KAIP ĮTIKINTI PRIKLAUSOMĄ GYDYTIS
– Įtikinti priklausomą gydytis sudėtinga, nes jis tvirtina, kad nėra priklausomas.
– Alkoholizmas tai lėtinė liga ir visiškai pasveikti nuo šios ligos neįmanoma. Gali būti remisijos stadija kai nėra paūmėjimo. Bet tai nereiškia, kad dabar žmogus gali retkarčiais išgerti. Jis turi visiškai atsisakyti alkoholio.
– Tai, jeigu alkoholikas nebevartoja alkoholio, jis neišgijo? Ir negalime jo vadinti visiškai sveiku?
– Šiuo konkrečiu momentu žmogus yra sveikas. Jis neturi ligos požymių. Jis neturi potraukio alkoholiui. Gal minčių kartais atsiranda, bet jis negeria. Jam nėra paūmėjimo. Bet liga yra. Jis turi tai prisiminti. Jis neturi pamiršti, kad kažkada jis pradėjo vartoti alkoholį ir organizmas pasikeitė. Tai visada reikia turėti omeny. Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus nevalgo cukraus. Ir jo gliukozės lygis yra normalus. Ir jis jaučiasi gerai, nėra kaltės jausmo. Jis tiesiog žino, kad negalima valgyti daug cukraus ir jis nevalgo. Bet kai žmogus nenori būti gydomas, tai problema. Priklausomus žmones suskirstyčiau į keturias grupes:
1. Tie, kurie nori gydytis;
2. Tie, kurie galvoja ar jam gydytis;
3. Tie, kurie tai nori, tai nenori gydytis;
4. Tie, kurie visiškai nenori gydytis.
Prie kiekvienos grupės reikalingas skirtingas priėjimas, bet koduotis nepatariu. Dėl baimės koduojamasis nustoja gerti. Jam sakoma, jeigu jis išgers, jam bus blogai arba jis mirs. Tačiau problemos šaknis neišspręsta. Problema ta, kad žmogus neturi gyvenimo tikslo ir prasmės. Jo gyvenimas nesikeičia, todėl, kad neužpildyta vidinė tuštuma. Jeigu žmogus nori atsikratyti priklausomybės, geriau siųsti jį į reabilitacijos centrą. Nėra stebuklingos tabletės, kuri išgydytų per vieną dieną. Žmogus ėjo į priklausomybę daugelį metų. Ir gydymui taip pat reikia laiko. Yra daug reabilitacijos centrų, kuriuose žmonės gydosi kelis mėnesius, atsistato ir fiziškai, ir dvasiškai. Priklausomojo šeimos nariai taip pat turi dirbti su savimi. Lankyti palaikymo grupę, mokytis nugalėti savo kopriklausomybę. Taip pat svarbu melstis už šį žmogų.
– Jei žmogus nenori gydytis, ar galima jį įtikinti?
– Galima. Kad ir kaip baisiai tai skambėtų, reikia „padėti“ jam kuo greičiau nukristi iki dugno. Prisiminkite palyginimą apie sūnų palaidūną. Tėvas netrukdė sūnui išeiti iš namų. Dėl to sūnus namo grįžo tik tada, kai nebeturėjo ką valgyti, jis valgė su kiaulėmis iš to paties lovio. Nelengvinkite jam gyvenimo, nepalaikykite jo priklausomybės: nepirkite alkoholio ar narkotikų, nespręskite jo problemų su darbdaviais, su finansais.
Išgyti gali bet kas, bet ne visi nori gydytis. Sunku pripažinti realybę. Todėl kai kurie teigia, kad jie nėra alkoholikai. Taip pat trukdo kaltės ir bejėgiškumo jausmas. Sieloje nėra ramybės. Todėl žmogus geria, kad užsimirštų.
– Kaip mes, artimieji, galime padėti?
– Nereikia jo kaltinti, nes iš karto atsiras pasiteisinimai. O kaltės jausmas nesumažės. Turėjau pacientą, kuris gėrė, nes vėmė. O vemdavo jis dėl to, kad gėrė, bet to nesuprato. Jis sakė, kai tik išgeria, nebevemia. Tai užburtas ratas.
Suaugęs žmogus turi būti atsakingas. Alkoholikai šią atsakomybę perkelia kitam. Ir mes prisiimam ją. Nereikia to daryti. Kai man sako: „Daktare, Jūs visa mano viltis“, atsakau: „Aš tik duosiu Jums patarimus, o Jūs juos vykdykite. Todėl visa viltis yra Jumyse. Viskas priklauso nuo to, kaip juos įvykdysite. Tai – Jūsų atsakomybė“.
Yra toks metodas – intervencija. Tarkime, žmogus yra priklausomas. Surenkate gimines ir aptariate problemą, siūlote gydytis. Jeigu žmogus nenori, jūs nesprendžiate jo problemų, kilusių dėl priklausomybės. Jis pats atsakingas už savo gyvenimą. Tegul Dievas padeda jums praeiti šį kelią ir pamatyti rezultatus.
Gydytoją psichiatrą, narkologą Jurij Bondarenko kalbino Marija Rožkova.
1 dalį „Kopriklausomybės pavojus“ rasite ČIA.
2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?“ rasite ČIA.
3 dalį „Kaip elgtis su priklausomu giminaičiu?” rasite ČIA.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-ubedit-zavisimogo-lechitsya/
Elgesio taisyklės su priklausomu žmogumi
Nekoncentruokite savo gyvenimo į priklausomą žmogų. Užsidarius savo sielvarte, jūs netenkate psichologinės paramos ir išsekinate save, ir kai jūsų artimui iš tikrųjų bus reikalinga jūsų pagalba, nebeturėsite jėgų.
Riksmai, kaltinimai, priekaištai nepadės jums išlaisvinti giminaitį nuo jo priklausomybės. Asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, juos tiesiog ignoruos arba norės pabėgti nuo problemos.
Prašymai, maldavimai remtis protu ir geriausiais jausmais taip pat neefektyvūs. Jūsų artimasis tapo kitoks ir šiai dienai jo prikausomybė yra stipresnė už sąžinę. Geriau pertvarkykite savo gyvenimą, atsižvelgdami į jo ligą: paslėpkit vertingus daiktus, kuriuos jis gali parduoti ir pragerti; pagalvokite, ką darysite, jo agresyvaus elgesio atveju ir t.t.
Pirmasis žingsnis gydant priklausomą – tvirtas elgesys. Jeigu keliate kokias nors sąlygas, neturite daryti išimčių, kad ir kaip norėtumėte pagailėti savo giminaičio. Kiekviena jūsų nuolaida atitolina rezultato pasiekimą.
Nespręskite jo problemų. Kišdamasis į jo reikalus, padengdamas skolas, prisiimdamas jo atsakomybę ir suteikdamas kitokią panašią “pagalbą”, jūs leidžiate jam toliau jumis naudotis. Jūsų tikslas – įtikinti ligonį gydytis ir praeiti reabilitaciją. Užtikrintai eikite šio tikslo link, nesiblaškydami į nieką kitą, ir jūsų laukia sėkmė.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/pravila-povedeniya-s-zavisimyim…/
Kaip atsigauti po toksiškų santykių
Toksiškuose santykiuose žmonės dažnai nejaučia pagarbos, nesulaukia palaikymo, patiria pažeminimą. Tokie santykiai dažnai baigiasi skausmingu išsiskyrimu. Kaip atsigauti ir įgyti pasitikėjimo po tokių santykių? Šiandien apie tai kalbamės su dvasiniu tarnautoju, šeimos konsultantu Aleksandru Sacharovu.
– Aleksandrai, kodėl iš viso reikalingas atsistatymas po toksiškų santykių?
– Kai žmogus palaiko santykius su tironu, skriaudiku (prievartautoju bendrąja prasme) vyksta asmenybės gniuždymas. Tirono aukos savivertė sumažėja, kyla abejonių dėl savo adekvatumo. Atsiranda potrauminio sindromo pergyvenimas. Dar ilgą laiką po santykių pabaigos, auka negali ramiai reaguoti į tai, kas net iš tolo primena santykius su toksišku žmogumi. Tai panašu į grįžimą iš karo: kova baigėsi, o skausmas lieka. Toksiškų santykių aukos dažnai kenčia dėl depresijos, patiria panikos atakas; gali atsirasti generalizuotas nerimo sutrikimas – psichinis sutrikimas, kuriam būdingas bendras pastovus nerimas. Svarbu nepalikti visko, taip kaip yra, o pradėti atsistatymą. Dėl nuolatinės emocinių santykių fono kaitos, žmogus gali patirti kaulų laužymą, kaip narkomanas, atsisakęs narkotikų. Todėl smurto aukos kartais pradeda vartoti narkotikus.
– Ar tai rimta…
– Žinoma. Įsivaizduokite, kad žmogaus asmenybė ilgą laiką buvo gniuždoma. Be abejo auka nori kitokių santykių. Tačiau žmogus įprato gyventi kaip auka, ir be pastangų išeiti iš tos būsenos vargu ar sugebės sukurti sveikus santykius. Norint pradėti gyventi kitaip, gyventi laimingai, reikalinga reabilitacija. Tam reikia naudoti įvairius resursus. Kreiptis į psichologą, esant sunkiems sutrikimams į psichiatrą. Yra ir dvasiniai ištekliai. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti lankyti bažnyčią, kur gaus tikinčiųjų ir dvasinio tarnautojo palaikymą.
– Ar galima tik nutraukus santykius pradėti naujus?
– Kol nepraeis reabilitacijos, nerekomenduoju to daryti. Pasibaigus toksiškiems santykiams, pasilieka aukos elgesio įprotis. Tai trukdo kurti sveikus santykius. Nepasitikėjimas, negebėjimas priimti sprendimus, nesveikas kaltės jausmas – visa tai trukdo gyventi darniai.
Svarbu išmokti prisiimti atsakomybę. Tai nereiškia, kad nukentėjusioji pusė kalta, kad išprovokavo toksišką žmogų. Tai reiškia, kad ji pasiruošusi neleisti tokių santykių ateityje, ji dirba su savo vidinėmis problemomis, trukdančiomis gyventi.
– Kaip praeiti reabilitaciją?
– Reabilitaciją galima praeiti su specialistu. Tai greita ir efektyvu, ypatingai sunkiais atvejais. Bet galima ir sau pačiam padėti. Tai geriau, nei nieko nedaryti. Žmogus tiesiog analizuoja situaciją ir daro praktinius žingsnius.
Reabilitacija apima tris etapus:
1. Toksiškų santykių fakto suvokimas.
2. Susitaikyti su tuo, kad prieš tai buvęs mylimo žmogaus įvaizdis nėra realus. Svarbu pripažinti, kad žmogus gniuždo jus ir tokius santykius reikia užbaigti, reikia juos palaidoti ir leisti sau paliūdėti.
3. Separacija (atsiskyrimas). Tai visiškas ryšių nutraukimas su skriaudiku. Netgi draugiškų santykių su skriaudiku išsaugoti negalima, kitaip mes vėl pateksime į nesveikų santykių gniaužtus. Žinoma, tai nereiškia, kad šio žmogaus reikia neapkęsti. Svarbu jam atleisti. Bet santykius reikia nutraukti.
Daugelis skriaudikų aukų atsistato, sukuria naujus santykius ir gyvena laimingai. Visada yra viltis į naują gyvenimą be dvasinės kančios!
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sposoby-vosstanovleniya-posle…/
