Omega 3 – Sveikas.info

2025-10-162025-10-16

Omega-3: kai kūnas užmiršta, kaip užgesinti ugnį

Santrauka

Omega-3 riebalų rūgščių trūkumas – viena dažniausių „tylių“ šiuolaikinio uždegimo priežasčių.
Šios riebalų rūgštys būtinos tam, kad kūnas galėtų sustabdyti uždegiminius procesus, atstatyti audinius ir palaikyti širdies, smegenų bei sąnarių sveikatą.
Tačiau augalinės ir jūrinės kilmės Omega-3 formos įsisavinamos labai skirtingai, o šiuolaikinė mityba, perpildyta Omega-6, dažnai visiškai užblokuoja jų veiksmingumą.

Uždegimas – ne priešas, o sistema be stabdžių

Uždegimas pats savaime nėra blogis. Tai natūrali mūsų kūno gynybos reakcija į infekciją ar pažeidimą.
Problema prasideda tada, kai uždegimas tampa lėtinis, t. y. nepraeina net tada, kai pavojus jau seniai baigėsi.

Tam, kad uždegiminė sistema veiktų harmoningai, kūnui reikia pusiausvyros tarp dviejų rūšių riebalų:

Omega-6, kurie „uždega“ procesą (reikalingi kovai su infekcija);
Omega-3, kurie „užgesina“ ugnį ir padeda audiniams gyti iki galo.

Kai Omega-3 trūksta, organizmas tarsi važiuoja kalnu žemyn be stabdžių – uždegimo „ugnies“ niekas nebesustabdo. Rezultatas – sąnarių skausmai, sustingimas, nuovargis, odos ar net emociniai sutrikimai.

Kas yra Omega-3 ir kodėl ji tokia svarbi

Omega-3 – tai nepakeičiamos riebalų rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats.
Jos būtinos:

ląstelių membranų elastingumui ir signalų perdavimui,
širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai,
smegenų ir nervų sistemos funkcijoms,
uždegimų slopinimui ir hormonų pusiausvyrai.

Kai trūksta Omega-3, ląstelės tampa „kietos“, praranda lankstumą, o jų tarpusavio komunikacija sutrinka – tarsi telefonas su prasta ryšio zona.

Trys Omega-3 rūgštys – ne visos veikia vienodai

Ne visi Omega-3 šaltiniai yra vienodi.
Mityboje sutinkamos trys pagrindinės formos:

ALR (alfa-linoleno rūgštis) – randama augaliniuose produktuose: linų sėmenyse, chia, kanapėse, graikiniuose riešutuose.
EPR (eikozapentaeno rūgštis) – gaunama iš jūrinių šaltinių (žuvis, dumbliai).
DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – taip pat jūrinė forma, būtina smegenų ir regos sveikatai.

Organizmas geba paversti ALR į EPR ir DHR, bet šis procesas labai ribotas – paprastai ne daugiau kaip 5 % ALR virsta aktyviąja forma. Moterų organizmas šiek tiek efektyvesnis (iki 9 %), bet vis tiek to dažnai nepakanka, ypač kai mityboje gausu Omega-6.

Tai reiškia, kad net jei kasdien valgome linų sėmenų ar chia sėklų, kūnas vis tiek gali stokoti tikrųjų, „aktyvių“ Omega-3 formų.

Veganams ir vegetarams geriausias sprendimas – iš mikrodumblių gaminami Omega-3 papildai, turintys EPR ir DHR, nes būtent mikrodumbliai yra natūralus šių riebalų rūgščių šaltinis, iš kurio jas gauna žuvys.

Kodėl šiandien beveik visi turime Omega-6 perteklių

Prieš kelis šimtmečius žmogaus mityboje Omega-6 ir Omega-3 santykis buvo apie 2:1.
Šiandien vidutiniškai jis siekia 15:1 ar net 25:1.

Tokį disbalansą sukelia šiuolaikinis maistas:

rafinuoti augaliniai aliejai (saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, vynuogių kauliukų),
perdirbti produktai, užkandžiai, kepiniai, majonezai, margarinas,
dažnas kepimas aliejuje,
mažas žalių daržovių ir Omega-3 šaltinių kiekis.

Kai Omega-6 per daug, ji „užima“ tuos pačius fermentus, kurių reikia Omega-3 perdirbimui į veiklią formą.
Rezultatas – net jei vartojame Omega-3, jos neveikia, nes organizmas tiesiog negali jų panaudoti.

Kaip atkurti balansą

Mažinkite Omega-6 šaltinius.
Atsisakykite pramoninių aliejų, vietoje jų naudokite šaltai spaustus linų sėmenų, rapsų ar kanapių aliejus. Dar geriau – vartokite pačias sėklas ar riešutus, iš kurių šie aliejai spaudžiami. Taip gausite daugiau maistinės vertės (baltymų, ląstelienos, vitaminų, mineralų) ir sumažinsite Omega-6 perdozavimo riziką.
Vartokite EPR ir DHR papildus, gaminamus iš mikrodumblių.
Tai augalinė, švari ir efektyvi Omega-3 forma. Tyrimai rodo, kad ji identiška žuvų kilmės rūgštims pagal veiksmingumą.
Įtraukite daugiau žalių lapinių daržovių.
Jos padeda palaikyti riebalų apykaitos pusiausvyrą ir mažina oksidacinį stresą.
Vartokite pakankamai vandens.
Omega-3 rūgštys dalyvauja ląstelių membranų ir audinių atstatymo procesuose, todėl jų veiksmingumui svarbu, kad kūne netrūktų skysčių. Kai trūksta vandens, sulėtėja medžiagų apykaita, pablogėja maistinių medžiagų pernešimas ir ląstelės nebegali tinkamai atsinaujinti.
Venkite perteklinio cukraus ir perdirbtų produktų.
Jie skatina uždegimą, todėl neutralizuoja Omega-3 naudą.

Kai pusiausvyra grįžta

Kai Omega-3 ir Omega-6 santykis normalizuojasi, kūnas pagaliau gauna galimybę pats „gesinti“ uždegimus.
Tai gali užtrukti kelias savaites ar mėnesį, bet rezultatai akivaizdūs:

mažėja sąnarių skausmas ir rytinis sustingimas,
pagerėja oda, sumažėja sausumas,
sustiprėja regėjimas ir akių drėgmė,
lengviau susikaupti, geresnė nuotaika,
stiprėja imunitetas.

Tai nėra stebuklas – tai natūralus kūno gebėjimas, kuris grįžta, kai duodame jam tai, ko jam trūksta.

Pabaigai

Omega-3 nėra dar vienas papildas „nuo visko“.
Tai – raktas į kūno pusiausvyrą, be kurios negali vykti nei gijimas, nei tikras energijos atsigavimas.

Kiekvienas uždegimas – tai signalas, kad kažkur kūne liepsna dega per ilgai.
Kartais viskas, ko reikia, – duoti organizmui daugiau „vandens“ šiai liepsnai užgesinti: tikrųjų Omega-3 riebalų rūgščių.

Šaltiniai papildomam tyrinėjimui

Dietary omega-3 fatty acids aid in the modulation of inflammation and metabolic health – straipsnis apie Omega-3 poveikį uždegimui ir medžiagų apykaitai (PMC).
Omega-3 Supplementation Lowers Inflammation and Anxiety in Healthy Young Adults – tyrimas apie Omega-3 poveikį uždegimui ir emocinei sveikatai (PMC).
The Influence of Dietary and Supplemental Omega-3 Fatty Acids on Human Health – apžvalga apie Omega-3 šaltinius, įsisavinimą ir poveikį sveikatai (PMC).
Omega-3 fatty acids: a comprehensive scientific review of their therapeutic potential – išsami mokslo apžvalga apie Omega-3 terapinį potencialą (SpringerOpen).
Importance of maintaining a low omega-6/omega-3 ratio – straipsnis, pabrėžiantis Omega-6 : Omega-3 santykio svarbą (BMJ Open Heart).
Omega-3 and its anti-inflammatory properties – the key to fight inflammation effectively – PDF apie Omega-3 priešuždegimines savybes (MedCrave).

2023-08-282023-08-27

Mityba ir spuogai: kokią įtaką maistas daro mūsų odos būklei

❗Spuogai – viena dažniausių odos problemų, kuri kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje. Spuogų atsiradimas siejamas su genetika, hormonų disbalansu ir išoriniais veiksniais. Tačiau jų atsiradimą gali paskatinti ir mūsų neteisinga bei nesubalansuota mityba. Tad kokie maisto produktai turi įtakos spuogų atsiradimui ir kokius reikėtų rinktis, norint jų išvengti?

⛔ Svarbu VENGTI pridėtinio CUKRAUS ir daug RIEBALŲ turinčio maisto

Tyrimai rodo, kad mūsų mityba ir tam tikrų maisto produktų vartojimas gali turėti įtakos spuogų atsiradimui bei paūmėjimui. Vieni tokių – aukštą glikemijos indeksą turintys produktai.

▫️ Produktai, kuriuose gausu rafinuotų angliavandenių (balta duona, bandelės, spurgos ir kiti saldūs kepiniai) arba pridėtinio cukraus (saldūs užkandžiai, gėrimai, šokoladas) gali sukelti cukraus kiekio kraujyje šuolį, dėl ko padidėja insulino gamyba. Padidėjęs insulino kiekis stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą, dėl ko padidėja ir riebalų gamyba. Padidėjęs sebumo išsiskyrimas kartu su odos ląstelėmis užkemša plauko folikulą, o tai yra ideali aplinka spuogus sukeliančioms bakterijoms klestėti.

▫️ Spuogų atsiradimą paskatinti gali ir pieno produktų ar itin riebaus bei skrudinto maisto vartojimas.

Pieno produktai, ypač turintys daug riebalų, gali turėti įtakos hormonų svyravimams bei skatinti odos uždegimus. Taip pat piene esanti laktozė yra pieno cukrus, angliavandenis. Todėl tam tikri pieno produktai, ypač tie, kurių glikemijos indeksas yra didesnis, gali sukelti greitą cukraus kiekio kraujyje šuolį. O padidėjus insulino gamybai, kaip jau žinoma, sutrinka riebalinių liaukų veikla.

Spuogų atradimą nulemti gali ir riebaus bei skrudinto maisto vartojimas. Nesveiki riebalai, esantys keptame ir riebiame maiste, gali sukelti organizmo uždegimą. Taip pat šie riebalai gali paveikti hormonų pusiausvyrą organizme, įskaitant hormonus, susijusius su spuogų atsiradimu, pavyzdžiui, androgenus. Didesnis androgenų kiekis gali sukelti pernelyg didelį riebalinių liaukų stimuliavimą.

▫️ Taip pat reikėtų atsargiai vartoti ir produktus, kuriuose gausu jodo. Per didelis daug jodo turinčio maisto, pavyzdžiui, joduotos druskos, vartojimas gali pabloginti odos būklę.

✅ ANTIOKSIDANTAI ir PROBIOTIKAI padės užtikrinti GERĄ odos būklę

Ne ką mažiau svarbu žinoti ne tik vengtinus, bet ir rekomenduojamus produktus, kuriais vertėtų papildyti savo kasdienę mitybą, norint spuogų išvengti.

▫️ Norint džiaugtis gera odos būkle reikėtų vartoti maistą, kuriame gausu antioksidantų. Į savo racioną įtraukite vaivorykštės spalvų VAISIŲ, UOGŲ ir DARŽOVIŲ, tokių kaip pomidorai, avokadai, špinatai, lapiniai kopūstai bei spalvingosios paprikos, morkos, apelsinai, citrinos. Antioksidantai padeda kovoti su uždegimais ir apsaugo odą nuo oksidacinio streso.

▫️ Taip pat reikėtų žvalgytis į produktus, kurie turi daug OMEGA-3 riebalų rūgščių. Jų galima rasti žuvyje, chia sėklose ir linų sėmenyse – šiuose produktuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios turi priešuždegiminių ir gerą odos būklę palaikančių savybių.

▫️ Taip pat svarbu vartoti maistą, kuriame gausi probiotikų – tai gali būti nesaldus jogurtas, rauginti kopūstai. Jie turi probiotikų, kurie skatina žarnyno veiklą, gerina mikrobiomą bei gali sumažinti spuogų atsiradimą.

✔Specialistė priduria, kad subalansuota mityba, kurioje gausu odai naudingų maistinių medžiagų, padeda kovojant su spuogais. Tačiau svarbu prisiminti, kad sveika oda yra ne tik tai, ką valgome. Tinkama ODOS priežiūra, STRESO valdymas, FIZINĖ veikla bei pakankamas MIEGAS turi didelę įtaką tam, kad mūsų kūnas ir oda būtų sveiki.

Patarimais dalinosi – kosmetologė, salono „Grožio sodas“ įkūrėja Irmina Kazlauskienė

Šaltinis: LoveMedia

2021-06-032021-06-06

2. GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6

Vakar aptarėm, kad riebalai skirstomi į 2 pagrindines grupes: sočiuosius ir nesočiuosius.

Šiandien išsamiau aptarkime nesočiuosius riebalus. Šie riebalai kambario temperatūroje yra skysti. Patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas elastingesnėmis, o tai pagerina bendrą medžiagų apykaitą. Tačiau jų neigiama savybė, kad kaitinami greitai oksiduojasi.

NESOTIEJI riebalai skirstomi į:

Mononesočiuosius,

Polinesočiuosius.

Labiausiai koncentruoti MONONESOČIŲJŲ riebalų šaltiniai yra avokadai, riešutai, alyvuogės, alyvuogių aliejus, rapsų (canola) aliejus. Jei gaminant maistą naudojami aliejai, geriausia naudoti mononesočiųjų aliejų, tokius kaip avokado, alyvuogių aliejus ir rapsų (canola), garstyčių aliejus.

POLINESOČIOSIOS rūgštys dar kitaip vadinamos nepakeičiamos riebalų rūgštys. Kūnas jų pats negamina ir jas būtina gauti su maistu. Šios rūgštys reikalingos kūnui gaminant įvairius biologinius junginius. Dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų rūgštys:

Linolo (omega-6),

Alfa linoleno rūgštys (omega-3).

Jos naudojamos reguliuojant kraujospūdį, mažinant blogojo cholesterolio kiekį, mažinant kraujo krešulių riziką ir mažinant sisteminio uždegimo riziką.

Omega-6 gauti su maistu paprasčiau ir, dažniausiai, jo netrūksta.

Atkreipkime dėmesį į omega-3 riebalų rūgštis. Iš jų svarbiausios:

EPR (eikozapentaeno),

DHR (dokozaheksaeno),

ALR (alfa linoleno).

EPR ir DHR gamina mikrodumbliai. Mažos žuvytės valgo mikrodumblius, o tada didesnės žuvys valgo mažas žuvis. Taigi mitybos grandinėje EPR ir DHR atkeliauja iš vandenyno augalų. Pačios žuvys negamina savo kūnuose EPR ir DHR, jos gauna jas iš augalų vandenyne. Tačiau atkreipkite dėmesį, žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinius, tiek neorganinius. Plėšrios, ypač riebios (riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų), žuvys gali savyje sukaupti daugiau nei milijoną kartų didesnį koncentraciją teršalų nei jų yra vandenyje, kuriame gyvena žuvys. Valgant jas, iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus.

Augalinės kilmės produktai, išskyrus jūros dumblius, turi tik ALR rūgšties. Tačiau kūnas gali transformuoti ALR rūgštį į DHR, EPR, t.y. į biologiškai aktyvesnes formas. Šiam procesui trukdo transriebalai, per didelis kiekis sočiųjų riebalų, alkoholis, cholesterolis, rūkymas, per didelis omega-6 suvartojimas. O padėti gali reikiami kiekiai vitaminų B3, B6, cinko ir magnio.

Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-3/omega-6 rūgščių santykį. Modernioje vakarietiškoje dietoje šis santykis yra 1 prie 15, kas yra ženkliai per daug. Rekomenduojama, kad šis santykis būtų 1 prie 4, o tobuliausias santykis yra 1 prie 1.KĄ GALIME DARYTI, kad išlaikyti tinkamą santykį?

Kasdien įtraukite į savo mitybą bent vieną iš augalinių omega 3 šaltinių:

• 2 v. š. (30 ml) maltų linų sėmenų arba čija (ispaninio šalavijo) sėklų

• ¼ puodelio (60 ml) kanapių sėklų

• 85 ml graikinių riešutų

• 1,5 a. š. (7 ml) linų sėmenų aliejaus

• 1,5 v. š. (22 ml) kanapių sėklų aliejaus

• 2 ½ v. š. (37 ml) rapsų (canola) aliejaus

Būkite atsargūs, vartodami kitų sėklų aliejus. Nes jeigu valgote daug laisvųjų riebalų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų aliejaus, o ne pilnus maisto produktus, kuriuose yra riebalų, tada santykis nusveria omega-6 pusę.

Geriau kasdien suvalgykite apie 30 g įvairių sėklų ir riešutų.

Skaitykite maisto produktų sudėtį! Daugelyje kepinių ir kitų gaminių naudojami įvairūs aliejai, turtingi omega-6, venkite tokių produktų.

Didelis omega-6 kiekis šiuolaikinėje dietoje sumažina omega-3 pasisavinimo procesus, tai gali sukelti uždegimą organizme ir padidinti krešulių susidarymą.

Atkreipkite dėmesį, kad žole ar šienu šertų galvijų mėsa, pieno produktai, turi daugiau omega-3, o šertų grūdais gyvulių mėsa, pienas, nelaisvėje užaugintų vištų mėsa – omega-6 riebiųjų rūgščių. Taigi, jei valgote gyvūninius produktus, verčiau rinktis iš vietinių ūkininkų, kurių gyvuliai, vištos ganosi lauke ir minta žole.

1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.

Šaltiniai:

https://www.wikipedia.org

https://responsibleeatingandliving.com/…/brenda-davis…/

https://www.todaysdietitian.com/newarchives/020810p22.shtml

https://www.brendadavisrd.com/my-vegan-plate/

https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/