(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 114 psl.)
Ilgaamžiškumo taisyklė
??Ilgas gyvenimas – natūralus žmogaus troškimas. Kas dar be sveikos gyvensenos svarbu, kad gyventumėme ilgai? Penktasis Dievo Įstatymo įsakymas nurodo gerbti tuos, kurie mus pagimdė – mūsų tėvus. Tai įstatymas su ilgo gyvenimo pažadu.
Gerbti tuos, kurie davė tau gyvybę, reikalavimas, manau, visiškai pagrįstas. Kas gali būti vertingiau už gyvybę? Žmogus, kuris nejaučia dėkingumo tiems, kurie davė jam gyvybę ir jais nesirūpina, degraduoja morališkai. Jis iškelia save aukščiau už savo tėvus, o galiausiai – aukščiau už Dievą, Kuris sukūrė visus, palaiko gyvybę ir ragina gerbti tuos, kurių dėka mūsų gyvenimas prasidėjo.
▫️ Jums gali atrodyti, kad tėvai neverti jūsų. Pagalvokite, kas būtų nutikę, jeigu tėvai taip būtų pagalvoję apie jus, kai buvote bejėgis, pažeidžiamas ir jums reikėjo suaugusiųjų pagalbos bei išminties. Pažvelkite į Jėzaus Kristaus pavyzdį. Būdamas Dievo Sūnus, Jis galėjo nepaisyti Savo žemiškųjų tėvų. Bet prieš jam pradedant aktyvią veiklą žemėje, prieš pamokslaujant ir gydant ar renkant mokinius, Jėzus pirmiausia buvo sūnus, tiesiog klusnus sūnus. Biblijoje yra tik kelios eilutės, apibūdinančios Jo vaikystę: „Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus.“ (Luko 2, 51). Būdamas čia, žemėje, Kristus gyveno paprasto darbininko šeimoje, išmoko dailidės amato ir sunkiai dirbo, prisidėdamas prie šeimos išlaikymo.
▫️ Žinoma, reikia pripažinti, kad nepagarba tėvams šiuolaikinėje visuomenėje yra pasekmė to, kad patys tėvai nemoko savo vaikų Dievo įsakymų. To nemokoma nei mokyklose, nei universitetuose. Švietimo institucijos labiau suinteresuotos dėstyti mokslą nei auklėti. Šeima turi būti mokykla, kurioje vaikai ruošiami gyvenimui pagal teisingus principus.
▫️ Tačiau šiais laikais ne visada būna taip, kaip turėtų būti. Tikriausiai pažįstate tėvus, kurie nėra tinkami būti jais. Vieni grubūs, priekabūs, valdingi, kiti – nerūpestingi. O kartais, kai visa aplinka tarsi provokuoja nepagarbą, taip sunku gerbti juos. Tačiau turime atsiminti, kad Dievo moralė nepriklauso nuo aplinkybių. Dievas gyvybės davėjas, ir viskas, ką Jis įsako, turi tvirtą pagrindą. Be šių Dieviškų standartų žmogaus moralė klaidinga ir nieko verta. Tačiau tie, kurie tvirtai apsisprendžia gyvenime vadovautis Dievo principais, sulauks ypatingos Dievo pagalbos. Visada turime atsiminti, kad Dangiškasis Tėvas žino apie visas mūsų problemas ir poreikius. Pranašas Izaijas rašo: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu.“ (Izaijo 49:15). Jei jums sunku gerbti savo tėvus dėl jų pačių, darykite tai dėl Dievo, Kuris jus myli ir pasirengęs jums padėti.
??Dievo Žodis įspėja, kad kiekvienas atsakingas už savo veiksmus. Net vaikai neatleidžiami nuo atsakomybės laikytis Dievo įsakymų. Apaštalas Paulius ragina vaikus paklusti savo tėvams: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną – tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.“ (Efeziečiams 6:1–3). Tas, kuris tikrai myli Dievą ir laikosi Jo įsakymų, bus apdovanotas ilgais gyvenimo metais ?.
Linkiu jums geros sveikatos, ilgaamžiškumo, santarvės su Dievu ir su artimaisiais. Būkite išties laimingi!
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Ko išmokome per 22 santuokos metus
Sutuoktiniai Aleksandras ir Tatjana, praktikuojantys krikščioniai šeimos psichologai, dažnai veda seminarus apie šeimos santykius. Savo „Telegram“ kanale ir socialinių tinklų puslapiuose jie dalijasi laimingos santuokos paslaptimis??.
