Mylėti, kad gyventum
Ar kada nors girdėjote apie „Pensilvanijos paradoksą“, kuris moksliškai patvirtina, kad artimi ir šilti žmonių santykiai yra palankūs sveikatai?
▫ Vakarų Pensilvanijoje netoli vienas kito yra du nedideli miesteliai, Roseto ir Bangor. Čia panašios gyvenimo sąlygos bei gyvenimo būdas. Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje gydytojai pastebėjo, kad Roseto gyventojai daug rečiau mirdavo nuo širdies infarkto ir kitų širdies, kraujagyslių ligų nei Bangoro.
▫ Gydytojai negalėjo rasti įtikinamo šio reiškinio paaiškinimo. Tačiau psichologai ir sociologai atrado vieną aplinkybę. Bangoro šeimos gyveno atskirai viena nuo kitos. O Roseto šeimos artimai bendravo viena su kita, sudarė tarsi vieną didelį draugišką klaną.
▫ Tam buvo istorinės prielaidos. Roseto 1882 m. įkūrė imigrantai iš Pietų Italijos provincijos. Jos gyventojai, daugiausia vienalytės kilmės, sudarė tris kartas, turinčias griežtas religines ir šeimos tradicijas, kurios dėl tam tikros izoliacijos laikui bėgant net sustiprėjo. Šiame miestelyje žmonės rečiau sirgo ir gyveno ilgiau.
▫ Tačiau 1960-ais tradicijos ėmė blėsti, prasidėjo gyventojų migracija, ir 70-ais Roseto tapo toks pat, kaip ir dauguma Amerikos miestelių. Žmonės pradėjo gyventi izoliuotai, dingo savitarpio palaikymas, dingo vienybės ir dvasinio artumo atmosfera. Netrukus Roseto gyventojai pradėjo sirgti ir mirti taip pat dažnai, kaip ir kaimyninio Bangoro gyventojai.
❗Tai yra Pensilvanijos paradoksas. Žmonės, gyvenantys draugiškose šeimose, palaikantys stabilius gerus kaimyninius santykius su aplinkiniais, išlaikantys optimistinį požiūrį į savo ateitį mažiau serga nei gyvenantys uždarą gyvenimą.
👉🏻Pastarųjų metų tyrimai rodo aiškų ryšį tarp vienatvės ir lėtinių ligų. Kaip bendravimo, meilės, dvasinės paramos nebuvimas ar trūkumas gali būti siejamas su auglio augimu ar vainikinių arterijų pažeidimu?
👉🏻Teksaso universiteto profesorius James Pennebaker nustatė, kad žmonės, kurie dalijasi savo rūpesčiais ir vargais su kitais, ir gauna jų dvasinę paramą, turi aukštesnį imuniteto lygį. Susilpnėjus imunitetui, silpnėja organizmo apsauga, didėja polinkis į ligas bei sunkesnę jų eigą.
KOMPLEKSINIO TYRIMO REZULTATAI
▫ Moterys, neigiamai atsakiusios į klausimą „Ar jaučiatės vieniša?“, 3,5 karto rečiau sirgo krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu, nei tos, kurios atsakė „taip“.
▫ Vyrai, neigiamai atsakę į klausimą „Ar žmona rodo Jums meilę?“, turėjo 50% didesnę tikimybę susirgti krūtinės angina nei tie, kurie atsakė teigiamai.
▫ Studentai, neigiamai atsakę į klausimą „Ar palaikote artimus santykius su tėvais?“, turėjo didesnę tikimybę vėlesniais metais susirgti vėžiu ar psichikos sutrikimais.
▫ Širdies ligomis sergantys žmonės, kurie neigiamai atsakė į klausimą „Ar jaučiatės mylimi?“, turėjo 50% didesnę tikimybę, kad jų arterijų būklė pablogės, nei tie, kurie atsakė teigiamai.
▫ Pagyvenę žmonės, teigiamai atsakę į klausimą „Ar turite stabilų prisirišimą ir gyvenimo džiaugsmus – šeimą, draugus, kūrybiškumą, mėgstamą veiklą, pomėgius, mėgstamus augintinius?“, turėjo 2–5 kartus didesnę tikimybę išgyventi per ateinančius penkerius metus, net jei sirgo lėtinėmis ligomis, palyginus su tais, kurie atsakė neigiamai.
❗Tai tik skaičiai. Bet tegul jie padeda kiekvienam iš mūsų branginti artimuosius ir patiems tapti kažkam atrama bei vaistais!
🧡“Meilė tebūna be veidmainystės. Bodėkitės pikto, laikykitės gero. Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.”
🧡“Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.”
🧡“Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje! Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis ant barzdos, Aarono barzdos, kol nuteka ant jo apdaro apykaklės. Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa, kuri krinta ant Siono kalnų, nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą – amžinąjį gyvenimą.”
Linkiu jums artimų, mylinčių, džiuginančių, gydančių santykių 🌞.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Pyktis ir imunitetas: kas tarp jų bendro?
Iš tiesų, kas gali būti bendro tarp tokių visiškai skirtingų sąvokų kaip pyktis ir imunitetas?!
▫️ Pyktis – galinga neigiama emocija, kuri žlugdo žmogų. Imunitetas – tai atsparumas kokiai nors infekcinei ligai arba stabili reakcija prieš ką nors. Kadangi pyktis ardo imuninę sistemą ir prisideda prie ligų, trumpinančių žmogaus gyvenimą, atsiradimo, verta ugdyti savyje imunitetą pykčiui, kaip stabilią reakciją prieš jį.
❓Kaip išsiugdyti imunitetą nuo pykčio priepuolių? Tame mums gali padėti tik Dievas, tik Jis vienas gali pažaboti mūsų pakrikusius nervus, nuraminti ir palaikyti. Dievas pasiruošęs mums padėti, tačiau verta kreiptis pagalbos į Jį anksčiau, nei pradės žaibuoti ir jau bus pasakyta vienas kitam daug įžeidžiančių dalykų.
▫️ Labai svarbi taisyklė, padedanti ugdyti imunitetą – TYLĖJIMAS. Tylėjimas turi nuostabią galią. Išgirdę erzinančius jums adresuotus žodžius, neskubėkite atsilyginti tuo pačiu. Žodžiai, ištarti kaip atsakas į pyktį, paprastai veikia kaip botagas, sukeldamas supykusiam žmogui dar didesnį įniršį. Tačiau pyktis, į kurį atsakoma tylėjimu, greitai liaujasi.
👉🏻 Yra patarlė apie tai, kaip moteris atėjo pas išminčių su prašymu padėti jai sutramdyti pyktį. Ji spėjo susipykti su visais aplinkiniais žmonėmis. Išminčius pasiūlė jai ąsotį stebuklingo vandens. Jis patarė moteriai, kai tik ji pajus, kad artėja susierzinimas – nedelsiant gurkštelti VENDENS ir kuo ilgiau laikyti jį BURNOJE. Po savaitės atbėgusi moteris su džiaugsmu pasakė, kad priemonė stebuklinga, tik gaila, kad greitai baigėsi. Bet ar vanduo buvo „stebuklingas”? Pilna burna vandens užtikrino visišką tylėjimą pakankamai ilgai, kad pyktis atslūgtų.
▫️ Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems tėvai padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis, aplenkia savo bendraamžius intelektualiniu ir fiziniu vystymusi. Taigi, mes arba padedame jiems susidoroti su pykčiu, arba patys esame perpildyti pykčiu ir užsipuolame juos. Pyktis pykčiu neišvaromas. Iš tikrųjų kovoti su pykčiu galite tik suvokę jo žalingumą. Jei esate pasiryžę nugalėti nepagrįstą pyktį, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, – atimti pykčio protrūkių jėgą. Pradėkime nuo tos vietos, kur mūsų pyktis jaučiasi kaip namie. Tai šeima. Blogiausia, kad pykčio priepuoliai dažnai užgriūna ant supykusio žmogaus artimųjų pečių, jie gali išsilieti ant jo paties vaikų.
▫️ Daugelis žmonių žino, kad pykčio sulaikymas ir slopinimas kenkia sveikatai. Tai tarsi liepsnojantis deglas organizmo viduje. Kuo labiau slopinamos išorinės pykčio priepuolių apraiškos, tuo stipriau degina ugnis viduje. Tai destruktyvu. Neįmanoma jį sunaikinti, paslėpus savyje. Ką daryti? Išlieti savo pykčio negalima, o viduje jis taip pat degina, ką daryti?
❓Kodėl negalima išlieti savo pykčio? Problema tame, kad su kiekvienu priepuoliu jis gauna vis daugiau teisių jūsų sąmonėje. Kurtinantys pykčio priepuolių smūgiai gali užgožti net nuostabiausią proto lyros garsą. Kuo dažniau išliejate pyktį, tuo labiau priprantate prie tokios iškrovos. Šia prasme pyktis yra kaip narkotikas. Stebėkite, kaip pyksta kiti. Prisiminkite savo jausmus, kai esate susierzinęs. Nufotografuokite save supykusį. Dažniau pažiūrėkite į šią nuotrauką. Visada, kai kas nors bando daryti jums spaudimą, stebėkite savo emocijas tarsi iš šalies. Tai lems sėkmę.
❗️ATMINKITE: pyktis yra bailus! Jis išsigąsta, jei atidžiai jį sekate, analizuojate savo elgesį. Pykčio veiksmas pagrįstas apgaule. Jums tai gali pasirodyti keista, bet tai tiesa. Informacija, kuri patenka į smegenis pykčio protrūkių metu, skiriasi nuo tikrojo vaizdo to, kas vyksta. Todėl po to mums būna sunku paaiškinti po savo pačių veiksmus. Pyktis prislopina kaltės jausmą ir teisingumo supratimą, todėl streso ir susijaudinimo metu svarbu atidžiai įvertinti savo minčių kryptį.
👉🏻Yra taip vadinama „PENKIŲ MINUČIŲ taisyklė“. Prieš pradėdamas ką nors sakyti kitam žmogui su susierzinimu, kaskart, kai peržengęs namų slenkstį, pamatai kalną neplautų indų, nepaklotą lovą, neišneštas šiukšles ir pan. – pagalvokite, kiek brangus jums žmogus, kuriam norite pasakyti ką nors šiurkštaus. Juk nuo mūsų pykčio priepuolių labiausiai kenčia patys brangiausi ir artimiausi žmonės. Penkios minutės apsikabinimų, švelnumo ir meilės, o tada galite būti pasipiktinę. Bet tai jau nebebus pyktis, o jūsų pastaba bus priimama visiškai kitaip. Ši taisyklė man labai padeda. Penkių minučių taisyklė suteikia galimybę sustoti, susierzinimą ir pyktį pakeisti jausmais, kuriuos iš tikrųjų jaučiame savo artimiesiems.
Dievas nori, kad būtume laimingi, Jis pasirengęs duoti mums savo ramybę ir poilsį.
💛 „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas – kaip marių bangos.” (Izaijo 48:18).
🧡 „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.” (Romiečiams 15:13)
Šaltinis: 8doktorov.ru
Mokinkitės būti laimingu
Kiekvienas nori jaustis laimingu. Bet kaip to pasiekti?
Kartą skaičiau apie „kvatojančių nuotraukų“ metodą. Iš savo „kvatojančių“ nuotraukų vienas psichologas išrinko vieną tiesiog „KVATOJANČIĄ“, padidino ją ir pakabino namuose pačioje matomiausioje vietoje. Nuo to laiko kiekvieną kartą, kai pamatydavo nuotrauką, jis susidomėjęs žiūrėjo į ją ir, negalėdamas sutramdyti šypsenos, galvodavo: “Ech, koks gi aš vis tik džiaugsmingas!” Netrukus išnyko dirglumas ir sumažėjo nerimo lygis, po trijų mėnesių, pagerėjus bendrai sveikatos būklei, išnyko paveldimos hipertenzijos simptomai.
Viena motina, kuri naudojo šį metodą, papasakojo, kad prie „kvatojančio“ savo išdykusio sūnaus portreto pridėjo prierašą: „Štai koks tu iš tikro!” Dabar, aptardama mokytojų skundus, ji atveda jį prie portreto ir primena, koks jis iš tikrųjų geras. Mama tvirtina, kad sūnus pamažu taisosi, lengviau sisitvardo, labiau pasitiki savimi.
Mes šeimoje nusprendėme naudoti šį metodą ir padarėme nuotrauką „linksmasis kubas“. Kubas primins patarimus, kaip tapti laimingu.
Įsivaizduokime laimę kaip kubą, kurio kiekviena briauna – tai koks nors malonus įvykis, nutikęs jūsų gyvenime. Šiandieninio skubančio gyvenimo bėgime pasigendame svarbiausio dalyko – gebėjimo įžvelgti laimę ir grožį paprastuose dalykuose.
▫UGDYKITE GEBĖJIMĄ MATYTI LAIMĘ
Laimė – tai laimingos akimirkos, kai rami širdis kažkam nusišypso. Tačiau šios akimirkos greitai pasimiršta. Todėl būtina lavinti širdies atmintį: štai aš ir sugalvojau „įsivaizduojamą laimingų akimirkų kubą“. Pažymiu akimirką, kad vėliau galėčiau ją išgyventi vėl ir vėl, įdedu ją į „laimės kubą“.
Jeigu įsivaizduosime, kad žmogaus laimė matuojama skalėje nuo 0 iki 100%, tai pinigai duos tik 10%. Realybė tokia, kad jei nežinai, kaip būti laimingu, jokie materialiniai turtai tam nepadės. Didžiausia vertybė – tai santykiai, kuriuos turime. O svarbiausia žmogaus užduotis, – užmegzti harmoningus santykius su savimi, su aplinkiniais ir su Dievu.
▫HARMONINGI SANTYKIAI
Žmogus buvo sukurtas santykiams. Santykiuose patiriame emocines traumas, santykiuose ir pasveikstame.
Trumpam grįžkime į vaikystę ir prisiminkime animacinį filmuką apie Mikę Pūkuotuką, būtent tuos kadrus, kur liūdnas asiliukas tyrinėja savo atspindį upelyje ir graudžiai konstatuoja: „Apgailėtinas vaizdas. Širdį veriantis vaizdas“. Į linksmo draugo pasisveikinimą amžinai liūdnas, nieko gero iš gyvenimo nesitikintis, pagyvenęs pilkas asiliukas atsako: „Labas rytas, Paršeli, kuo aš asmeniškai labai abejoju“. Čia matosi tiesioginis ryšys tarp „širdį veriančio“ portreto ir savęs suvokimo.
Savęs suvokimas labai svarbus žmogaus laimei. Jei žmogus nori, kad jį pamiltų, pirmiausia jis pats turi pamilti save! Teisingas savęs suvokimas – tai pagrįstas savo stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas, kompetentingas savęs pristatymas visuomenei ir, žinoma, meilė sau.
Santykiai su kitais kuriami remiantis atleidimo, gailestingumo, meilės principais.
Santykiai su Dievu – susitaikymas, atgaila ir Viešpaties, kaip savo asmeninio Gelbėtojo, priėmimas.
Dabar, jei man bus liūdna, peržiūrėsiu savo laimingų akimirkų lobyną. Paliesiu, ir ši akimirka nušvis. Ir mano širdis prisipildys dėkingumo.
▫MOKINTIS DĖKOTI
Žmogaus smegenys lanksčios ir greitai prisitaiko prie naujos gerovės. Dėkingumo esmė – pastebėti visa gera ką turim. Galimybė vaikščioti, girdėti, matyti – ir tai taip daug..! Pabandykite aktyviai gyventi valandą užmerktomis akimis, ir įvertinsite savo gebėjimą matyti pasaulio grožį. Įpraskite kasdien dėkoti Viešpačiui už visas palaimas, ir pamatysite, koks pripildytas taps jūsų gyvenimas.
▫KURKITE SAU ŠVENTĘ
Gyvenimas vyksta dabar. Viešpats padovanojo šį nuostabų pasaulį laimei. Todėl nustokite laukti „geresnės galimybės“, kad pasipuošti, pamerkti namuose gėles, uždegti žvakes, surengti staigmeną-vakarėlį savo mylimiems žmonėms, padaryti kažką gero. Hemingvėjus parašė knygą „Šventi, kuri visada su tavimi“. Jūsų gyvenimas ir yra ta šventė. Todėl išmokite švęsti kiekvieną dieną. Su artimaisiais ar vienas – nesvarbu. Tegul jūsų galvoje apsigyvena mintis, kad kiekviena diena – dovana.
Būti laimingu – nereiškia visada linksmintis, nenusivilti, nepykti, neverkti ir pan. NE! Būti laimingam – tai mokėti išgyventi visas emocijas, įgyti patirtį, įsiklausyti į savo norus, kurti ir padėti kitiems.
‼ Svarbu suprasti, kad universalaus recepto kaip būti laimingu nėra, todėl džiaugtis gyvenimu, būti harmonijoje su savimi, aplinkiniais ir Dievu – pati brangiausia laimė, kurios reikia čia ir dabar. Būti laimingam – tai pasirinkimas. Galite tai padaryti šiandien.
👉🏻Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Filipiečiams 4:4)
👉🏻Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje. (1 Tesalonikiečiams 5:18)
👉🏻„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina“. (Psalmynas 107:1)
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
