Kaip atleisti – pasveikti?

Viskonsino universitetas mokslinį projektą pavadino tiesiog “Atleidimo tyrimas”. Išvados parodė, kad gebėjimas atleisti užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, atsirandančioms vidutinio amžiaus, o nenoras atleisti yra pavojingesnis rizikos veiksnys nei užslėptas priešiškumas.

Daktaras Fred Luskin vadovavo kitiems atleidimo tyrimams. Jo projektas „Viltis“ buvo apie praeities žaizdų išgydymą. Luskin dirbo su 25–50 metų amžiaus žmonėmis, kurie patyrė sunkią psichinę traumą ir negalėjo atleisti savo skriaudikams. Tarp tiriamųjų buvo žmonos ir vyrai, nukentėję dėl savo antrosios pusės neištikimybės arba susituokę su alkoholikais ir narkomanais, taip pat artimų draugų išduoti žmonės.

Štai keletas IŠVADŲ:

👉🏻Jei išmokinsite žmogų bent kartą iš tikrųjų atleisti, prasidės gebėjimo užtikrintai kontroliuoti save ir savo jausmus ugdymas;

👉🏻Atlaidus žmogus rečiau pyksta, nuliūsta ir įsižeidžia.

Fred Luskin atrado, kad žmonės, kurie nori atleisti ir atleidžia, retai skundžiasi savo sveikata.

✔ ATLEIDIMAS – TAI KELIAS

Svarbu suprasti, kad atleidimas įvyksta ne iš karto, kai tik nusprendžiate atleisti, o palaipsniui, žingsnis po žingsnio. Galima išskirti kelis atleidimo proceso etapus:

▫ 1. PRIPAŽINKITE, kad jus įžeidė ir įskaudino.

Dažnai iš pacientų išgirstu: „Senai jau atleidau šiam žmogui“, o po to pokalbyje išgirstu žodžius ir intonacijas, rodančias, kad iki tikro atleidimo dar labai toli. Kartais žmogui lengva ištarti atleidimo žodžius, tačiau skriaudikas jam lieka kaip rakštis širdyje.

▫ 2. PRIIMKITE Dievo atleidimą.

Dievo atleidimas suteikia mums galimybę iš tikrųjų atleisti kitiems žmonėms. Štai ką Kristus sako: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“ (Mato 6:14, 15)

Jei suprantate, kad iš dalies ir pats esate atsakingas už savo kančias, būtinai išpažinkite savo nuodėmę. Priimkite Dievo atleidimą už nuodėmes. Tada pabandykite atleisti sau. Pripažinkite, kad Dievo atleidimas pilnas ir visiškas. Biblija sako, kad jei Dievas atleido nuodėmes, Jis jų nebeprisimins.

Na, o jei manote, kad jūsų skriaudikas – tai pabaisa, kuri nenusipelno atleidimo, tada paprašykite Dievo atleisti jums už tai, kad puoselėjate pyktį ir leidote piktiems jausmams užvaldyti jūsų sielą. Paprašykite Jo išgydyti jūsų prisiminimus.

▫ 3. ATIDUOKITE savo skriaudėją į Dievo rankas.

Neseniai kalbėjausi su konsultantu, kuris padeda žmonėms atleisti. Štai ką jis man pasakė: „Žmonės mano, kad paleisti lengva, bet iš tikrųjų tai sunku. Labai dažnai, kai žmonės pagaliau paleidžia nuoskaudą, jie pradeda verkti. Kartais verkia ilgai. Kol neišsilieja visos ašaros, žmogus nepajėgia priimti Dievo meilės. Daugeliui būna netikėta, kad atleidimas sukelia tokią jausmų audrą. Vieni žmonės yra emocingesni, kiti mažiau, bet atleidimas visada sukelia uraganą jausmų, kuriuos būtina išgydyti.

▫ 4. IŠTARKITE atleidimo žodžius maldoje.

Sutelkite dėmesį į žmogų, kuris sukėlė jums širdies skausmą ir sielvartą. Įterpkite šio asmens vardą į maldą, kurią jums siūlau:

“Mano Dieve, mano dangiškasis Tėve!

Šiandien aš nusprendžiu atleisti _______. Aš atleidžiu _______ visą blogį, kurį jis, sąmoningai ar nesąmoningai, man padarė. Atiduodu Tau visus skaudžius prisiminimus ir jausmus, gyvenančius mano širdyje. Atsisakau visų piktų, kerštingų ir klastingų minčių, ir prašau paimk į Savo rankas mano valią, jausmus ir mintis, nes tik Tu gali išgydyti mano sielą. Tėve, nuolankiai meldžiu Tave, išgydyk ją! Padėk man atleisti _______ ir gyventi laisvėje ir stiprybėje, kurią suteikia atleidimas. Viešpatie, tebūna Tavo valia!”