▪️ Meilė įmanoma!
▪️ Pagrindiniai mūsų santykių „klijai“ – Dievo meilė!
▪️ Tėvų patirties permąstymas ir savo šeimos įvaizdžio suformavimas – laimingų santykių pradžia.
▪️ Džiaugtis taip pat svarbu, kaip ir palaikyti santykius.
▪️ Svarbu skirti dėmesį vienas kitam, reguliariai leisti laiką kartu.
▪️ Dėkoti vienas kitam.
▪️ Pastebėti sėkmes, pasiekimus, indėlį į šeimos gerovę.
▪️ Nieko nepriimkite kaip savaime suprantamą dalyką.
▪️ Jokių tabu temų, viską aptarkite.
▪️ Emocijos permainingos, o pasirinkimas mylėti išlieka.
▪️ Prašyti atleidimo, prašyti pagalbos – normalu.
▪️ Nežaiskite žaidimo „susiprask pats“.
▪️ Jei gerbiame mylimo žmogaus asmenines ribas, parodome, kad jis mums brangus.
▪️ Gerbti save – tai išlaikyti santykius be kopriklausomybės (“gelbėtojo” vaidmens).
▪️ Susitarti, o nespausti.
▪️ Darydami ką nors malonaus ne tik ypatingomis progomis – stipriname santykius.
▪️ Konfliktą reikia spręsti, o ne pulti vienas kitą.
▪️ Kartais sunku suprasti kitą žmogų, bet tai nėra neįmanoma.
▪️ Kalbėtis ir klausytis, o neišsigalvoti.
▪️ Išmokus išsakyti pretenzijas, naudojant „aš – žinutes“ (aš jaučiuosi blogai, kai…), išsprendėme daug problemų.
▪️ Atsiverti gali būti baisu ir skausminga, tačiau tai yra raktas į tikrą intymumą.
▪️ Pagalba vienas kitam tobulėti ir atrasti vidinį potencialą, suvienija.
▪️ Tobulėti reikia lygiagrečiai ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui.
▪️ Seksualinė harmonija – tai pasakyti, kas tau patinka, kas ne, kas tave džiugina, ir kas verčia jaustis blogai. Ir elgtis atitinkamai.
▪️ Esame toje pačioje valtyje, ir abu dedame pastangas. Vienos pusės indėlio neužtenka.
▪️ Visada padėkite, ypač sunkiais gyvenimo momentais.
▪️ Laiko visada neužtenka, bet jei šeima – prioritetas, jo tikrai rasite.
▪️ Vaikai gali būti „normalūs“, tačiau tam reikia laiko ir tam tikrų tėvų pastangų.
▪️ Reikia investuoti į vaikus, ir svarbiausia – meile, o ne pinigais.
▪️ Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o ne klausydami, ką jie sako.
▪️ Vaikams reikia saugios aplinkos, kad kalbėtųsi atvirai.
▪️ Atsiradus poreikiui, į santykius reikia įsileisti tik specialistus, o ne „draugus“, „drauges“ ir tėvus.
Šaltinis: 8doktorov.ru
Permąstykime savo požiūrį ir bendravimo įpročius, stiprinkime tarpusavio santykius. Dievo meilės ir ramybės Jūsų šeimai ?.
Atleidimas (Faktai ir Viltis) – 18
Atleidimas padeda gyventi ilgiau. Išanalizavę Religijos, Senėjimo ir Sveikatos tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 1200 vyresnių nei 25 metų amžiaus žmonių, duomenis, tyrėjai nustatė, kad atlaidus požiūris į kitus susijęs su mažėjančia mirtingumo dėl bet kokios priežasties rizika.
☝?Tai faktas. Ir tame yra viltis!
Beveik kiekvienas buvo įskaudintas dėl kito žmogaus veiksmų ar žodžių. Tačiau pasirinkę pyktį, brangiai sumokėsime padidėjusiu nerimu, hipertenzija, depresija, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir kitkuo. “Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.” (Efeziečiams 4:32). Toks pasirinkimas nuves jus fizinės, emocinės ir dvasinės gerovės keliu.
10 bendravimo įsakymų paauglių tėvams
1. Prieš kalbėdami, atidžiai klausykite savo vaikų. Jų pasaulis turėtų jus sudominti.
2. Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir į tai, koks: balso tonas, veido išraiška, laikysena ir pan.
