Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)
Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.
Ar dažnai ryždavotės pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tačiau visi geri ketinimai pirmadienį ir baigdavosi? Kiek kartų žadėjote sau svarbių dalykų neatidėlioti vėlesniam laikui? Kodėl tai vyksta? Ar tikrai esame tokie neatsakingi, kad duodami sau pažadą negalime jo tesėti? Gali būti keletas priežasčių??.
??1. Tingumas.
Ar jums žinoma frazė: „Jėgų turiu, valios turiu, bet neturiu valios jėgos“. Ji nėra beprasmė. Jei jėga tai energija veiksmui, tam tikra įtampa, o valia – gebėjimas sąmoningai kontroliuoti savo veiksmus ir poelgius, tai valios jėga yra mūsų sąmonės sukurta įtampa atlikti tam tikrus veiksmus. Kai nujaučiame, kad savo planų įgyvendinimui reikės daug pastangų, nenorėdami persitempti, tiesiog to nedarome. Valios jėga išgaruoja ir patenkame į švelnų tinginystės glėbį.
??2. Nedarome, nes pasąmoningai nenorime to daryti.
Pavyzdžiui, norite sustiprinti raumenis ir sakote sau, kad nuo rytojaus pradėsite bėgioti stadione, bet kitą dieną negalite pakilti iš lovos, nes jums ir taip gerai. Psichologijoje tai vadinama vidiniu pasipriešinimu. Svarbu suprasti, kam priešinuosi? Pasipriešinimą dažniausiai sukelia nesąmoningas vengimas patirti kaltę, gėdą, nerimą, atstūmimą. Be to dar noras ilgiau pamiegoti ir pagulinėti lovoje… Sunku suvokti, kad norite vieno dalyko ir tuo pat metu norite visiškai priešingo.
??3. „Aš ir tas, kuris yra toli“.
Neuromokslininkai įrodė, kad galvodami apie SAVE ir apie kitus žmones, naudojame skirtingas smegenų sritis. Apie save galvojame daugiau nei apie kitus. Tai teisinga, kitaip neišgyventume. Galvodami apie save ateityje, naudojame tą smegenų dalį, kuri „atsakinga“ už kitus žmones. Todėl jei „tas“ žmogus, t.y. aš, nusprendė pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tai šiandieniniam man tai nelabai rūpi.
??4. „Neigiamas vidinis dialogas“.
Bet koks darbas, kuris mums patinka, teikia malonumą ir džiaugsmą, ir nereikalauja iš mūsų papildomų pastangų. Ir atvirkščiai, jei suprantame, kad turime padaryti tai, kas mums nepatinka, turime save priversti ir „motyvuoti“. Ir kaip mes tai darome? Mes pradedame save barti ir spausti. Nepasitenkinimas savimi, kritika, savo galimybių nuvertinimas tampa pagrindine gyvenimo nesėkmių priežastimi.
??5. Nuovargis.
Jūsų kūnui reikia kokybiško poilsio. Apie ką galvojate, kai ilsitės? Apie tai, ką reikės padaryti pailsėjus? Smegenims nėra jokio skirtumo, ar ką nors darote, ar apie tai galvojate. Taip smegenys pervargsta. Pagalvokite apie ką nors malonaus, persijunkite: „Apie tai pagalvosiu rytoj, o šiandien ilsiuosi.“ Suteikite sau galimybę atsipalaiduoti ir pailsėti.
??6. Noras viską atlikti tobulai, arba perfekcionizmas.
Tai yra įsitikinimas, kad negaliu sau leisti atlikti darbą netobulai. Perfekcionistas teisia pats save, pats kuria standartus, kurių turi laikytis. Tobulumas – tai nuostabu, tačiau gyvenime jis nepasiekiamas arba reikalauja iš žmogaus per daug energijos ir pastangų. Todėl, jei negaliu to padaryti tobulai, iš vis nedarau.
KĄ DARYTI❓
Kad jums sektųsi, Biblijoje siūlomas vienas patikimas būdas. Jį naudojo ir naudoja daugelis sėkmingų žmonių: „Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi.“ (1 Kronikų knyga 22, 16; KBV) Jums tereikia imtis darbo! Turėkite pozityvų požiūrį, nebarkite savęs už tai, kad jūsų viduje vyksta procesai, apie kuriuos kalbėjome pirmiau. Atidus, rūpestingas požiūris į save, į tai, ką turite ir ką jau padarėte, leis jums suaktyvinti savo vidinius resursus ir įgyvendinti fantastiškiausias svajones bei planus.
Linkiu gerų permainų jūsų gyvenime ?.
Autorius: Jelena Grebeniuk, psichologė
Šaltinis: 8doktorov.ru
Manyje visada būki auštantis rytas,
kad nebaimintų sutemos netikėtos lemties,
kad manasis tikėjimas nesijaustų tremtin išvarytas,
o galėtų ilsėtis lyg paukštis ant Tavo peties.
Manyje visada būk rasa palaiminga,
kad aplenktų sausra mano sielos laukus
(su Tavim man vienovė tokia reikalinga!),
kad iškelčiau šakas tartum kedras – vešlus, išlakus.
Manyje, mano Dieve, visada būki auštantis rytas!
(2007 06 18)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Nori išravėti rūpesčių ir nerimo vagelę?
Teks tau atsiklaupt ant kelių...
(2004)
Suteik malonę, Dieve, mums didžiausią –
neleisk kentėti iš pavydo...
O ne! – suteik daugiau – išmokyk džiaugtis
mus artimo sėkme, o Dieve didis!
(2003 sausis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)
Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.
(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.)
DIEVO VAISTINĖ
? „Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami... Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę.“ (Biblija, Psalmė 147, 7.8)
„Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau Kūrėją:
už tai, kad gyvenu, už saulę, lietų, netgi vėją,
už turtą artimų širdžių, už tai, kad aš matau, girdžiu,
neklumpa kojos, už naują rytą,
už vakarus ramius ir už namus,
už jūrą, kuri gaivinančiom bangom pamoja,
bet niekad Jam už vandenį aš nedėkojau!
O šiandien jį geriu kaip vertingiausią gėrimą sveikatos
ir suprantu – nebūtų nei manęs, nei pievoje gėlių,
gyvybės ženklo čia nebūtų...
Su padėka aš gaivų vandenį kasdien geriu –
pasigėrėdama – po gurkšnį, po truputį –
ir šlovinu Kūrėją nuostabaus vandens ir žydinčios Visatos!“
(2008 balandis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis.“
Frankas Hofmanas
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Linkiu džiaugsmo ir dėkingumo kupinos dienos ?.
