Kraujotakos sistema – Sveikas.info

2025-03-032025-03-03

Citrinos – padeda valyti ir atnaujinti kraują

Citrina (Citrus limon) yra hibridinis vaisius, laikomas natūraliu karčiojo apelsino (Citrus aurantium) ir citrinmedžio (Citrus medica) hibridu. Citrinmedis yra visžalis, dygliuotas medis, kuris dažniausiai užauga nuo 3 iki 6 metrų aukščio, tačiau kai kurios veislės gali pasiekti net 10 metrų.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS:

Daugiausia citrinose – vitamino C, jo kiekis tik šiek tiek mažesnis nei apelsinuose. Vidutinio dydžio citrina (apie 150 g) turi maždaug 45–50 mg vitamino C.

Tačiau dietiniu ir gydomuoju požiūriu įdomiausi citrinos komponentai yra ne maistingosios medžiagos, o lydinčios medžiagos, arba fitocheminiai elementai.

Organinės rūgštys (6–8 %). Tarp rūgščių vyrauja citrinos rūgštis; be jos, citrinoje yra obuolių, acto ir skruzdžių rūgšties. Šios rūgštys sustiprina askorbo rūgšties veikimą ir pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis.

Flavonoidai, tarp kurių vyrauja hesperidinas ir diosminas. Jų yra citrinos žievėje ir minkštime. Jie atlieka šias fiziologines funkcijas:

– Antioksidantai

– Apsaugo kapiliarus

– Antikancerogenai

Terpenai suteikia citrusiniams vaisiams unikalų skonį. Daugiausia jų yra žievėje. Labiausiai išsiskiria D-limonenas, kuris pasižymi detoksikuojančiomis ir antikancerogeninėmis savybėmis.

Nors citrina veikia visą organizmą, jos gydomasis naudojimas pirmiausia susijęs su poveikiu kraujui.

– Antianeminis poveikis: citrina gerina geležies pasisavinimą.

– Ji gerina kraujotaką, taip užkirsdama kelią trombozei.

– Valanti priemonė, palengvina toksinų pašalinimą iš kraujo.

Citrinos ypač rekomenduojamos šiais atvejais:

ANEMIJA: Citrinos turėtų būti neatskiriama anemija sergančių žmonių mitybos dalis. Nors jose geležies beveik nėra, jos yra stipri anemiją mažinanti priemonė, nes padidina kituose augaliniuose maisto produktuose esančios geležies pasisavinimą.

KRAUJOTAKOS SUTRIKIMAI: citrinose esantis hesperidinas ir kiti flavonoidai stiprina kapiliarų sieneles, gerina arterijų elastingumą ir neleidžia susidaryti pernelyg dideliam kraujo krešulių kiekiui.

Citrinos vartojamos sergant ateroskleroze, esant polinkiui į trombozę, edemą ir visais atvejais, kai reikia pagerinti kraujotaką.

ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Citrina padeda šalinti šlapimo rūgštį, vieną iš organizmo atliekų, kuri turėtų būti išskiriama su šlapimu. Šlapimo rūgšties perteklius kaupiasi sąnariuose ir sukelia artritą bei reumatinius skausmus. Ji sukelia inkstų nefritą (uždegimą).

INKSTŲ AKMENYS: Citrina gali padėti veiksmingai tirpdyti inkstų akmenis, susidariusius iš šlapimo rūgšties druskų (uratų).

INFEKCIJOS: Dėl vitamino C ir fitocheminių medžiagų kiekio citrinos pagerina organizmo imuninės sistemos gebėjimą pasipriešinti infekcijoms. Citrinų vartojimas padeda sergant visų rūšių infekcinėmis ligomis – virusinėmis ir bakterinėmis.

ANTIKANCEROGENAS: D–limonenas, aromatinis terpenas, esantis citrinose, ypač jų žievelėse, gali neutralizuoti tam tikrus kancerogenus.

Atsargiai citrinas turėtų vartoti žmonės:

– Turintys virškinimo problemų (ypač rūgštingumo padidėjimą).

– Turintys dantų emalio problemų. Citrinų rūgštys gali silpninti dantų emalį. Po citrinų vartojimo nerekomenduojama iškart valyti dantų – geriau praskalauti burną vandeniu.

– Sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu.

NAUDOJIMAS:

– Šviežios sultys: dėl rūgštaus skonio citrinos paprastai nevalgomos sveikos, kaip kiti vaisiai; vartojamos tik jų sultys. Jei turite galimybę įsigyti citrinų be pesticidų, ruošdami jų sultis naudokite ir žievelę, nes joje yra daug aromatinių terpenų, turinčių didelę gydomąją vertę.

– Įvairių patiekalų pagardinimas: citrinų sultys pagerina visų žalių lapinių daržovių, ryžių ir ankštinių daržovių skonį, virškinamumą ir savybes.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2025-02-272025-02-27

Vanduo saugo širdį

Vanduo yra veiksminga priemonė ne tik kovojant su sausų akių sindromu, bet ir su labiausiai paplitusia liga – išemine (koronarine) širdies liga.

Linda kentėjo nuo sausų akių sindromo. Šia liga ji sirgo jau kurį laiką. Jai kasdien tekdavo naudoti akių lašus. Tuomet ji kreipėsi į Gyvenimo kokybės centrą, kur jos problema buvo visiškai išspręsta per kelias dienas. Kaip? Dėka gausaus vandens vartojimo Lindos negalavimas išnyko.

Loma Lindos universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos daktarė Jackie Chan, stebėdama Adventistų sveikatos tyrimo dalyvius, nustatė, kad vanduo turi apsauginį poveikį širdžiai. Ji pastebėjo, kad moterims tyrimo dalyvėms, kurios gėrė pakankamai vandens, mirtino širdies smūgio rizika buvo 40 proc. mažesnė nei toms, kurios gėrė mažai vandens, o vyrams mirtino širdies smūgio rizika buvo virš 50 proc. mažesnė. ¹ Dr. J. Chan padarė dar vieną svarbų atradimą. Tyrimo dalyviai, kurie gėrė daugiausia ne vandenį, o kitus gėrimus, pavyzdžiui, vaisių sultis, gazuotus gėrimus, kavą ir arbatą, padidino mirtino širdies smūgio riziką: moterims – 2,5 karto, o vyrams – 50 proc. ² Taigi svarbu gerti būtent vandenį.

Dr. Schroeder ir jo kolegos iš Humbolto universiteto Berlyne nustatė, kad kasdien išgeriant dvi stiklines paprasto vandens ir 45 ml mineralinio vandens, kraujospūdis nesumažėja, žmonėms staiga pakilus iš sėdimos ar gulimos pozicijos. ³

Be to, Vanderbilto universiteto daktaras Shannon nustatė, kad dvi stiklinės vandens veiksmingai gydo ortostatinę hipotenziją – būklę, kai staiga pakilus iš sėdimos ar gulimos pozicijos, sumažėja kraujospūdis, sukeliantis galvos svaigimą ir silpnumą. ⁴ Norint išvengti nenormalaus kraujospūdžio lygio, svarbu gerti pakankamai vandens.

Štai keletas naudingų patarimų, susijusių su vandens vartojimu:

– Ryte išgerkite 2 ar daugiau stiklinių šilto vandens, kad išplautumėte virškinamąjį traktą ir sumažintumėte vidurių užkietėjimo riziką.

– Kasdien išgerkite 8–10 stiklinių vandens. Jei esate fiziškai aktyvus, ypač kai oro temperatūra aukšta, išgeriamo vandens kiekį galima padidinti iki 3 litrų, kad išvengtumėte dehidratacijos. Tačiau visada turėtumėte klausyti gydytojo patarimų dėl skysčių vartojimo, nes kai kuriems žmonėms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo tenka riboti skysčių vartojimą.

– Jei įmanoma, naudokite gryną vandenį ir gerkite jį tarp valgymų. Kad virškinimas būtų geresnis, nustokite gerti vandenį likus 30 minučių iki valgio ir vėl pradėkite gerti praėjus maždaug 2 valandoms po valgio.

Straipsnis parengtas pagal Timo Arnotto knygą „24 patikimi būdai pagerinti savo sveikatą“.

“ J. Chan, “Water, Other Fluids, and Fatal Coronary Heart Disease,” American Journal of Epidemiology, 2002, 155:827-833.” ↩︎
“ J. Chan, “Water, Other Fluids, and Fatal Coronary Heart Disease,” American Journal of Epidemiology, 2002, 155:827-833.” ↩︎
“C. Schroeder, “Water Drinking Acutely Improves Orthostatic Tolerance in Healthy Subjects,” Circulation, 2002, 106:2806.” ↩︎
“J. R. Shannon, “Drinking as a Treatment for Orthostatic Syndromes,” American Journal of Medicine, April 1, 2002, 111 (5):355-360.” ↩︎

2024-12-052025-01-22

Argi tai ne nuostabu!?

Dar kartą siūlau pažvelgti į tobulą ir neįtikėtinai sudėtingą mūsų kūno sandarą.

– Mūsų organizmas turi nuostabią savybę – gebėjimą palaikyti vidinės terpės pastovumą kintančių sąlygų metu. Ji vadinasi – homeostazė. Daugelio fiziologinių ir biocheminių parametrų (kūno temperatūros, kraujospūdžio, gliukozės kiekio, druskų, rūgštingumo ir t. t.) vertės palaikomos labai siaurose ribose. Nuo organizmo vidinės pusiausvyros priklauso mūsų sveikata! Kaip tai pasiekiama?

Pirmiausia receptorinių nervinių ląstelių, kurios aptinka šiuos pokyčius, signalai siunčiami į smegenis, iš kurių duodama komanda, paleidžianti sudėtingus mechanizmus, kuriais siekiama išlyginti pokyčius. Jei šių mechanizmų grandžių nutrūkimas ar pašalinimas sutrikdo homeostazę, o kartu ir normalų organizmo funkcionavimą, kaip galėjo kiekvienas iš mechanizmų evoliucionuoti palaipsniui papildant grandis? Evoliucija paprasčiausiai sustotų ties pirmuoju žingsniu.

O kaip dėl venų vožtuvų?

– Kraujo grįžimui venomis į širdį, įveikiant gravitacijos jėgas, yra keli mechanizmai. Tačiau stulbina tai, kad daugumoje apatinės kūno dalies venų kas 1–1,5 cm yra vožtuvai, kurie leidžia kraujui tekėti link širdies ir neleidžia grįžti atgal. Tuo tarpu viršutinės liemens dalies venos neturi vožtuvų. Akivaizdus Aukščiausios Išminties kūrybos įrodymas, ar ne? Ar galime rimtai teigti, kad evoliucija atsitiktinai sukūrė netinkamos formos, netinkamo dydžio, netinkamoje vietoje, nepakankamą skaičių ir t. t. venų vožtuvų, tačiau organizmas ir toliau funkcionavo „labiau prisitaikydamas“, kol vožtuvų struktūra pasiekė tobulumą?

Gera, kad nesame atsitiktinumo rezultatas. Argi tai nenuostabu!?

„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmynas 139, 14)

Šaltinis: 8doktorov.ru

2024-11-292024-11-29

Kraujas yra gyvybės srovė…

Kraujas išvalo atliekas ir maitina organizmą. Aprūpintas reikiamomis maistingomis medžiagomis ir apvalytas bei atgaivintas grynu oru, jis neša gyvybę ir energiją į kiekvieną organizmo dalį. Juo nepriekaištingesnė kraujo apytaka, tuo geriau bus atliktas šis darbas.

Su kiekvienu širdies dūžiu kraujas turi greitai ir lengvai patekti į visus kūno kampelius. Jo apytakai neturi trukdyti ankšti drabužiai ar diržai, ar netinkama apranga.

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 191 p.

Kaip pagerinti kraujotaką skaitykite šiame straipsnyje.

2024-11-272025-01-22

Blogos kraujotakos pasekmės

Vakar išsiaiškinome, kas kenkia mikrocirkuliacijai, ir kaip pagerinti kraujotaką pačiose smulkiausiose organizmo kraujagyslėse – kapiliaruose.

O šį kartą apie tai, kodėl svarbu tuo rūpintis.

Jei sutrinka ar pablogėja kraujo judėjimas kapiliaruose, gali kilti įvairių sveikatos problemų, nes kapiliarai yra svarbiausi mikroapytakos dalyviai, atsakingi už deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą audiniams bei medžiagų apykaitos atliekų šalinimą.

Štai pagrindinės problemos:

1. Audinių deguonies trūkumas (hipoksija)

Jei kraujas lėtai juda arba užsikemša kapiliarai, audiniai negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti ląstelių funkcijų sutrikimą arba žūtį. Ilgainiui hipoksija gali paveikti širdies, smegenų, inkstų ar raumenų veiklą.

2. Uždegimo ir oksidacinio streso padidėjimas

Prasta mikrocirkuliacija skatina uždegimą, nes susikaupia kenksmingos medžiagos, kurios paprastai būtų pašalintos kraujo apytakos pagalba. Tai taip pat gali sukelti oksidacinį stresą, kuris kenkia ląstelių struktūroms, įskaitant DNR, baltymus ir membranas.

3. Žaizdų gijimo sulėtėjimas

Kapiliarų kraujotakos sutrikimai trukdo maistinių medžiagų ir augimo faktorių tiekimui į pažeistas vietas, todėl žaizdos ir traumos gyja lėčiau.

4. Padidėjusi trombų susidarymo rizika

Kai kraujotaka kapiliaruose yra lėta ar sutrikusi, kraujas gali pradėti krešėti, formuojant trombus. Šie krešuliai gali užkimšti kapiliarus arba patekti į didesnes kraujagysles, sukeldami rimtas būkles, tokias kaip insultas ar širdies infarktas.

5. Neurologinės problemos

Sutrikusi smegenų mikrocirkuliacija gali sukelti pažintinių funkcijų sumažėjimą, koncentracijos problemas, migrenas ar net prisidėti prie neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.

6. Širdies ir kraujagyslių ligos

Ilgalaikiai kapiliarų kraujotakos sutrikimai gali pažeisti širdies raumenį, nes su krauju deguonis tinkamai nepasiekia širdies audinių. Tai gali lemti išemiją ar kardiomiopatiją.

7. Lėtinės ligos ir diabetas

Diabetu sergančių asmenų mikrocirkuliacija dažnai būna pažeista. Tai apsunkina medžiagų apykaitą audiniuose ir didina komplikacijų, pvz., diabetinės pėdos riziką.

8. Kojų venų problemos

Sutrikus kapiliarų funkcijai apatinėse galūnėse, gali pasireikšti venų varikozė, lėtinis venų nepakankamumas ar edema (patinimas).

Taigi, blogos kraujotakos pasekmės gali būti rimtos. Dar kartą paskaitykite straipsnį „Kaip pagerinti kraujotaką“.

Net 50 % mūsų sveikata priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo!

Kasdien mažais gerais pasirinkimais saugokime ir gerinkime savo sveikatą.

2024-11-262024-11-26

Kaip pagerinti kraujotaką kapiliaruose

Vakar rašiau apie nuostabius Dievo kūrinius – eritrocitus. Šie raudonieji kraujo kūneliai turi disko pavidalo, abipus įgaubtą formą, kad galėtų prasisprausti išilgai mažiausių kapiliarų.

Tačiau netinkami mūsų mitybos įpročiai gali apsunkinti eritrocitų judėjimą, ypač siaurais kapiliarais, dėl šių pagrindinių priežasčių:

1. Padidėjęs kraujo klampumas: per didelis riebalų, ypač sočiųjų ir transriebalų, suvartojimas padidina kraujo klampumą, todėl eritrocitai sunkiau prasiskverbia per siaurus kapiliarus.

2. Eritrocitų membranos elastingumo sumažėjimas: Omega–3 riebalų rūgščių trūkumas gali sumažinti eritrocitų membranos lankstumą, todėl jie sunkiau juda per siauras kraujagysles.

3. Agregacijos rizikos padidėjimas: mityba, kurioje daug cukraus, mažai antioksidantų ar vandens, gali skatinti eritrocitų agregaciją (sulipimą), o tai trukdo jų judėjimui.

4. Kapiliarų funkcijos sutrikimai: dėl uždegimą skatinančios dietos (daug rafinuoto cukraus ir perdirbtų maisto produktų) kapiliarai taps mažiau pralaidūs, o kraujotaka – lėtesnė.

Kapiliarai yra itin siauros kraujagyslės, kuriose kraujo judėjimas lėtesnis, todėl eritrocitai turi būti pakankamai lankstūs ir gerai funkcionuoti.

Šie veiksniai gali skatinti eritrocitų agregaciją (sulipimą):

1. Didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje

2. Transriebalai

3. Daug pridėtinio cukraus

4. Nepakankamas omega-3 suvartojimas

5. Maistinių skaidulų trūkumas

6. Alkoholis

7. Nepakankamas antioksidantų kiekis

Kaip išvengti šio proceso?

– Valgykite daugiau augalinio maisto: daržovių, vaisių, riešutų ir sėklų, ankštinių.

– Gerkite pakankamai vandens: dehidratacija yra tiesioginis kraujo klampumo veiksnys.

– Ribokite sočiuosius ir transriebalus: pasirinkite sveikus augalinės kilmės riebalus, pvz., alyvuogių aliejų.

– Įtraukite omega-3 šaltinius.

– Sumažinkite cukraus ir perdirbtų produktų vartojimą.

Koreguojant šiuos mitybos įpročius, galima sumažinti eritrocitų agregacijos riziką ir pagerinti kraujotaką – ir savo sveikatą.

Kasdien mažais gerais pasirinkimais saugokime ir gerinkime savo sveikatą.