Tai mano maldos pavyzdys. Galite kalbėtis su Dievu apie savo norą atleisti ir apie savo jausmus taip, kaip mokate.

Kiekvieną kartą, kai į galvą ateis eilinė nuoskauda, kreipkitės į Dievą maldoje. Galiausiai atrasite tokį džiaugsmą ir laisvę, kokios net neįsivaizdavote.

▫ 5. Pasitaiko, kad atleisti pilnai pavyksta tik asmeniškai PABENDRAVUS su tuo žmogumi. Jei dėl ko nors esate kaltas, prašykite atleidimo. Jei kaltas skriaudikas – atėjo laikas pasakyti, kad jam atleidote. Atleidimas tai pati vertingiausia dovana, kurią galite pasiūlyti savo artimui.

✔ Tikras atleidimas sukelia gydančius jausmus ir šias būsenas – meilę, gilią vidinę ramybę, nuoširdų džiaugsmą. Siekite šių nuostabių dovanų.

✔ Padarykite atleidimą neatsiejama savo gyvenimo dalimi. Nuolatinis ryžtas atleisti neleis įsitvirtinti destruktyviems jausmams.

🧡“Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.” (Efeziečiams 4:31, 32)

Šaltinis: Don Colbert, „Mirtinos emocijos“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Ilgaamžiškumo taisyklė

👉🏻Ilgas gyvenimas – natūralus žmogaus troškimas. Kas dar be sveikos gyvensenos svarbu, kad gyventumėme ilgai? Penktasis Dievo Įstatymo įsakymas nurodo gerbti tuos, kurie mus pagimdė – mūsų tėvus. Tai įstatymas su ilgo gyvenimo pažadu.

Gerbti tuos, kurie davė tau gyvybę, reikalavimas, manau, visiškai pagrįstas. Kas gali būti vertingiau už gyvybę? Žmogus, kuris nejaučia dėkingumo tiems, kurie davė jam gyvybę ir jais nesirūpina, degraduoja morališkai. Jis iškelia save aukščiau už savo tėvus, o galiausiai – aukščiau už Dievą, Kuris sukūrė visus, palaiko gyvybę ir ragina gerbti tuos, kurių dėka mūsų gyvenimas prasidėjo.

▫️ Jums gali atrodyti, kad tėvai neverti jūsų. Pagalvokite, kas būtų nutikę, jeigu tėvai taip būtų pagalvoję apie jus, kai buvote bejėgis, pažeidžiamas ir jums reikėjo suaugusiųjų pagalbos bei išminties. Pažvelkite į Jėzaus Kristaus pavyzdį. Būdamas Dievo Sūnus, Jis galėjo nepaisyti Savo žemiškųjų tėvų. Bet prieš jam pradedant aktyvią veiklą žemėje, prieš pamokslaujant ir gydant ar renkant mokinius, Jėzus pirmiausia buvo sūnus, tiesiog klusnus sūnus. Biblijoje yra tik kelios eilutės, apibūdinančios Jo vaikystę: „Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus.“ (Luko 2, 51). Būdamas čia, žemėje, Kristus gyveno paprasto darbininko šeimoje, išmoko dailidės amato ir sunkiai dirbo, prisidėdamas prie šeimos išlaikymo.

▫️ Žinoma, reikia pripažinti, kad nepagarba tėvams šiuolaikinėje visuomenėje yra pasekmė to, kad patys tėvai nemoko savo vaikų Dievo įsakymų. To nemokoma nei mokyklose, nei universitetuose. Švietimo institucijos labiau suinteresuotos dėstyti mokslą nei auklėti. Šeima turi būti mokykla, kurioje vaikai ruošiami gyvenimui pagal teisingus principus.

▫️ Tačiau šiais laikais ne visada būna taip, kaip turėtų būti. Tikriausiai pažįstate tėvus, kurie nėra tinkami būti jais. Vieni grubūs, priekabūs, valdingi, kiti – nerūpestingi. O kartais, kai visa aplinka tarsi provokuoja nepagarbą, taip sunku gerbti juos. Tačiau turime atsiminti, kad Dievo moralė nepriklauso nuo aplinkybių. Dievas gyvybės davėjas, ir viskas, ką Jis įsako, turi tvirtą pagrindą. Be šių Dieviškų standartų žmogaus moralė klaidinga ir nieko verta. Tačiau tie, kurie tvirtai apsisprendžia gyvenime vadovautis Dievo principais, sulauks ypatingos Dievo pagalbos. Visada turime atsiminti, kad Dangiškasis Tėvas žino apie visas mūsų problemas ir poreikius. Pranašas Izaijas rašo: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu.“ (Izaijo 49:15). Jei jums sunku gerbti savo tėvus dėl jų pačių, darykite tai dėl Dievo, Kuris jus myli ir pasirengęs jums padėti.

👉🏻Dievo Žodis įspėja, kad kiekvienas atsakingas už savo veiksmus. Net vaikai neatleidžiami nuo atsakomybės laikytis Dievo įsakymų. Apaštalas Paulius ragina vaikus paklusti savo tėvams: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną – tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.“ (Efeziečiams 6:1–3). Tas, kuris tikrai myli Dievą ir laikosi Jo įsakymų, bus apdovanotas ilgais gyvenimo metais 🧡.

Linkiu jums geros sveikatos, ilgaamžiškumo, santarvės su Dievu ir su artimaisiais. Būkite išties laimingi!

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Ko išmokome per 22 santuokos metus

Sutuoktiniai Aleksandras ir Tatjana, praktikuojantys krikščioniai šeimos psichologai, dažnai veda seminarus apie šeimos santykius. Savo „Telegram“ kanale ir socialinių tinklų puslapiuose jie dalijasi laimingos santuokos paslaptimis👇🏻.

▪️ Meilė įmanoma!

▪️ Pagrindiniai mūsų santykių „klijai“ – Dievo meilė!

▪️ Tėvų patirties permąstymas ir savo šeimos įvaizdžio suformavimas – laimingų santykių pradžia.

▪️ Džiaugtis taip pat svarbu, kaip ir palaikyti santykius.

▪️ Svarbu skirti dėmesį vienas kitam, reguliariai leisti laiką kartu.

▪️ Dėkoti vienas kitam.

▪️ Pastebėti sėkmes, pasiekimus, indėlį į šeimos gerovę.

▪️ Nieko nepriimkite kaip savaime suprantamą dalyką.

▪️ Jokių tabu temų, viską aptarkite.

▪️ Emocijos permainingos, o pasirinkimas mylėti išlieka.

▪️ Prašyti atleidimo, prašyti pagalbos – normalu.

▪️ Nežaiskite žaidimo „susiprask pats“.

▪️ Jei gerbiame mylimo žmogaus asmenines ribas, parodome, kad jis mums brangus.

▪️ Gerbti save – tai išlaikyti santykius be kopriklausomybės (“gelbėtojo” vaidmens).

▪️ Susitarti, o nespausti.

▪️ Darydami ką nors malonaus ne tik ypatingomis progomis – stipriname santykius.

▪️ Konfliktą reikia spręsti, o ne pulti vienas kitą.

▪️ Kartais sunku suprasti kitą žmogų, bet tai nėra neįmanoma.

▪️ Kalbėtis ir klausytis, o neišsigalvoti.

▪️ Išmokus išsakyti pretenzijas, naudojant „aš – žinutes“ (aš jaučiuosi blogai, kai…), išsprendėme daug problemų.

▪️ Atsiverti gali būti baisu ir skausminga, tačiau tai yra raktas į tikrą intymumą.

▪️ Pagalba vienas kitam tobulėti ir atrasti vidinį potencialą, suvienija.

▪️ Tobulėti reikia lygiagrečiai ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui.

▪️ Seksualinė harmonija – tai pasakyti, kas tau patinka, kas ne, kas tave džiugina, ir kas verčia jaustis blogai. Ir elgtis atitinkamai.

▪️ Esame toje pačioje valtyje, ir abu dedame pastangas. Vienos pusės indėlio neužtenka.

▪️ Visada padėkite, ypač sunkiais gyvenimo momentais.

▪️ Laiko visada neužtenka, bet jei šeima – prioritetas, jo tikrai rasite.

▪️ Vaikai gali būti „normalūs“, tačiau tam reikia laiko ir tam tikrų tėvų pastangų.

▪️ Reikia investuoti į vaikus, ir svarbiausia – meile, o ne pinigais.

▪️ Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o ne klausydami, ką jie sako.

▪️ Vaikams reikia saugios aplinkos, kad kalbėtųsi atvirai.

▪️ Atsiradus poreikiui, į santykius reikia įsileisti tik specialistus, o ne „draugus“, „drauges“ ir tėvus.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Permąstykime savo požiūrį ir bendravimo įpročius, stiprinkime tarpusavio santykius. Dievo meilės ir ramybės Jūsų šeimai 🧡.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM