Kaip atleisti sau?
Kartais padarome tai, ką gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, kurie tragiškai pakeičia kitų žmonių gyvenimą.
Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot ieškant pasiteisinimo? Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santaikoje su savimi?
1. IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite skriaudą).
Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne itin didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.
2. ATSKIRKITE (aš ir mano klaida nėra tas pat).
Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaĩdos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.
3. PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ.
Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją ir t. t.). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie jums atleis ir supras; tų, kurie padės ir nebeprisimins jūsų apmaudaus aplaidumo; kurie mylės, nepaisant, kas buvo; kurie priims į darbą ir suteiks jums dar vieną galimybę; kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.
4. PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ.
Taip, tai nutiko. Taip, aš suklydau. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, rodyti sau (ar kitiems), jog gailitės, bet jei neišmoksite pamokos, viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga, o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.
5. KEISKITĖS.
Suvokti, pripažinti, pasitaisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris vis užlipa ant to paties „mėgstamo grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.
6. TAI NĖRA GREITA.
Nesitikėkite, kad sau atleisti galėsite greitai. Nemanykite: „O, padarysiu tai lengvai ir greitai.“ Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!
!!! Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris mielai padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį malda, o iš Jo – per Jo Žodį, Bibliją – gauti atsakymus.
„Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Evangelija pagal Matą 6, 12)
Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“
Elgesys kivirčo metu…
NEKURKIME LAUŽŲ Nekurkime laužų šeimos miške! Jau kibirkštį mokėkime protingai užgesinti. Ramia kalbėsena, ne žeidžiančia strėle aštria problemą spręsti pamėginkim. Neminkim ant širdies kitam, jei mums užmynė, – kerštavimas nerodo išminties. Neįsiklausymo yda - bloga kaimynė, o greitai susitaikius ir laimė greitai grįš išties. Nes rūstaujant yra pavojus nusidėti. Tegul ištirps rūstybė saulei dar nenusileidus. Mokėkime krikščioniškai atleisti ir mylėti, ir šypsenos tepuošia mūsų veidus. (2006 07 08) Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Kolosiečiams 3, 13)
Linkiu jums gražios, taikios dienos.
Meilės židinys…
Kas yra krikščioniška šeima?
Ji yra šiltos žmogiškos meilės židinys, kur Dievas augina savo netobulus vaikus. Mes esame pašaukti mylėti, melstis su savo vaikais, lankyti su jais bažnyčią, auklėti ir būti jiems pavyzdžiu, bet visa kita daro Dievas. Kad ir kur mums nesisektų, Dievas mums padeda. Krikščioniška šeima išsiskiria tuo, kad sugeba išlaikyti ramybę visuose sunkumuose. Taip pat ji pasižymi džiaugsmu ir linksmumu, nes tiki Kristumi… Mums ramu, nes žinome, kad visą sumaištį Dievas laiko savo rankose.
Džonas ir Polė Sandfordai
Moters poreikiai santuokoje
Psichologas Willard F. Harley savo knygoje „Jo poreikiai, jos poreikiai“ cituoja svarbiausią santuokos taisyklę: „Patenkink savo sutuoktinio poreikius taip, kaip nori, kad jis ar ji tenkintų tavo“.
Pirmas žingsnis – sužinoti svarbiausius vienas kito emocinius poreikius, kad suprastume, kaip galime padaryti vienas kitą visiškai laimingu ir patenkintu.
Šiandien pakalbėkime apie moters poreikius santuokoje.
1. MEILĖ ir ŠVELNUMAS
Moteriai santuokoje svarbu gauti iš savo vyro švelnumo. Jis turi patenkinti jos švelnumo poreikį, kuo dažniau apkabindamas ir bučiuodamas ją, kalbėdamas švelnius žodžius ir kiekviena proga rodydamas dėmesį.
2. SAUGUMO JAUSMAS
Ne mažiau svarbu moteriai jaustis saugiai. O saugumas slypi vyro atsakomybėje ir rūpestyje, kai jis sugeba finansiškai aprūpinti šeimą, kai laikosi duoto žodžio. Ir kai jis nepermeta savo žmonai gyvybiškai svarbių klausimų (būsto, uždarbio…) sprendimo. Kai vyras padeda namų ūkyje ir auklėjant vaikus, o nepalieka tai tik moters atsakomybei. Ir tai nėra savanaudiškumas, kaip gali atrodyti, o moters poreikis jaustis apsaugotai.
3. IŠTIKIMYBĖ ir ATSIDAVIMAS
Moteriai svarbu, kad vyras būtų jai ištikimas ir atsidavęs. Jai svarbu jausti, kad ji yra vienintelė. Ji suvokia esanti mylima, kai vyras mielai grįžta namo, dalijasi savo mintimis ir yra jai visiškai ištikimas. Ištikimas mintimis, jausmais ir veiksmais. Neleidžia sau užmegzti santykių su kitomis moterimis tiek realiame, tiek virtualiame gyvenime.
Taip pat svarbu, kad vyras būtų geras tėvas savo vaikams. Tėvas, kuris yra sektinas pavyzdys. Žmonai svarbu matyti savo mylimą vaiką mylimo vyro rankose.
4. BENDRAVIMAS
Moteriai svarbu, kad vyras ją išklausytų, emocingai reaguotų į tai, ką ji sako. Iki santuokos poros daug kalbasi, rodydami vienas kitam savo susidomėjimą ir meilę. Moteriai svarbu, kad toks susidomėjimas santuokoje išliktų. W. Harley tyrimas atskleidė, kad šiam poreikiui patenkinti moteriai per savaitę reikia apie 15 valandų nedalomo vyro dėmesio. Tai apie 2 valandos per dieną.
Jei kuris nors iš sutuoktinio pagrindinių emocinių poreikių nepatenkintas, jis tampa pažeidžiamas pagundai užmegzti nesantuokinį ryšį. Išnagrinėję kiekvieną poreikių sritį atskirai, sutuoktiniai gali išmokti rūpintis vienas kitu taip, kad santuoka taptų atspari neištikimybės pavojams. Ir jūsų santykiai taps emocionalesni, pilnavertiškesni ir labiau pasitikintys nei bet kada anksčiau.
Autorius: Tatjana Sacharova, psichologė
Šaltinis: 8doktorov.ru
Būti mylimam – būti laimingam…
Palaimintas,
kurs turi turtą artimų širdžių,
kurio vis laukia žiburys, sugrįžtant vakarais namo,
palaimintas,
kuriam netenka vienišam keliaut keliu slidžiu,
kurį aplenkia išdavystės žeidžiantis akmuo...
Palaimintas,
su kuo iš laimės tylima,
kieno jautrioj širdy palaimą randa siela mylimo!
(2005 liepa)
Artimieji – tai mūsų turtas, gyvenimo atramos.
Tas laimingas, kas turi artimus.
(2007 11 11)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (Evangelija pagal Joną 3, 16)
Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. (1 Jono laiškas 4, 11)
Linkiu patirti Dievo ir artimųjų meilę.
