏻 Man labai svarbu, kad pasakytum tiesą, kitaip nebegalėsiu tavimi pasitikėti

45. Yra kuo girtis! 👉🏻 Ar tu tikras, kad gali tuo didžiuotis?

46. Nori susirgti?! 👉🏻 Jei susirgsi, teks sėdėti namuose ir praleisti daug įdomaus

47. Grįš tėtis iš darbo, ir viską jam papasakosiu! 👉🏻 Turėsiu viską pasakyti tėčiui. Greičiausiai, jį nuliūdins tavo poelgis

48. Visų vaikai – kaip vaikai, o tu… 👉🏻 Kas bebūtų, myliu tave, bet kartais tavo elgesys mane labai liūdina!

49. Nejaugi sunku suprasti? 👉🏻 Ko tiksliai nesupranti šiuo klausimu?

50. Kai grįšime namo, atsiimsi… 👉🏻 Dėl tavo elgesio šiandien turėsiu tave apriboti…

Autorius: Tatjana Sacharova (Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“)

Šaltinis: 8doktorov.ru

Ko išmokome per 22 santuokos metus

Sutuoktiniai Aleksandras ir Tatjana, praktikuojantys krikščioniai šeimos psichologai, dažnai veda seminarus apie šeimos santykius. Savo „Telegram“ kanale ir socialinių tinklų puslapiuose jie dalijasi laimingos santuokos paslaptimis👇🏻.

▪️ Meilė įmanoma!

▪️ Pagrindiniai mūsų santykių „klijai“ – Dievo meilė!

▪️ Tėvų patirties permąstymas ir savo šeimos įvaizdžio suformavimas – laimingų santykių pradžia.

▪️ Džiaugtis taip pat svarbu, kaip ir palaikyti santykius.

▪️ Svarbu skirti dėmesį vienas kitam, reguliariai leisti laiką kartu.

▪️ Dėkoti vienas kitam.

▪️ Pastebėti sėkmes, pasiekimus, indėlį į šeimos gerovę.

▪️ Nieko nepriimkite kaip savaime suprantamą dalyką.

▪️ Jokių tabu temų, viską aptarkite.

▪️ Emocijos permainingos, o pasirinkimas mylėti išlieka.

▪️ Prašyti atleidimo, prašyti pagalbos – normalu.

▪️ Nežaiskite žaidimo „susiprask pats“.

▪️ Jei gerbiame mylimo žmogaus asmenines ribas, parodome, kad jis mums brangus.

▪️ Gerbti save – tai išlaikyti santykius be kopriklausomybės (“gelbėtojo” vaidmens).

▪️ Susitarti, o nespausti.

▪️ Darydami ką nors malonaus ne tik ypatingomis progomis – stipriname santykius.

▪️ Konfliktą reikia spręsti, o ne pulti vienas kitą.

▪️ Kartais sunku suprasti kitą žmogų, bet tai nėra neįmanoma.

▪️ Kalbėtis ir klausytis, o neišsigalvoti.

▪️ Išmokus išsakyti pretenzijas, naudojant „aš – žinutes“ (aš jaučiuosi blogai, kai…), išsprendėme daug problemų.

▪️ Atsiverti gali būti baisu ir skausminga, tačiau tai yra raktas į tikrą intymumą.

▪️ Pagalba vienas kitam tobulėti ir atrasti vidinį potencialą, suvienija.

▪️ Tobulėti reikia lygiagrečiai ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui.

▪️ Seksualinė harmonija – tai pasakyti, kas tau patinka, kas ne, kas tave džiugina, ir kas verčia jaustis blogai. Ir elgtis atitinkamai.

▪️ Esame toje pačioje valtyje, ir abu dedame pastangas. Vienos pusės indėlio neužtenka.

▪️ Visada padėkite, ypač sunkiais gyvenimo momentais.

▪️ Laiko visada neužtenka, bet jei šeima – prioritetas, jo tikrai rasite.

▪️ Vaikai gali būti „normalūs“, tačiau tam reikia laiko ir tam tikrų tėvų pastangų.

▪️ Reikia investuoti į vaikus, ir svarbiausia – meile, o ne pinigais.

▪️ Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o ne klausydami, ką jie sako.