3. Nevartokite šiurkščių žodžių. Jie neduos teigiamo rezultato, priešingai, gali turėti žalingą poveikį.
4. Bendraukite su vaikais kuo gilesniu lygiu: kalbėkite ne tik apie tai, kur jie eina ir ką daro, bet ir apie jų abejones, rūpesčius, norus ir nusiminimą.
5. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikai mažai kalba. Tai normalu jų amžiuje. Jie neturi nieko prieš Jus.
6. Girkite juos už jų sėkmes ir teigiamas savybes. Taip jie žinos, kad esate jų pusėje.
7. Nereikalaukite to paties. Jei jau kartą aiškiai pasakėte, kartoti nereikia – tai neduos rezultatų, tik nuliūdins vaiką.
8. Venkite frazių, kurios negerina bendravimo. Pavyzdžiui, užuot klausę: „Kaip sekėsi kelionė“, sakykite: „Papasakok, kas kelionėje patiko labiausiai“.
9. Vartokite švelnius žodžius ir meilų balso toną, kai įspėsite paauglius apie natūralias tam tikrų veiksmų pasekmes. Jei jie nukenčia nuo savo elgesio, niekada nepriminkite jiems, kad juos įspėjote. Jie patys tai žino.
10. Kai reikia, nebijokite pasakyti: „Aš buvau neteisus, atsiprašau“.
Ko tikisi PAAUGLIAI??
Mičigano valstijos universitete buvo išanalizuota keletas paauglių tyrimų ir nustatyti tėvų elgesio pavyzdžiai, kurie patiktų paaugliams.
PAAUGLIAI nori, kad jų TĖVAI:
? Domėtųsi jais ir padėtų. Jie trokšta tėvų dėmesio, net jei jie to aiškiai nerodo.
? Klausytųsi ir bandytų suprasti. Paaugliams reikalingas artimas, pasitikintis bendravimas su tėvais.
? Rodytų meilę ir priėmimą. Suaugusieji gali nesutikti, bet pats dialogas suteikia jaunam žmogui emocinę paramą.
? Pasitikėtų. Paaugliams turi būti suteikta galimybė parodyti, kad jie gali protingai naudotis savo laisve.
? Suteiktų nepriklausomybę. Nepriklausomybės troškimas yra paauglystės požymis. Jei tėvai jai trukdys, tai nesustabdys jos vystymosi, tiesiog paauglio nepriklausomybė įgaus netinkamas formas.
Tarpusavio santykių STILIAI??
16-metė mergina paklausė mamos: „Mama, mano vidurinės mokyklos draugai šį savaitgalį praleis stovyklaudami paplūdimyje. Jie kviečia ir mane. Ar galiu vykti su jais?” Motina turi keturis atsakymo variantus pagal skirtingus tėvų ir vaikų santykių stilius.
AUTORITETINIAI (demokratiški) tėvai:
„Negaliu iš karto duoti sutikimo, bet ir negaliu neleisti. Turime aptarti visas detales. Norėčiau sužinoti, kas dar keliaus ir kokie jūsų planai šiai kelionei. Pasivaikščiokime ir pasikalbėkime apie tai. Viską pasvėrę priimsime sprendimą“.
LEIDŽIANTYS tėvai:
„Žinoma, gali. Labai noriu, kad įprastum būti tarp savo bendraamžių. Jei tau reikės kažko stovyklavimui, tai artimiausiomis dienomis nupirksime viską, ko reikia.
AUTORITARINIAI tėvai:
„Jokiu būdu. Tu net neįsivaizduoji, kaip pavojinga dalyvauti tokiose žygiuose. Daugiau net nekalbėk su manimi apie tai, nes mano atsakymas – ne“.
ABEJINGI (aplaidūs) tėvai:
„Neprieštarauju. Man taip net patogiau – pailsėsiu šį savaitgalį.”
? Maksimalią emocinę paramą vaikai gauna esant autoritetiniam (demokratiniam) bendravimo stiliui.
? Su autoritariniu ir abejingų santykių stiliumi – minimali emocinė parama.
? Labiausiai rekomenduojamas valdymo ar santykių stilius – autoritetinis.
Julian Melgosa “Paaugliams ir tėvams”
Šaltinis: 8doktorov.ru