Omega-3: kai kūnas užmiršta, kaip užgesinti ugnį

Santrauka

Omega-3 riebalų rūgščių trūkumas – viena dažniausių „tylių“ šiuolaikinio uždegimo priežasčių.
Šios riebalų rūgštys būtinos tam, kad kūnas galėtų sustabdyti uždegiminius procesus, atstatyti audinius ir palaikyti širdies, smegenų bei sąnarių sveikatą.
Tačiau augalinės ir jūrinės kilmės Omega-3 formos įsisavinamos labai skirtingai, o šiuolaikinė mityba, perpildyta Omega-6, dažnai visiškai užblokuoja jų veiksmingumą.

Uždegimas – ne priešas, o sistema be stabdžių

Uždegimas pats savaime nėra blogis. Tai natūrali mūsų kūno gynybos reakcija į infekciją ar pažeidimą.
Problema prasideda tada, kai uždegimas tampa lėtinis, t. y. nepraeina net tada, kai pavojus jau seniai baigėsi.

Tam, kad uždegiminė sistema veiktų harmoningai, kūnui reikia pusiausvyros tarp dviejų rūšių riebalų:

  • Omega-6, kurie „uždega“ procesą (reikalingi kovai su infekcija);
  • Omega-3, kurie „užgesina“ ugnį ir padeda audiniams gyti iki galo.

Kai Omega-3 trūksta, organizmas tarsi važiuoja kalnu žemyn be stabdžių – uždegimo „ugnies“ niekas nebesustabdo. Rezultatas – sąnarių skausmai, sustingimas, nuovargis, odos ar net emociniai sutrikimai.

Kas yra Omega-3 ir kodėl ji tokia svarbi

Omega-3 – tai nepakeičiamos riebalų rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats.
Jos būtinos:

  • ląstelių membranų elastingumui ir signalų perdavimui,
  • širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai,
  • smegenų ir nervų sistemos funkcijoms,
  • uždegimų slopinimui ir hormonų pusiausvyrai.

Kai trūksta Omega-3, ląstelės tampa „kietos“, praranda lankstumą, o jų tarpusavio komunikacija sutrinka – tarsi telefonas su prasta ryšio zona.

Trys Omega-3 rūgštys – ne visos veikia vienodai

Ne visi Omega-3 šaltiniai yra vienodi.
Mityboje sutinkamos trys pagrindinės formos:

  • ALR (alfa-linoleno rūgštis) – randama augaliniuose produktuose: linų sėmenyse, chia, kanapėse, graikiniuose riešutuose.
  • EPR (eikozapentaeno rūgštis) – gaunama iš jūrinių šaltinių (žuvis, dumbliai).
  • DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – taip pat jūrinė forma, būtina smegenų ir regos sveikatai.

Organizmas geba paversti ALR į EPR ir DHR, bet šis procesas labai ribotas – paprastai ne daugiau kaip 5 % ALR virsta aktyviąja forma. Moterų organizmas šiek tiek efektyvesnis (iki 9 %), bet vis tiek to dažnai nepakanka, ypač kai mityboje gausu Omega-6.

Tai reiškia, kad net jei kasdien valgome linų sėmenų ar chia sėklų, kūnas vis tiek gali stokoti tikrųjų, „aktyvių“ Omega-3 formų.

Veganams ir vegetarams geriausias sprendimas – iš mikrodumblių gaminami Omega-3 papildai, turintys EPR ir DHR, nes būtent mikrodumbliai yra natūralus šių riebalų rūgščių šaltinis, iš kurio jas gauna žuvys.

Kodėl šiandien beveik visi turime Omega-6 perteklių

Prieš kelis šimtmečius žmogaus mityboje Omega-6 ir Omega-3 santykis buvo apie 2:1.
Šiandien vidutiniškai jis siekia 15:1 ar net 25:1.

Tokį disbalansą sukelia šiuolaikinis maistas:

  • rafinuoti augaliniai aliejai (saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, vynuogių kauliukų),
  • perdirbti produktai, užkandžiai, kepiniai, majonezai, margarinas,
  • dažnas kepimas aliejuje,
  • mažas žalių daržovių ir Omega-3 šaltinių kiekis.