▪️ Vaikams reikia saugios aplinkos, kad kalbėtųsi atvirai.

▪️ Atsiradus poreikiui, į santykius reikia įsileisti tik specialistus, o ne „draugus“, „drauges“ ir tėvus.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Permąstykime savo požiūrį ir bendravimo įpročius, stiprinkime tarpusavio santykius. Dievo meilės ir ramybės Jūsų šeimai 🧡.

10 bendravimo įsakymų paauglių tėvams

1. Prieš kalbėdami, atidžiai klausykite savo vaikų. Jų pasaulis turėtų jus sudominti.

2. Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir į tai, koks: balso tonas, veido išraiška, laikysena ir pan.

3. Nevartokite šiurkščių žodžių. Jie neduos teigiamo rezultato, priešingai, gali turėti žalingą poveikį.

4. Bendraukite su vaikais kuo gilesniu lygiu: kalbėkite ne tik apie tai, kur jie eina ir ką daro, bet ir apie jų abejones, rūpesčius, norus ir nusiminimą.

5. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikai mažai kalba. Tai normalu jų amžiuje. Jie neturi nieko prieš Jus.

6. Girkite juos už jų sėkmes ir teigiamas savybes. Taip jie žinos, kad esate jų pusėje.

7. Nereikalaukite to paties. Jei jau kartą aiškiai pasakėte, kartoti nereikia – tai neduos rezultatų, tik nuliūdins vaiką.

8. Venkite frazių, kurios negerina bendravimo. Pavyzdžiui, užuot klausę: „Kaip sekėsi kelionė“, sakykite: „Papasakok, kas kelionėje patiko labiausiai“.

9. Vartokite švelnius žodžius ir meilų balso toną, kai įspėsite paauglius apie natūralias tam tikrų veiksmų pasekmes. Jei jie nukenčia nuo savo elgesio, niekada nepriminkite jiems, kad juos įspėjote. Jie patys tai žino.

10. Kai reikia, nebijokite pasakyti: „Aš buvau neteisus, atsiprašau“.

Ko tikisi PAAUGLIAI👇🏻

Mičigano valstijos universitete buvo išanalizuota keletas paauglių tyrimų ir nustatyti tėvų elgesio pavyzdžiai, kurie patiktų paaugliams.

PAAUGLIAI nori, kad jų TĖVAI:

🔹 Domėtųsi jais ir padėtų. Jie trokšta tėvų dėmesio, net jei jie to aiškiai nerodo.

🔹 Klausytųsi ir bandytų suprasti. Paaugliams reikalingas artimas, pasitikintis bendravimas su tėvais.

🔹 Rodytų meilę ir priėmimą. Suaugusieji gali nesutikti, bet pats dialogas suteikia jaunam žmogui emocinę paramą.

🔹 Pasitikėtų. Paaugliams turi būti suteikta galimybė parodyti, kad jie gali protingai naudotis savo laisve.

🔹 Suteiktų nepriklausomybę. Nepriklausomybės troškimas yra paauglystės požymis. Jei tėvai jai trukdys, tai nesustabdys jos vystymosi, tiesiog paauglio nepriklausomybė įgaus netinkamas formas.

Tarpusavio santykių STILIAI👇🏻

16-metė mergina paklausė mamos: „Mama, mano vidurinės mokyklos draugai šį savaitgalį praleis stovyklaudami paplūdimyje. Jie kviečia ir mane. Ar galiu vykti su jais?” Motina turi keturis atsakymo variantus pagal skirtingus tėvų ir vaikų santykių stilius.

AUTORITETINIAI (demokratiški) tėvai:

„Negaliu iš karto duoti sutikimo, bet ir negaliu neleisti. Turime aptarti visas detales. Norėčiau sužinoti, kas dar keliaus ir kokie jūsų planai šiai kelionei. Pasivaikščiokime ir pasikalbėkime apie tai. Viską pasvėrę priimsime sprendimą“.

LEIDŽIANTYS tėvai:

„Žinoma, gali. Labai noriu, kad įprastum būti tarp savo bendraamžių. Jei tau reikės kažko stovyklavimui, tai artimiausiomis dienomis nupirksime viską, ko reikia.

AUTORITARINIAI tėvai:

„Jokiu būdu. Tu net neįsivaizduoji, kaip pavojinga dalyvauti tokiose žygiuose. Daugiau net nekalbėk su manimi apie tai, nes mano atsakymas – ne“.

ABEJINGI (aplaidūs) tėvai:

„Neprieštarauju. Man taip net patogiau – pailsėsiu šį savaitgalį.”

🔎 Maksimalią emocinę paramą vaikai gauna esant autoritetiniam (demokratiniam) bendravimo stiliui.

🔎 Su autoritariniu ir abejingų santykių stiliumi – minimali emocinė parama.

🔎 Labiausiai rekomenduojamas valdymo ar santykių stilius – autoritetinis.

Julian Melgosa “Paaugliams ir tėvams”

Šaltinis: 8doktorov.ru

Mylėti, kad gyventum

Ar kada nors girdėjote apie „Pensilvanijos paradoksą“, kuris moksliškai patvirtina, kad artimi ir šilti žmonių santykiai yra palankūs sveikatai?

▫ Vakarų Pensilvanijoje netoli vienas kito yra du nedideli miesteliai, Roseto ir Bangor. Čia panašios gyvenimo sąlygos bei gyvenimo būdas. Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje gydytojai pastebėjo, kad Roseto gyventojai daug rečiau mirdavo nuo širdies infarkto ir kitų širdies, kraujagyslių ligų nei Bangoro.

▫ Gydytojai negalėjo rasti įtikinamo šio reiškinio paaiškinimo. Tačiau psichologai ir sociologai atrado vieną aplinkybę. Bangoro šeimos gyveno atskirai viena nuo kitos. O Roseto šeimos artimai bendravo viena su kita, sudarė tarsi vieną didelį draugišką klaną.

▫ Tam buvo istorinės prielaidos. Roseto 1882 m. įkūrė imigrantai iš Pietų Italijos provincijos. Jos gyventojai, daugiausia vienalytės kilmės, sudarė tris kartas, turinčias griežtas religines ir šeimos tradicijas, kurios dėl tam tikros izoliacijos laikui bėgant net sustiprėjo. Šiame miestelyje žmonės rečiau sirgo ir gyveno ilgiau.

▫ Tačiau 1960-ais tradicijos ėmė blėsti, prasidėjo gyventojų migracija, ir 70-ais Roseto tapo toks pat, kaip ir dauguma Amerikos miestelių. Žmonės pradėjo gyventi izoliuotai, dingo savitarpio palaikymas, dingo vienybės ir dvasinio artumo atmosfera. Netrukus Roseto gyventojai pradėjo sirgti ir mirti taip pat dažnai, kaip ir kaimyninio Bangoro gyventojai.

❗Tai yra Pensilvanijos paradoksas. Žmonės, gyvenantys draugiškose šeimose, palaikantys stabilius gerus kaimyninius santykius su aplinkiniais, išlaikantys optimistinį požiūrį į savo ateitį mažiau serga nei gyvenantys uždarą gyvenimą.

👉🏻Pastarųjų metų tyrimai rodo aiškų ryšį tarp vienatvės ir lėtinių ligų. Kaip bendravimo, meilės, dvasinės paramos nebuvimas ar trūkumas gali būti siejamas su auglio augimu ar vainikinių arterijų pažeidimu?

👉🏻Teksaso universiteto profesorius James Pennebaker nustatė, kad žmonės, kurie dalijasi savo rūpesčiais ir vargais su kitais, ir gauna jų dvasinę paramą, turi aukštesnį imuniteto lygį. Susilpnėjus imunitetui, silpnėja organizmo apsauga, didėja polinkis į ligas bei sunkesnę jų eigą.

KOMPLEKSINIO TYRIMO REZULTATAI

▫ Moterys, neigiamai atsakiusios į klausimą „Ar jaučiatės vieniša?“, 3,5 karto rečiau sirgo krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu, nei tos, kurios atsakė „taip“.

▫ Vyrai, neigiamai atsakę į klausimą „Ar žmona rodo Jums meilę?“, turėjo 50% didesnę tikimybę susirgti krūtinės angina nei tie, kurie atsakė teigiamai.

▫ Studentai, neigiamai atsakę į klausimą „Ar palaikote artimus santykius su tėvais?“, turėjo didesnę tikimybę vėlesniais metais susirgti vėžiu ar psichikos sutrikimais.

▫ Širdies ligomis sergantys žmonės, kurie neigiamai atsakė į klausimą „Ar jaučiatės mylimi?“, turėjo 50% didesnę tikimybę, kad jų arterijų būklė pablogės, nei tie, kurie atsakė teigiamai.

▫ Pagyvenę žmonės, teigiamai atsakę į klausimą „Ar turite stabilų prisirišimą ir gyvenimo džiaugsmus – šeimą, draugus, kūrybiškumą, mėgstamą veiklą, pomėgius, mėgstamus augintinius?“, turėjo 2–5 kartus didesnę tikimybę išgyventi per ateinančius penkerius metus, net jei sirgo lėtinėmis ligomis, palyginus su tais, kurie atsakė neigiamai.

❗Tai tik skaičiai. Bet tegul jie padeda kiekvienam iš mūsų branginti artimuosius ir patiems tapti kažkam atrama bei vaistais!

🧡“Meilė tebūna be veidmainystės. Bodėkitės pikto, laikykitės gero. Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.”

(Romiečiams 12:9-10)

🧡“Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.”

(1 Petro 1:22)

🧡“Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje! Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis ant barzdos, Aarono barzdos, kol nuteka ant jo apdaro apykaklės. Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa, kuri krinta ant Siono kalnų, nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą – amžinąjį gyvenimą.”

(Psalmynas 133:1-3)

Linkiu jums artimų, mylinčių, džiuginančių, gydančių santykių 🌞.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Pyktis ir imunitetas: kas tarp jų bendro?

Iš tiesų, kas gali būti bendro tarp tokių visiškai skirtingų sąvokų kaip pyktis ir imunitetas?!

▫️ Pyktis – galinga neigiama emocija, kuri žlugdo žmogų. Imunitetas – tai atsparumas kokiai nors infekcinei ligai arba stabili reakcija prieš ką nors. Kadangi pyktis ardo imuninę sistemą ir prisideda prie ligų, trumpinančių žmogaus gyvenimą, atsiradimo, verta ugdyti savyje imunitetą pykčiui, kaip stabilią reakciją prieš jį.

❓Kaip išsiugdyti imunitetą nuo pykčio priepuolių? Tame mums gali padėti tik Dievas, tik Jis vienas gali pažaboti mūsų pakrikusius nervus, nuraminti ir palaikyti. Dievas pasiruošęs mums padėti, tačiau verta kreiptis pagalbos į Jį anksčiau, nei pradės žaibuoti ir jau bus pasakyta vienas kitam daug įžeidžiančių dalykų.

▫️ Labai svarbi taisyklė, padedanti ugdyti imunitetą – TYLĖJIMAS. Tylėjimas turi nuostabią galią. Išgirdę erzinančius jums adresuotus žodžius, neskubėkite atsilyginti tuo pačiu. Žodžiai, ištarti kaip atsakas į pyktį, paprastai veikia kaip botagas, sukeldamas supykusiam žmogui dar didesnį įniršį. Tačiau pyktis, į kurį atsakoma tylėjimu, greitai liaujasi.

👉🏻 Yra patarlė apie tai, kaip moteris atėjo pas išminčių su prašymu padėti jai sutramdyti pyktį. Ji spėjo susipykti su visais aplinkiniais žmonėmis. Išminčius pasiūlė jai ąsotį stebuklingo vandens. Jis patarė moteriai, kai tik ji pajus, kad artėja susierzinimas – nedelsiant gurkštelti VENDENS ir kuo ilgiau laikyti jį BURNOJE. Po savaitės atbėgusi moteris su džiaugsmu pasakė, kad priemonė stebuklinga, tik gaila, kad greitai baigėsi. Bet ar vanduo buvo „stebuklingas”? Pilna burna vandens užtikrino visišką tylėjimą pakankamai ilgai, kad pyktis atslūgtų.

▫️ Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems tėvai padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis, aplenkia savo bendraamžius intelektualiniu ir fiziniu vystymusi. Taigi, mes arba padedame jiems susidoroti su pykčiu, arba patys esame perpildyti pykčiu ir užsipuolame juos. Pyktis pykčiu neišvaromas. Iš tikrųjų kovoti su pykčiu galite tik suvokę jo žalingumą. Jei esate pasiryžę nugalėti nepagrįstą pyktį, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, – atimti pykčio protrūkių jėgą. Pradėkime nuo tos vietos, kur mūsų pyktis jaučiasi kaip namie. Tai šeima. Blogiausia, kad pykčio priepuoliai dažnai užgriūna ant supykusio žmogaus artimųjų pečių, jie gali išsilieti ant jo paties vaikų.

▫️ Daugelis žmonių žino, kad pykčio sulaikymas ir slopinimas kenkia sveikatai. Tai tarsi liepsnojantis deglas organizmo viduje. Kuo labiau slopinamos išorinės pykčio priepuolių apraiškos, tuo stipriau degina ugnis viduje. Tai destruktyvu. Neįmanoma jį sunaikinti, paslėpus savyje. Ką daryti? Išlieti savo pykčio negalima, o viduje jis taip pat degina, ką daryti?

❓Kodėl negalima išlieti savo pykčio? Problema tame, kad su kiekvienu priepuoliu jis gauna vis daugiau teisių jūsų sąmonėje. Kurtinantys pykčio priepuolių smūgiai gali užgožti net nuostabiausią proto lyros garsą. Kuo dažniau išliejate pyktį, tuo labiau priprantate prie tokios iškrovos. Šia prasme pyktis yra kaip narkotikas. Stebėkite, kaip pyksta kiti. Prisiminkite savo jausmus, kai esate susierzinęs. Nufotografuokite save supykusį. Dažniau pažiūrėkite į šią nuotrauką. Visada, kai kas nors bando daryti jums spaudimą, stebėkite savo emocijas tarsi iš šalies. Tai lems sėkmę.

❗️ATMINKITE: pyktis yra bailus! Jis išsigąsta, jei atidžiai jį sekate, analizuojate savo elgesį. Pykčio veiksmas pagrįstas apgaule. Jums tai gali pasirodyti keista, bet tai tiesa. Informacija, kuri patenka į smegenis pykčio protrūkių metu, skiriasi nuo tikrojo vaizdo to, kas vyksta. Todėl po to mums būna sunku paaiškinti po savo pačių veiksmus. Pyktis prislopina kaltės jausmą ir teisingumo supratimą, todėl streso ir susijaudinimo metu svarbu atidžiai įvertinti savo minčių kryptį.

👉🏻Yra taip vadinama „PENKIŲ MINUČIŲ taisyklė“. Prieš pradėdamas ką nors sakyti kitam žmogui su susierzinimu, kaskart, kai peržengęs namų slenkstį, pamatai kalną neplautų indų, nepaklotą lovą, neišneštas šiukšles ir pan. – pagalvokite, kiek brangus jums žmogus, kuriam norite pasakyti ką nors šiurkštaus. Juk nuo mūsų pykčio priepuolių labiausiai kenčia patys brangiausi ir artimiausi žmonės. Penkios minutės apsikabinimų, švelnumo ir meilės, o tada galite būti pasipiktinę. Bet tai jau nebebus pyktis, o jūsų pastaba bus priimama visiškai kitaip. Ši taisyklė man labai padeda. Penkių minučių taisyklė suteikia galimybę sustoti, susierzinimą ir pyktį pakeisti jausmais, kuriuos iš tikrųjų jaučiame savo artimiesiems.

Dievas nori, kad būtume laimingi, Jis pasirengęs duoti mums savo ramybę ir poilsį.

💛 „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas – kaip marių bangos.” (Izaijo 48:18).

🧡 „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.” (Romiečiams 15:13)

Šaltinis: 8doktorov.ru

Laukimo prasmė (PASIKALBĖKIM – 4)

Tęsiame vakar pradėtą pokalbį. Šį kartą apie Advento ir Kalėdų prasmę mūsų gyvenime. Kaip geriausiai ir prasmingiausiai panaudoti šį laiką.

O kuom jums brangios šios šventės? Ar laukiate?

Kalbėdama suklydau: žodžio Adventas reikšmė – lot. adventus – „atėjimas“.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM