Žyma: Melatoninas

Nuovargis – viena svarbiausių žmonijos problemų. Šiandien ne tik pagyvenę žmonės skundžiasi nemiga, bet ir 17 – 30 metų amžiaus. Atliekant 3000 savanorių stebėjimą, buvo tiriami tokie miego sutrikimai, kaip sunkus užmigimas, dažnas prasibudimas, mieguistumas dienos metu, košmarai, per daug ankstyvas atsibudimas ir miegas, nesuteikiantis poilsio.
Pasirodė, kad tik 36% savanorių neturėjo šių sutrikimų. Nemiga ir su ja susiję nemalonumai pasitaiko netgi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 12% 4 – 5 metų amžiaus vaikų turi užmigimo problemą. Visame pasaulyje milijonai žmonių klausia: „Kodėl jaučiuosi taip nuvargęs, kaip atsikratyti šio nuovargio, ką galiu padaryti, kad mano miegas būtų pilnavertis?“

1993 metais laikraščiuose pasirodė straipsniai apie Masačusetso valstijos Technologijų Instituto tyrimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad nedidelės dozės medžiagos, vadinamos melatoninu, pagerina miegą. Tai labai išpopuliarino melatoniną kaip maisto papildą ir jo paklausa augo iki 1994 metų, kada tapo žinomi nauji faktai.
Kas tai per medžiaga melatoninas? Tai nėra svetima mūsų organizmui medžiaga, o hormonas, kurį gamina mūsų smegenų liaukos. Jis neutralizuoja neigiamą laisvųjų radikalų, kai kurių kancerogenų, herbicidų ir radionuklidų poveikį. Melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų.
Jis daug geresnis nei gerai žinomas vitaminas E, kuris neutralizuoja peroksido radikalus, kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą. Šis hormonas padeda organizmui susidoroti ir su jau atsiradusiu piktybiniu augliu. Tyrimai parodė, kad melatoninas gali sulėtinti pieno liaukų vėžinių ląstelių augimą. Šiandien jau pripažįstama, kad melatoninas silpnina kasdieninį susidėvėjimą nuo perkrovų, kurias patiria mūsų organizmas.
Šis hormonas gali ne tik gydyti, bet ir pristabdyti tuos pasikeitimus, kuriuos mes paprastai vadiname senėjimu. Melatoninas padeda valdyti stresą. Šveicarų mokslininko Georgeso Maestroni ir jo kolegų tyrimai parodė, kad melatoninas padeda atsistatyti imuninei sistemai, kai ši yra nusilpusi nuo streso. Jis gali pakelti nuotaiką efektyviau nei populiarūs depresijos atveju naudojami preparatai.
Jis gali taip pat sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tyrimai, kuriuos pravedė Honkongo mokslininkai parodė, kad melatoninas stimuliuoja natūralius cholesterolio transformavimo į tulžies rūgštis mechanizmus. Vokiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, melatoninas sumažina cholesterolio gamybos lygį beveik 40%.
Melatoninas taip pat skatina kraujospūdžio mažėjimą ir pulso retėjimą, nes turi savybę stabdyti susijaudinimo procesus. Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo gydytojas Reuven Sandik pravedė tyrimus susijusius su melatonino įtaka stabdant osteoporozę. Pasirodė, kad melatoninas dalyvauja kalcio apykaitos procese ir mažina kalcio „priešininko“ – hormono kortizolio lygį. Melatoninas taip pat veikia cheminių medžiagų, vadinamų prostaglandinais (PGs), grupę. Vienas iš specifinių prostaglandinų PGE2 skatina osteoporozės vystymąsi. Melatoninas blokuoja jo sintezę, tuo pačiu sumažina jo kiekį iki saugaus, napavojingo kaulams lygio. Atrodytų, kad šios nuostabios savybės turėtų užtikrinti šiam maisto papildui platų tarptautinį pripažinimą.

Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje laisvas melatonino platinimas – uždraustas, o gydytojai išrašo jį tik ypatingais atvejais. JAV į melatoniną žiūri taip pat labai atsargiai. 1994 m. JAV Kongreso patvirtintu aktu melatoninas nėra laikomas efektyviu ir saugiu maisto papildu, nes gamintojai negali užtikrinti jo grynumą ir nustatyti tikslų kiekį gaminyje. Ištyrus melatoniną, kuris gaunamas iš mulų epifizės liaukų, 4 iš 6 gaminių neatitiko standartų.
JAV melatoninas yra pripažintas kaip maistinis priedas, tačiau įstatymas draudžia ant įpakavimo įvardinti jį kaip efektyvų ir saugų. Pavojus yra ir tame, kad labai sunku nustatyti reikalingą kiekį kiekvienam amžiui, o perdozavimas yra labai pavojingas. Per didelis melatonino kiekis gręsia nevaisingumu. Tačiau gera žinia mums yra ta, kad mūsų organizmas pats gali gaminti pakankamai melatonino. Jei norime padidinti jo kiekį, turime suprasti kaip mūsų organizmas jį gamina ir galėsime sudaryti sąlygas didesnei šio gyvybiškai svarbaus hormono gamybai.

Melatoninas gaminamas epifizės liaukoje – mažame organe, kuris pasislėpęs giliai tarp didžiųjų smegenų pusrutulių. Ši liauka yra kukurūzo grūdo dydžio ir turi mažyčio kankorėžio formą, todėl ir vadinama „kankorėžinė liauka“. Epifizė – tai ne tik melatonino fabrikas, bet ir epifalamino – baltymo, kuris didina mokymosi sugebėjimus ir lėtina senėjimą, serotonino – hormono, kuris mažina skausmą, gerina nuotaiką, ir arginino vazotocino baltymo, gerinančio gilų miegą.
Taip atrodytų supaprastintas melatonino gamybos procesas: epifizė paima iš kraujo amino rūgštį triptofaną, triptofanas perdirbamas į serotoniną, serotoninas perdirbamas į melatoniną. Melatoninas nėra sandėliuojamas organizme, todėl labai svarbu, kad jo gamyba vyktų kasdien. Senstant melatonino gamybos lygis mažėja, tačiau mūsų organizmas turi galimybę sulėtinti šį mažėjimą. Melatonino susidarymo procesas yra valdomas paros ciklo dienos ir nakties pasikeitimais.
Naktį melatonino gamyba padidėja 5 – 10 kartų. Didžiausias kiekis pagaminamas tarp antros ir trečios valandos naktį. Tačiau gamybos tempo didėjimas prasideda nuo 22 iki 24 val., todėl labai svarbu, norint padidinti melatonino gamybą, anksčiau gultis miegoti. (“Iki vidurnakčio miegas žymiai kokybiškesnis. Dvi gero miego valandos iki vidurnakčio yra žymiai geriau, nei keturios po vidurnakčio.” Ellen G.White) Kartais labai sudėtinga anksti atsigulus užmigti.
Neužmirškite vakarinės maldos, kaip nuo seno darydavo pamaldūs žmonės, kad eidami miegoti jaustumėte ramybę širdyje ir mylinčio Dievo apsaugą. „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus“ (Patarlių 3:24).
Tamsa yra dar viena svarbi melatonino gamybos sąlyga. Pasistenkite, kad miegamajame būtų kiek įmanoma tamsiau. Prieš gaminant melatoniną, epifizė pasigamina serotoniną. Šis hormonas gaminamas dienos metu, todėl dar vienas svarbus sėkmingos melatonino gamybos faktorius yra pakankamas dienos šviesos kiekis.
1988 m. suomių mokslininkai pastebėjo, kad jeigu organizmas gauna pakankamai natūralios šviesos dienos metu, tai pagerina melatonino gamybą naktį. Dirbtinis apšvietimas dienos metu neduoda tokio teigiamo poveikio, nes jo intensyvumas gerokai žemesnis nei natūralus apšvietimas.

Kiti didinantys melatonino lygį faktoriai

• Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gali padidinti melatonino lygį. Pavyzdžiui, vienas iš tyrimų parodė, kad 1 val. mankštos su treniruokliu padidino melatonino lygį 2 – 3 kartus.

• Melatonino yra ir daugelyje maisto produktų. Štai daugiausiai turintys melatonino produktai (pikogramais 1 g produkto): avižos – 1796, kukurūzai – 1366, ryžiai- 1006, razinos – 583, pomidorai – 500, bananai – 460, miežiai – 368.

• Labai naudingas ir maistas, turintis daug triptofano, kurio reikia melatonino gamybai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad didelis L-Triptofano kiekis gali padidinti melatonino kiekį kraujyje 4 kartus. Įdomu, kad gyvūnai, kurie neturėjo epifizės liaukos, turėjo pakankamai melatonino. Tai rodo, kad žarnynas sugeba gaminti melatoniną iš maiste esančio triptofano. Produktai, kuriuose yra daugiausia triptofano (mg / 100 g): sojos sūris tofu – 747, moliūgų sėklos – 578, grūdų glitimas – 510, migdolai – 322, graikiški riešutai – 290.

• Vitaminas B6 gali padidinti melatonino lygį. Jis būtinas triptofano perdirbimo į serotoniną procesui. Maisto produktai, turintys daug vitamino B6 (mg / 100 g): saldžioji paprika – 2,22, abrikosai – 0,94, saulėgrąžos – 0,81, sezamas – 0,79, bananai – 0,58, graikiški riešutai – 0,56, lęšiai – 0,54, pupelės – 0,51.

• Galutiniam melatonino gamybos žingsniui reikalingi enzimai, vadinami NAT. Pagrindinė sąlyga, padedanti gamintis NAT enzimams – nuosaikumas valgant: spartietiška mityba (vegetariška ir saikinga).

• Trumpas pasninkas (ne daugiau kaip 1 diena) padidina melatonino kiekį žarnyne.

Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ 2008 07