Kai Omega-6 per daug, ji „užima“ tuos pačius fermentus, kurių reikia Omega-3 perdirbimui į veiklią formą.
Rezultatas – net jei vartojame Omega-3, jos neveikia, nes organizmas tiesiog negali jų panaudoti.

Kaip atkurti balansą

  1. Mažinkite Omega-6 šaltinius.
    Atsisakykite pramoninių aliejų, vietoje jų naudokite šaltai spaustus linų sėmenų, rapsų ar kanapių aliejus. Dar geriau – vartokite pačias sėklas ar riešutus, iš kurių šie aliejai spaudžiami. Taip gausite daugiau maistinės vertės (baltymų, ląstelienos, vitaminų, mineralų) ir sumažinsite Omega-6 perdozavimo riziką.
  2. Vartokite EPR ir DHR papildus, gaminamus iš mikrodumblių.
    Tai augalinė, švari ir efektyvi Omega-3 forma. Tyrimai rodo, kad ji identiška žuvų kilmės rūgštims pagal veiksmingumą.
  3. Įtraukite daugiau žalių lapinių daržovių.
    Jos padeda palaikyti riebalų apykaitos pusiausvyrą ir mažina oksidacinį stresą.
  4. Vartokite pakankamai vandens.
    Omega-3 rūgštys dalyvauja ląstelių membranų ir audinių atstatymo procesuose, todėl jų veiksmingumui svarbu, kad kūne netrūktų skysčių. Kai trūksta vandens, sulėtėja medžiagų apykaita, pablogėja maistinių medžiagų pernešimas ir ląstelės nebegali tinkamai atsinaujinti.
  5. Venkite perteklinio cukraus ir perdirbtų produktų.
    Jie skatina uždegimą, todėl neutralizuoja Omega-3 naudą.

Kai pusiausvyra grįžta

Kai Omega-3 ir Omega-6 santykis normalizuojasi, kūnas pagaliau gauna galimybę pats „gesinti“ uždegimus.
Tai gali užtrukti kelias savaites ar mėnesį, bet rezultatai akivaizdūs:

  • mažėja sąnarių skausmas ir rytinis sustingimas,
  • pagerėja oda, sumažėja sausumas,
  • sustiprėja regėjimas ir akių drėgmė,
  • lengviau susikaupti, geresnė nuotaika,
  • stiprėja imunitetas.

Tai nėra stebuklas – tai natūralus kūno gebėjimas, kuris grįžta, kai duodame jam tai, ko jam trūksta.

Pabaigai

Omega-3 nėra dar vienas papildas „nuo visko“.
Tai – raktas į kūno pusiausvyrą, be kurios negali vykti nei gijimas, nei tikras energijos atsigavimas.

Kiekvienas uždegimas – tai signalas, kad kažkur kūne liepsna dega per ilgai.
Kartais viskas, ko reikia, – duoti organizmui daugiau „vandens“ šiai liepsnai užgesinti: tikrųjų Omega-3 riebalų rūgščių.

Šaltiniai papildomam tyrinėjimui

  1. Dietary omega-3 fatty acids aid in the modulation of inflammation and metabolic health – straipsnis apie Omega-3 poveikį uždegimui ir medžiagų apykaitai (PMC).
  2. Omega-3 Supplementation Lowers Inflammation and Anxiety in Healthy Young Adults – tyrimas apie Omega-3 poveikį uždegimui ir emocinei sveikatai (PMC).
  3. The Influence of Dietary and Supplemental Omega-3 Fatty Acids on Human Health – apžvalga apie Omega-3 šaltinius, įsisavinimą ir poveikį sveikatai (PMC).
  4. Omega-3 fatty acids: a comprehensive scientific review of their therapeutic potential – išsami mokslo apžvalga apie Omega-3 terapinį potencialą (SpringerOpen).
  5. Importance of maintaining a low omega-6/omega-3 ratio – straipsnis, pabrėžiantis Omega-6 : Omega-3 santykio svarbą (BMJ Open Heart).
  6. Omega-3 and its anti-inflammatory properties – the key to fight inflammation effectively – PDF apie Omega-3 priešuždegimines savybes (MedCrave).

Riebalai: kodėl be jų kūnas negali veikti

Santrauka

Riebalai dažnai klaidingai laikomi „blogu produktu“, tačiau be jų neįmanomas nei ląstelių atsinaujinimas, nei hormonų gamyba, nei smegenų veikla.
Svarbiausia – suprasti, kad ne visi riebalai vienodi. Vieni skatina sveikatą, kiti – tylų uždegimą.

Riebalai – gyvybiškai svarbūs

Riebalai yra ne tik energijos šaltinis. Jie atlieka daugybę funkcijų, be kurių organizmas tiesiog negalėtų gyventi:

  • yra ląstelių membranų statybinė medžiaga;
  • būtini smegenų ir nervų sistemos veiklai;
  • dalyvauja hormonų gamyboje;
  • padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K;
  • užtikrina šilumos palaikymą ir organų apsaugą.

Riebalai taip pat suteikia maistui skonį ir sotumo jausmą.

Riebalų rūšys: kuo jos skiriasi ir kaip veikia mūsų organizmą

Sotieji riebalai

Kambario temperatūroje jie būna kieti (sviestas, taukai, kokosų aliejus).
Jų perteklius gali didinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį ir skatinti aterosklerozę.
Todėl sveikatos organizacijos rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 10 % dienos kalorijų (geriausia 5–7 %).
Jų specialiai gauti su maistu nebūtina, nes organizmas pats gali juos pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių.

Mononesotieji riebalai

Tai sveikųjų riebalų klasika – jų gausu alyvuogių aliejuje, avokaduose ir riešutuose.
Jie mažina MTL cholesterolį, gali didinti „gerąjį“ (DTL), saugo širdį ir kraujagysles.
Organizmas geba šių riebalų pasigaminti pats, tačiau maistiniai jų šaltiniai suteikia papildomų naudingų medžiagų – vitaminų, antioksidantų ir polifenolių.

Polinesotieji riebalai (Omega-3 ir Omega-6)

Šios riebalų rūgštys yra nepakeičiamos – organizmas jų nepasigamina, todėl būtina gauti su maistu.

Omega-3 šaltiniai:

  • linų sėmenys ir jų aliejus,
  • chia sėklos,
  • kanapių sėklos,
  • graikiniai riešutai,
  • riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės),
  • jūros dumbliai ar iš jų gaminami papildai.

Omega-6 šaltiniai:

  • saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, vynuogių kauliukų aliejai,
  • sezamų sėklos, žemės riešutai,
  • gyvūniniai produktai (mėsa, kiaušiniai, pienas) – priklausomai nuo to, kuo šerti gyvūnai.

Abiejų grupių reikia, tačiau svarbiausia – pusiausvyra.
Omega-3 riebalų rūgštys padeda slopinti uždegimą ir palaiko nervų sistemos veiklą, o Omega-6, vartojama perteklinai, gali tą uždegimą skatinti.
Idealus santykis – apie 3 : 1 (Omega-6 : Omega-3), tačiau šiuolaikinėje mityboje jis dažnai viršija 15 : 1.

Transriebalai

Blogiausi iš visų.
Dauguma transriebalų yra pramoniniai – jie susidaro, kai aliejai hidrinami (pvz., margarinai, konditeriniai gaminiai, greitas maistas).
Šių riebalų reikėtų vengti visiškai, nes net mažas jų kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kiek riebalų reikia kasdien?

Riebalai turėtų sudaryti 20–35 % visų dienos kalorijų.
Žmogui, suvartojančiam apie 2000 kcal, tai atitinka maždaug 65 g riebalų per dieną.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip tai atrodo maiste:

ProduktasKiekisApytikris riebalų kiekis
Šaukštas aliejaus10 ml~10 g
Sauja riešutų 30 g~15 g
Šaukštas sėklų (linų, moliūgų, saulėgrąžų)10 g~4–6 g
Pusė avokado 100 g~15 g
Riekė duonos su užtepu (pvz., humusu ar riešutų sviestu)~8–12 g
Šaukštelis sviesto ar margarino5 g~4 g
Kietasis sūris30 g ~8–10 g
Juodasis šokoladas 20 g (2 plytelės)~6 g
Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė) 100 g ~10–15 g
1 kiaušinis~5 g
Tofu ar ankštinių kotletai su aliejumi 100 g ~10–12 g

Pabandykite vieną dieną susirašyti, kiek ir kokių produktų suvalgote, ir suskaičiuoti riebalų kiekį.
Dažnai paaiškėja, kad riebalų gauname gerokai daugiau, nei tikėjomės — ypač iš „paslėptų“ šaltinių: užtepų, salotų padažų, kepinių ar augalinių pienų.

Augalinės mitybos atvejis

Augalinę mitybą pasirinkę žmonės riebalų gauna daugiausia iš sėklų, riešutų, avokadų ir augalinių aliejų.

Renkantis pradinius riebalų šaltinius – tokius kaip sėklos, riešutai ar avokadas – gauname ne tik riebalų, bet ir baltymų, ląstelienos, vitaminų bei mineralų.
Be to, taip sumažėja perdozavimo rizika, nes šie produktai labiau sotina, o riebalai į organizmą patenka natūraliai – kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis.

Aliejus, nors ir gali būti naudingas, ypač šaltai spaustas (alyvuogių, linų sėmenų, rapsų, kanapių), turėtų būti vartojamas saikingai – kaip maisto pagardas, o ne pagrindinis riebalų šaltinis.

Nepamirškime ir Omega-3 šaltinių – linų sėmenų, chia, kanapių sėklų ar dumblinių papildų.

Išvada

Riebalai nėra priešas.
Priešas – disbalansas ir perteklius.
Kai riebalų rūšys mityboje parinktos teisingai, jos ne tik nesikaupia ant klubų ar kraujagyslių sienelių – jos kuria sveikatą.

Kitoje dalyje pakalbėsime plačiau apie Omega-3 riebalų rūgštis – vienas svarbiausių uždegimo slopinimo ir sąnarių sveikatos veiksnių.

Hipertenzijos priežastys

1. Maisto, kuriame daug druskos, valgymas. Druskos vartojimo apribojimas tai veiksmingas būdas kontroliuoti hipertenziją. Štai keletas paprastų patarimų, kurie padės sumažinti kasdien suvartojamos druskos kiekį:

– nedėkite druskinės ant stalo;

– nevalgykite pramoniniu būdu konservuotų daržovių, nes jose druskos per daug;

– saugokitės kitų druskos šaltinių (skaitykite produktų maistinė vertės aprašymą).

2. Antsvoris. Daugelis tyrimų parodė ryšį tarp kraujospūdžio ir kūno svorio, ir tai dažniau būna jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms. Todėl svorio mažinimas padeda mažinti kraujospūdį. Kai hipertenzija sergančių žmonių grupei nebuvo skiriama jokių vaistų, o tik svorio mažinimo programa, 75% tyrimo dalyvių kraujospūdis tapo normalus.

3. Stesas ir neigiamos emocijos didina kraujospūdį. Stresą kontroliuokite kasdien mankštindamiesi lauke. Kasdienis 6 minučių bėgimas vietoje padeda sumažinti kraujospūdį.

4. Riebus maistas. Pašalinkite visus pridėtinius riebalus, transriebalus, įskaitant keptą maistą, aliejų, majonezą ir margariną.

5. Cukrus. Luizianos valstijos universiteto medicinos mokykloje atlikti tyrimai parodė, kad cukrus didina kraujospūdį. Beždžionių, kurioms davė cukraus ir druskos tokiais kiekiais, kokius vartoja daugelis miesto gyventojų, kraujospūdis buvo aukštesnis nei beždžionių, kurioms buvo duodama tik druskos.

6. Kava, cigaretės ir alkoholis skatina kraujospūdžio padidėjimą.

Autorius: Agatha M. Thrash, prevencinės medicinos gydytoja

Graikiniai riešutai – maistas širdžiai

Manoma, kad graikinis riešutmedis kilęs iš Vidurinės Azijos. Jis labai gerai įsitvirtino Viduržemio jūros regiono šalyse. Jau ne vieną tūkstantį metų graikiniai riešutai buvo neatsiejama Viduržemio jūros dietos dalis, garsėjanti savo teigiamu poveikiu sveikatai apskritai ir ypač širdžiai.

Graikiniai riešutai, kartu su kitais aliejaus turinčiais riešutais, yra vienas vertingiausių maisto šaltinių gamtoje.

Graikinių riešutų maistinės savybės:

  • RIEBALAI – 61,9 %, daugiausia susideda iš lecitino ir nesočiųjų riebalų rūgščių, kuriose vyrauja polinesočiosios: linolo rūgštis (omega-6) padeda mažinant cholesterolį, formuojant nervinį audinį, gaminant antikūnius; alfa-linoleno rūgštis (omega-3) mažina cholesterolį ir trigliceridus kraujyje, mažina trombų susidarymą ir stabdo uždegiminius procesus.
  • ANGLIAVANDENIAI – 13,5%. Cheminiu požiūriu graikiniuose riešutuose esantys angliavandeniai yra oligosacharidai ir nedaug natūralių cukrų (sacharozės ir dekstrozės). Todėl graikiniai riešutai tinka diebetikams.
  • BALTYMAI – iki 14,3% aukštos kokybės baltymų. Graikiniuose riešutuose nėra pakankamai metionino – nepakeičiamos aminorūgšties. Šį trūkumą nesunkiai galima kompensuoti graikinius riešutus derinant su pilno grūdo kviečiais, avižomis, ryžiais ir kitais grūdais, kuriuose labai daug metionino.

Riešutų ir grūdų mišinys naudingas dvigubai, nes lizino ir treonino, dviejų kitų nepakeičiamų aminorūgščių, trūkumą grūduose kompensuoja didelis jų kiekis graikiniuose riešutuose. Todėl graikinių riešutų ir grūdų mišinys suteikia puikių baltymų, savo savybėmis prilygstančių ir net pranašesnių nei mėsoje esantys baltymai.

VITAMINAI: graikiniai riešutai yra geras vitaminų B1, B2, B3 ir ypač B6 šaltinis. Vitaminas B1 būtinas širdies ir nervų sistemos veiklai. Graikiniai riešutai yra vienas turtingiausių vitamino B6 šaltinių. Vitaminas B6 užtikrina tinkamą smegenų veiklą, taip pat dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Graikiniuose riešutuose palyginti mažai vitaminų A ir C.

MINERALAI: graikiniuose riešutuose gausu fosforo ir kalio, ir tuo pačiu metu mažai natrio, tai prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos. Juose taip pat nemažai geležies (2,44 mg/100 g), magnio ir kalcio.

MIKROELEMENTAI:

  • CINKAS: 2,73 mg/100 g, daugiau nei mėsoje ir žuvyje. Dėl cinko trūkumo susilpnėja imuninė sistema ir sulėtėja žaizdų gijimas.
  • VARIS: 1,39 mg/100 g, daugiau nei daugelyje augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktų. Šis mikroelementas skatina geležies pasisavinimą žarnyne ir padeda išvengti anemijos išsivystymo.
  • MANGANAS: 2,9 mg/100 g, daugiau yra tik lazdyno riešutuose, sojos pupelėse, ankštiniuose ir sveikuose grūduose. Mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir piene mangano, reikalingo reprodukcinėms funkcijoms, yra per mažai. Mangano trūkumas sukelia abiejų lyčių nevaisingumą.

Graikiniai riešutai naudingi gydant šia ligas:

  • VAINIKINIŲ ARTERIJŲ SUSIRGIMAI

1) Juose gausu riebalų rūgščių – pagrindinio širdies raumens ląstelių energijos šaltinio. Kitų ląstelių, įskaitant neuronus, pagrindinis kuras – gliukozė.

2) Juose yra vitamino B1, kuris skatina tinkamą raumenų, įskaitant širdies raumenį, veiklą.

3) Jie neleidžia kauptis cholesteroliui ant arterijų sienelių, mažindami cholesterolio kiekį kraujyje. Kuo mažiau cholesterolio kraujyje, tuo mažesnė arterosklerozės (arterijų susiaurėjimo) rizika ir geresnė kraujotaka.

!!! Graikinius riešutus reguliariai turėtų valgyti sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina ir linkę į infarktą. Graikinius riešutus rekomenduojama vartoti tiems, kurie patyrė miokardo infarktą ir yra reabilitacijoje.

  • DIDELIS CHOLESTEROLIO KIEKIS

Dar neseniai pacientams, kurių cholesterolio kiekis yra didelis, nerekomenduodavo valgyti riebių riešutų, ypač graikinių. Tačiau tyrimai, atlikti Loma Lindos universitete Kalifornijoje, rodo, kad kasdien valgant 80 gramų graikinių riešutų du mėnesius, MTL (blogojo cholesterolio) lygis sumažėja maždaug 16%.

  • NERVŲ SISTEMOS SUTRIKIMAI

Labai rekomenduojami esant neurologiniams sutrikimams, nes juose gausu nepakeičiamų riebalų rūgščių, tiesiogiai dalyvaujančių neuronų metabolizme, taip pat lecitino, fosforo ir vitamino B6.

!!! Kadangi graikiniai riešutai gerina protinę veiklą ir atkuria nervų sistemos tonusą bei pusiausvyrą, jie turėtų būti studentų ir protinį darbą dirbančiųjų mitybos dalis. Tie, kurie kenčia nuo dirglumo, depresijos, streso ar nervinio išsekimo, turėtų kasdien suvalgyti pilną saują riešutų, geriausia pusryčių metu.

  • SEKSUALINIAI SUTRIKIMAI ir NEVAISINGUMAS

Graikinių riešutų vartojimas teigiamai veikia seksualinę sferą: jie nedidina seksualinio potraukio, tačiau prisideda prie fiziologinių reakcijų, vykstančių tiek vyrų, tiek moterų seksualinėje veikloje, komplekso.

  • DIABETAS

Dėl mažo angliavandenių kiekio ir didelės maistinės vertės graikinius riešutus gerai toleruoja diabetikai.

!!! SVARBU: Graikiniai riešutai turėtų pakeisti kaloringą maistą (margariną, sviestą, dešras), o ne juos papildyti, kad sumažintų cholesterolio kiekį ir išvengtumėte nutukimo.

„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Biblija, Pradžios knyga 1, 29)

Rinkitės ir skanaukite sveikatai naudingą maistą ir būkite sveiki.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Maistas širdžiai – STENOKARDIJA

Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Pagrindinė priežastis – vainikinių (širdies) arterijų susiaurėjimas (aterosklerozė). Dėl arterijų susiaurėjimo sutrinka kraujo, reikalingo širdies plakimui, pritekėjimas į širdies raumenį.

Krūtinės angina tai stiprus spaudžiantis skausmas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę ranką. Dažniausiai tai atsiranda po fizinio krūvio, stiprių emocijų ar stresinės situacijos. Skirtingai nuo širdies priepuolio, krūtinės angina praeina ir paprastai nesukelia ilgalaikės žalos širdžiai. Skausmas paprastai trunka kelias minutes, jei krūtinės angina užsitęsė ilgiau nei 20 min, gali būti įtariamas miokardo infarktas – kvieskite greitąją pagalbą.

Krūtinės anginos RIZIKOS veiksniai:

– Vainikinių arterijų arterosklerozė (susiaurėjimas ir sukietėjimas). Dažniausia aterosklerozės priežastis tai mityba, kurioje mažai augalinio maisto ir daug sočiųjų riebalų. Kitos priežastys yra rūkymas ir mankštos trūkumas.

– Polinkis į spazmus arba lygiųjų raumenų (nevalingų raumenų) susitraukimus. Būtent iš tokių raumenų sudarytos arterijų sienelės. Šiuos spazmus išprovokuoja magnio ir kitų maistinių medžiagų trūkumas.

MITYBA

Mityba turi didelę įtaką vainikinių arterijų būklei ir veiklai.

  • Valgykite DAUGIAU:

Vynuogės

Graikiniai riešutai

Svogūnai

Pilno grūdo kruopos

Miežiai ir kviečiai

Bulvės

Persikai

Braškės

Moliūgai

Cukinijos

Anakardžiai

Mangai

SVOGŪNAI apsaugo nuo aterosklerozės, skystina kraują ir gerina kraujotaką vainikinėse arterijose.

  • Valgykite MAŽIAU arba ATSISAKYKITE:

Prisotinti riebalai – tai daugiausia gyvūniniai riebalai

Natris (pagrindinis šaltinis – druska)

Saugokime savo sveikatą ir būkime sveiki.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Kas kenkia kepenims

Apie kepenų suriebėjimo priežastis.

?? Kepenys yra vienas „kantriausių“ mūsų kūno organų. Nors kepenys gana gerai sugeba atkurti savo audinius, su šiuo organu vis tiek reikia elgtis atsargiai. Dėl žinių ir patirties trūkumo galime joms pakenkti. Norėdami to išvengti, turime žinoti, kas mums kelia pavojų.

✔ Dažniausia kepenų ligų priežastis yra ALKOHOLIO vartojimas. Kepenų suriebėjimas yra patologinis kepenų audinio pakitimas, 2/3 atvejų tai susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu. Tokia diagnozė nustatoma ne tik nuo alkoholio priklausomiems žmonėms, bet ir aukščiausių visuomenės sluoksnių atstovams: politikams, verslininkams, diplomatams ir menininkams. Tam tikrai žmonių kategorijai taurė konjako ar stikliukas degtinės yra neatsiejamas furšeto atributas arba priemonė, padedanti numalšinti įtampą po darbo dienos, o kartais tiesiog „apetitui“. Tokie žmonės jaučiasi puikiai ir nesuvokia, kad jiems reikia atsisakyti alkoholinių gėrimų. Dažnai jie labai nustemba, kai apžiūros metu aptinkami patologiniai kepenų pakitimai.

?? Riebalams patenkus į organizmą su maistu, kepenys iš jų išgauna energiją. Tačiau dėl alkoholio poveiko kepenų ląstelės pažeidžiamos, todėl SUTRINKA riebalų apykaita. Riebalai pradeda kauptis, sukeldami kepenų suriebėjimą. Riebalų perteklius pradeda intensyviai oksiduotis, o tai sukelia hepatitą, o laikui bėgant ir cirozę. Kuo didesnė alkoholio paros dozė, tuo greičiau išsivysto cirozė. Moterims dėl hormoninių ypatumų net nedidelis alkoholio kiekis sukelia kepenų sutrikimus. „Riebiosios“ kepenys niekaip nepasireiškia ir šiame etape vis dar galima pasveikti, tačiau jei procesas vystosi toliau, išgyti bus sunku.

✔ Dar viena problema – RIEBALŲ PERTEKLIUS maiste, ypač gyvūninių. Patekę į organizmą, jie pradeda kauptis kepenų ląstelėse, pakeisdami sveikus audinius. Rezultatas – nealkoholinė suriebėjusių kepenų LIGA. Norint įsisavinti riebalų perteklių, reikia daugiau tulžies, todėl ši liauka priversta pernelyg dirbti, kas taip pat jai kenkia. Daugelis žmonių mėgsta keptą maistą, nes jis skanesnis ir traškesnis. Tačiau kepant riebalai oksiduojasi, susidaro kancerogeninės medžiagos, kurias kepenys turi neutralizuoti. Kepta mėsa, blynai ar gruzdintos bulvytės – visa tai potencialūs organizmui kenksmingų kancerogenų šaltiniai. Ypač daug jų susidaro pačioje mėgiamiausioje gaminio dalyje – auksinės rudos spalvos plutelėje ir apdegusiose vietose.

✔ Būtina prisiminti apie ilgalaikio kontakto su buitine chemija, pesticidais, lakais, dažais ir kitomis CHEMINĖMIS medžiagomis pavojų. Ypač jo turėtų vengti žmonės, sergantys kepenų ligomis. Taip pat gali būti VIRUSINĖ kepenų pažeidimo priežastis. Šiandien atrasta daugiau nei 10 virusų, galinčių sukelti hepatitą. Dalis jų į organizmą patenka per kraują, dalis – su maistu ir vandeniu. Todėl būtina virinti vandenį ir termiškai apdoroti maisto produktus, jei nesame tikri dėl jų kokybės.

7-ame Patarlių knygos skyriuje Saliamonas pasakoja, kaip vakare jis žiūrėjo pro savo namo langą į gatvę. Karalius atkreipė dėmesį į jaunuolį, kuris ėjo keliu. Jo pasitikti išėjo klastingos širdies moteris. „Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.“ (Patarlių 7:21) Jaunuolis, praradęs sveiką protą, nusekė paskui ją, kol “strėlė pervėrė jo kepenis”. “Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, kol strėlė pervers jo kepenis.” (Patarlių 7:22)

Šiandien žmones vilioja miesto šviesos vakarais ir pramogų vietų reklamos. Alkoholis ir nesveikas maistas daugeliui malonūs, tačiau pasekmės karčios. Tegul mūsų jausmus valdo valia, o valią – IŠMINTIS. „Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu draugu, kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.” (Patarlių 7:4,5)

? Rūpinkimės savo sveikata ir būkime sveiki!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM