Turėkite naminį gyvūną (Faktai ir Viltis) – 19

Amerikos širdies asociacijos moksliniame pranešime teigiama, kad augintinio turėjimas gali sumažinti širdies ligų riziką. Apžvelgus ankstesnius tyrimus apie naminių gyvūnų įtaką žmonių sveikatai nustatyta, kad naminių gyvūnų savininkų kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, stresas ir nutukimo atvejų dažnumas yra mažesni. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 5200 suaugusiųjų, parodė, kad šunų savininkai 54-iais procentais dažniau pasiekia rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį.

☝🏻Tai FAKTAS, kuriame yra VILTIS!

Rinkdamiesi laisvalaikio veiklą, pagalvokite apie meilės kupinus santykius su savo šunimi. Naminiai gyvūnai ne tik suvirpins jūsų širdį, bet ir pagerins jos sveikatą, todėl gyvensite ilgiau ir laimingiau.

Kaip efektyviai naudotis pirtimi / Geros pirties sąlygos

Kad pirties procedūra būtų sėkminga, reikalinga optimali šiluma, tinkama oro drėgmė, malonus kvapas garinėje ir daug kitų dalykų, nuo kurių priklausys mūsų nuotaika ir sveikata.

👉🏻 Nereikėtų eiti į pirtį gausiai pavalgius, tačiau neturėtumėte būti alkani. Geriau kaitintis iki pietų, kai organizmas po miego pailsėjęs ir kupinas jėgų. Tuomet lengvai ištversite šią procedūrą, kuri labai apkrauna širdį. Prieš kaitinantis reikia šiek tiek apsiprausti, tačiau negalima sušlapinti galvos, nes tai skatins jos perkaitimą. Nusišluostykite rankšluosčiu ir įeikite. Norint pasiekti geriausią gydomąjį poveikį, ant akmenų geriau pilti ne šiaip vandenį, bet žolelių nuovirą ar su eteriniais aliejais. Tam galima naudoti ramunėlių, čiobrelių, jonažolių, liepžiedžių nuovirą ar kėnio, pušų, eukalipto ir kitus eterinius aliejus.

👉🏻 Jei pirtyje esate pirmą kartą, prie karšto oro turite priprasti pamažu, nelipkite iš karto į viršutinę lentyną. Įsiklausykite į savo organizmą, kaip jis reaguoja į aukštą temperatūrą. Jei jaučiate diskomfortą, išeikite. Prieš įeinant į pirtį, reikia sušildyti kūną, tai ypač svarbu, jei esatę sušalę. Sušilti galite pakaitinę kojas karšto vandens dubenyje 10-15 minučių. Kai pajusite šilumą kūne, galite eiti į pirtį.

👉🏻 Pirtyje užsidėkite kepurę iš veltinio, apsaugančią galvą nuo perkaitimo, ir pasiimkite su savimi vilnonę kumštinę pirštinę prakaitui nusausinti. Gulėkite ant lentynos, tokia padėtis padeda kraujo ir limfos nutekėjimui iš galūnių, taip palengvinant širdies darbą. Jei nėra galimybės atsigulti, atsisėskite taip, kad kojos būtų viename aukštyje su kūnu. Stovėdami rizikuojame patirti šilumos smūgį, nes oro temperatūra galvos lygyje bus 15-20 °C aukštesnė nei kūno. Kad visos kūno sritys sušiltų tolygiai, būtina dažniau keisti padėtį, pirmiausia pagulėti ant šono, po to ant nugaros, ant kito šono ir ant pilvo. Pirtyje svarbu kvėpuoti per nosį, kad karštas oras šiek tiek atvėstų.

👉🏻 Pasikaitinus 5-7 minutes nereikėtų staiga atsistoti, nes gali apsvaigti galva. Likus minutei prieš išeinant iš garinės, jei gulėjote, atsisėskite, kad paruoštumėte kraujotakos sistemą atsistojimui.

👉🏻 Išėję iš garinės, apsipilkite šiltu, o paskui vėsiu dušu. Galite 5-10 sekundžių pasinerti į baseiną. Tada pailsėkite 10-15 minučių ir vėl galite eiti į garinę. Priklausomai nuo būklės ir tikslų, garinėje galima apsilankyti 3-4 kartus. Bendras laikas garinėje neturi viršyti 30 minučių. Po garinės ir tarpuose gerai išgerti šiltos žolelių arbatos ar mineralinio vandens. Tačiau neturėtumėte gerti šaltų gėrimų. Po pirties nusiprauskite šiltu vandeniu, pailsėkite, leiskite kūnui gerai atvėsti, tada galima grįžti namo. Atminkite, kad pirties procedūros trukmę lemia jūsų būklė, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti ir siekti rekordų.

❗Sėkminga dvasinė “pirtis”, kaip ir pirties procedūros, turi savo tvarką. Apie tai rašoma Efeziečiams 5:25, 26:

„Kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją Save, kad ją pašventintų, nuplaudamas valančiu vandeniu per žodį“.

Jėzus Kristus atidavė Savo gyvybę už mūsų išgelbėjimą, kad laimėtų mūsų širdis Savo meile. Ir diena iš dienos, Savo Žodžiu, skverbdamasis į mūsų proto gelmes, Jis apvalo mūsų mintis ir širdies ketinimus:

„Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis.“ (Hebrajams 4:12)

🧡 Leiskime Kristui ir Jo Žodžiui mus keisti, kad galėtume viskuo būti panašūs į Jį.

☀️ Būkite sveiki ir laimingi!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Atnaujinanti pirtis

Tikriausiai daugelis mėgsta gerai pasikaitinti pirtyje, pasiplakti su vanta. Ši terminė procedūra turi ne tik valomąjį, bet ir gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Yra dviejų tipų pirtys:

▫ Pirmoji – karšto oro, kai naudojama aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė, dar vadinama suomiška pirtimi. Sausas oras neturi stipraus deginimo poveikio odai.

▫ Antroji – rusiška garinė, tokioje, dėl pilamo vandens ant karštų akmenų, oro drėgmė didelė.

👉🏻 Pirtyje mūsų organizmas labai įkaista, išsiplečia paviršinės kraujagyslės, pradeda intensyviai cirkuliuoti kraujas, sumažėja kraujo užsistovėjimas vidaus organuose, pagreitėja medžiagų apykaita, audinių atsistatymas. Po kurio laiko oda pradeda raudonuoti, po to atsiveria poros, prakaituojama, todėl organizmas atiduoda dalį šilumos ir pašalina pieno rūgštį, šlapalą ir įvairius toksinus. Vyksta natūralus organizmo valymosi procesas, palengvinantis inkstų veiklą.

👉🏻 Be to karštame ir drėgname ore, gerklė ir bronchai atsipalaiduoja ir sušyla, o tai ypač naudinga žmonėms, linkusiems į dažnas peršalimo ligas, lėtinį bronchitą ir plaučių uždegimą. Pirtis naudinga sergant radikulitu ir sąnarių ligomis, nes sušildo raumenis, sausgysles ir raiščius. Lankymasis garinėje kartu teisingai maitinantis padeda išlaikyti svorį normos ribose.

👉🏻 Jei kaitinsimės pirtyje pakaitomis su vėsiu dušu, treniruosime kraujagysles. Jos susiaurėja, tai pasireiškia dilgčiojimo pojūčiu, o vėliau plečiasi, suteikdamos malonaus šilumos antplūdžio jausmą. Tokie kontrastai grūdina kūną, bei padeda žmonėms, kuriems nuolat šąla rankos ir kojos. Garinės pirties šiluma, pakaitomis su šaltu apsipylimu, normalizuoja nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai ir didina gyvybingumą. Žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą, tuo tarpu protas tampa aiškesnis, pagerėja nuotaika.

🚫 Deja, pirtis ne visada naudinga. Yra kontraindikacijų:

– Ūminės ligos su padidėjusia kūno temperatūra,

– Lėtinių ligų paūmėjimas,

– Aukštas kraujospūdis,

– Širdies ligos,

– Sunki aterosklerozė,

– Tuberkuliozė,

– Navikinės ligos,

– Polinkis kraujuoti ir kt.

– Pirtyje nereikėtų lankytis ir vyresniems nei 70 metų.

Prieš pirmą kartą apsilankant garinėje, geriau pasitarti su gydytoju.

❗Prisiminkite apie temperatūros režimą pirtyje. Temperatūra garinėje paprastai – 80-90 °C, saunoje – 130 °C, santykinė oro drėgmė prie 90 °C neturi viršyti 10%, o esant 110 °C – 5%. Norint gerai išprakaituoti žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui, 70 ° C, drėgmę reikia padidinti iki 30–35%. Norėdami tai padaryti, karštus akmenis užpilkite vandeniu.

✔ Galbūt jūs jau lankotės pirtyje, o kažkam ji netinka. Tačiau yra ir dvasinė pirtis, kurioje turi apsilankyti kiekvienas. Tai atgimdanti ir atnaujinanti Šventosios Dvasios “pirtis”, kuri apvalo širdį ir protą. Jos veikimas naudingas visam organizmui. Kad patirtumėte šį atnaujinimą, nebijokite pasitikėti Dievu. Jis gali nuvesti jus į ypatingą vietą arba leisti jums patirti neįprastas aplinkybes, tačiau Viešpats neleis, kad išbandymas būtų sunkesnis, nei jūs galite atlaikyti. Eidami per Šventosios Dvasios atgimdančią ir atnaujinančią pirtį, apsivalysime nuo dvasinių toksinų ir būsime pasirengę amžinajam gyvenimui su Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

🧡„Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo.“ (Titui 3:5)

☀️ Būkite sveiki!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

ĮDOMU: Kraujo perpylimas – kada ir kaip buvo pradėta

Šį kartą šiek tiek kraujo perpylimo istorijos👇🏻.

▫️ Senovėje žmonės nė neįtarė, kad egzistuoja kraujotakos sistema. Tačiau jie manė, kad žmogui naudingas kraujo įpylimas net į skrandį. Hipokratas tikėjo, kad kraujas gali pakeisti psichines paciento savybes, ir todėl rekomendavo jį gerti žmonėms, kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų. 1498 metais jau senam ir sergančiam popiežiui Inocentui buvo atliktas kraujo „perpylimas“. Gydytojas paėmė trijų dešimties metų berniukų (kurie netrukus mirė) kraują, iš šio kraujo cheminiu būdu paruošė vaistus ir davė juos pontifikui. Popiežiaus gydymas baigėsi visiška nesėkme, jis netrukus mirė. Viduramžiais kraujo nuleidimas buvo plačiai naudojamas Europoje. Buvo tikima, kad kartu su krauju išeina ir ligos dvasia. Ši gydymo filosofija kainavo daugybę gyvybių. Jo aukomis tapo genialus italų menininkas Rafaelis Santi ir pirmasis Amerikos prezidentas Džordžas Vašingtonas.

▫️ Po to, kai William Harvey atrado ir ištyrė kraujotakos sistemą, buvo pradėti eksperimentai su kraujo perpylimu gyvūnams. Pirmąjį kraujo perpylimą žmogui atliko Jean Baptiste Denis. 1667 m. birželio 15 d. jis karščiuojančiam ligoniui į rankos veną įpylė 9 uncijas (1 uncija = 31,1 g) ėriuko kraujo (iš miego arterijos). Iš pradžių eksperimentas buvo sėkmingas, bet po kurio laiko pacientas mirė. Kraujo perpylimas žmonėms buvo beveik šimtmečiui nutrauktas. Gyvūnų kraujo perpylimo nesėkmės paskatino mintį, kad galima naudoti tik žmonių kraują. 1819 m. anglų akušeris J. Blundell atliko pirmąjį kraujo perpylimą iš žmogaus žmogui. Tačiau tuo metu dar nebuvo įtariama apie kraujo grupių egzistavimą. Ir, nors kraujo perpylimo bandymai, siekiant išgelbėti gyvybes, tęsėsi, jie dažnai baigdavosi paciento mirtimi. 19 amžiuje gydytojai sužinojo apie imuniteto egzistavimą. Tuo metu medikai sužinojo apie keturių kraujo grupių ir rezus faktoriaus egzistavimą. Amerikiečių chirurgas George Crile 1907 metais pirmasis pritaikė informaciją apie kraujo grupes ir atliko 61 suderinamo kraujo perpylimą. Šiuolaikinė medicina jau žino apie 50 kraujo grupių, nors praktinę reikšmę vis tik turi keturios pagrindinės.


👉🏻 Kai kuriuos žmones neramina klausimas: „Ar galima perpilti kraują, jei Dievas draudžia jį naudoti maistui“? Iš tiesų, žmogaus gyvybė yra kraujyje. Biblija sako: „Kūno gyvybė yra kraujyje“ (Kunigų 17:11). Kraujas suteikia gyvybę, tiekdamas deguonį ir visas reikalingas medžiagas į audinius. Kai išliejamas kraujas, gyvybė užgęsta. Tačiau Kristus pasakė: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jono 15:13) Tas, kuris dėl savo artimo atiduoda savo gyvybę, parodo didžiausią meilę. Atiduodami dalį savo kraujo perpylimui ir artimo gyvybės išgelbėjimui, atiduodame dalį savęs ir vykdome Viešpaties įsakymą apie meilę. Tačiau duodami ar priimdami kraują iš kito žmogaus galime tik pratęsti gyvenimą. Kristus, praliejęs kraują ant kryžiaus, dovanoja mums amžinąjį gyvenimą. Priimdami Kristų kaip savo Gelbėtoją, mes apvalome savo širdis nuo nuodėmės. „Kraujas atlieka permaldavimą“ (Kunigų 17:11). Į šią didžiulę auką nurodė praeityje aukotos gyvūnų aukos. Gyvūnų kraujas buvo Kristaus mirties simbolis. Būkime dėkingi Viešpačiui už tai, kad Jis parodė aukščiausią meilę, praliedamas Savo kraują už mus, kad galėtume gyventi amžinai.

„Nes gyvūno gyvybė yra kraujyje. Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę; kraujas atlieka permaldavimą, nes jis yra gyvybė.“ (Kunigų 17:11)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Tęsiame kelionę kraujagyslėmis – 2 dalis

▫ Dabar mūsų laivas patenka į šlaunies arteriją, tada į blauzdos arteriją, ir galiausiai į daug mažesnę pėdos arteriją. Ten, prie kraujagyslės sienelės, pastebime ilgas eiles trombocitų. Šios ląstelės vadinamos kraujo plokštelėmis, jos pačios mažiausios, bet labai reikalingos. Pagrindinė jų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Jei pažeidžiama kraujagyslė, šioje vietoje esantys trombocitai greitai sulimpa ir suyra, o juose esantys fermentai patenka į kraują. Veikiant išskirtiems fermentams, kalcio druskoms ir vitaminui K, tirpus kraujo baltymas fibrinogenas paverčiamas netirpiu fibrino baltymu. Susidariusiuose fibrino siūluose, kaip ir tinkluose, užstringa įvairios kraujo ląstelės, tuomet susidaro kraujo krešulys, uždengiantis pažeistą vietą. Trombocitai atidžiai stebi, ar nepažeistos kraujagyslės, kad galėtų greitai susigrupuoti ir jas užsandarinti. Kiek toliau nuo mūsų matosi nedidelis trombas, kurį pamažu tirpdo specialūs fermentai. Netrukus ši vieta bus visiškai sutvarkyta, liks tik nedidelis randelis ant kraujagyslės sienelės.

▫ Be paminėtų ląstelių grupių, kraujo sudėtyje yra įvairių baltymų (albuminų ir globulinų). Jų vaidmuo – transportuoti įvairias medžiagas, hormonus, vaistus, taip pat sulaikyti vandenį ir palaikyti tam tikrą kraujo tirštumą. Dalis baltymų tarnauja imuninei sistemai, jų kiekis smarkiai didėja vystantis uždegiminiam procesui.

▫ Judėdami toliau matome, kaip nuo mūsų kraujagyslės atsišakoja daug mažų atšakų, nukreipiančių kraują į tolimiausius pėdos kampelius. Visi mūsų kūno audiniai maitinasi krauju, išskyrus akies rageną ir sąnarių kremzles. Dabar turime pasirinkti vieną iš mažų kraujagyslių ir tęsti kelionę ja. Štai mes jau kapiliare. Kapiliaras – tai smulkiausia kraujagyslė, kurios skersmuo mažesnis už eritrocito apimtį. Raudonieji kraujo kūneliai turi susispausti, kad prasiskverbtų per šias smulkiausias kraujagysles. Tačiau dėka to jie „išspaudžia“ iš savęs deguonį, kurį iškart sugeria audinių ląstelės. Atidavę deguonį, eritrocitai pasiima anglies dvideginį ir pakeičia savo spalvą iš skaisčiai raudonos į tamsiai raudoną. Labai gerai, kad nėra sulipusių eritrocitų kekių. Jos nuolat formuojasi kraujyje tų, kurie mėgsta riebų, saldų maistą ir vartoja alkoholį. Tada kapiliarai tiesiog užsikemša, ir kraują tenka nukreipti aplinkiniu keliu – šuntais. Jei taip nutinka dažnai, audinių ląstelės badauja, negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Tam ypač jautrūs smegenų neuronai. Jie nustoja efektyviai gaminti elektros srovę, todėl kartas nuo karto žmogus jaučia silpnumą, mieguistumą, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.

▫ Štai įsispraudėme į kapiliarą. Jo sienelėje yra nedidelės poros, pro kurias skystoji kraujo dalis (plazma) prasiskverbia į tarpląstelinę erdvę, susimaišydama su tarpląsteliniu skysčiu. Matosi, kaip tarpląstelinis skystis prasiskverbia į kapiliarus. Būtent taip vyksta medžiagų apykaita. Gliukozė, riebalų rūgštys ir aminorūgštys iš žarnyne suvirškinto maisto patenka į tarpląstelinį skystį, o vėliau jas pasisavina ląstelės. О visos „medžiagų apykaitos šiukšlės“ šlapimo rūgšties, šlapalo, kreatinino ir kitų medžiagų pavidalu patenka atgal į kraujagysles, tada šios atliekos filtruojamos inkstuose ir neutralizuojamos kepenyse. Į tarpląstelinį skystį neplauksime, antraip mus gali įtraukti į limfagyslę. Jei mes ir prasibrausime per ilgą limfmazgių eilę, tai pateksime į limfinį lataką, o iš jo vėl grįšime į širdį.

▫ Netrukus atplauksime į starto vietą. Priekyje prieš kapiliarą matosi venulė – pati smulkiausia veninė kraujagyslė. Toliau matosi kitos venulės, iš kurių susidaro maža veninė kraujagyslė, tada stambesnė – ir štai mus vėl kelia aukštyn… Galų gale kelionė baigėsi. Prireikė mažiau nei minutės, kad įveiktume šį kelią mažuoju ir didžiuoju kraujotakos ratu.

▫ Kaip nuostabiai ir nesuvokiamai tobulai sukurta mūsų kraujotakos sistema ir ja cirkuliuojantis kraujas! Mes tik iš dalies galėjome pamatyti, kas vyksta mūsų viduje. O jei pabandytume atskleisti regėjimo paslaptį, sužinoję, kaip smegenyse atsiranda vaizdas, arba suvokti nenutrūkstamą širdies, kurioje savaime generuojamas nervinis impulsas, darbą… Tačiau net ir to, ką pamatėme, pakanka, kad sušuktume, kaip Dovydas: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Psalmių 139:14) 🧡

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

1 dalį rasite ČIA.

Kviečiame į kelionę kraujotakos sistema – 1 dalis

Įsivaizduokime, kad lipame į hermetišką laivą – batiskafą, kuris leidžiasi į kelionę kraujo srautu. Mūsų kelionės tikslas – ištirti kraujo sudėtį, jo funkcijas ir judėjimo kraujagyslėmis kelią. Specialaus zondo pagalba mūsų laivas įvedamas į kojos veną. Judame aukštyn link širdies 10 cm/sek. greičiu, matomumas pro iliuminatorių prastas, viskas nudažyta tamsia vyšnine spalva. Taip atrodo deguonies stokojantis veninis kraujas. Kelyje iš karto atsiranda kliūtis – tai sandariai uždaryti venų vožtuvai. Bet staiga jie atsiveria, ir mūsų aparatas su kraujo stūmimu sklandžiai juda toliau. Pro galinį apžvalgos stiklą matome: vožtuvai greitai užsidaro, neleisdami kraujui sugrįžti. Netrukus mūsų veninė „trasa“ daro posūkį, ir mes patenkame į apatinę tuščiąją veną. Viršuje girdisi nedidelis triukšmas – batiskafas artėja prie širdies. Dėmesio! Mus traukia į dešinįjį prieširdį, dabar bus staigesnis posūkis. Širdies vožtuvai greitai atsidaro, ir mes jau dešiniajame skilvelyje. Tada laivas su kraujo srove išmetamas į plaučių arteriją ir nešamas į plaučius. Čia trumpam sustosime, batiskafas įjungia atbulinę eigą, įveikdamas nuolatinį kraujo tekėjimą. Trumpam sustokime.

Atidžiai pažiūrėkite į borto kompiuterio ekraną, prijungtą prie elektroninio mikroskopo. Matome didelius raudonus kraujo kūnelius – eritrocitus. Jie neturi branduolio, bet yra pripildyti hemoglobino. Matyti, kaip deguonis iš plaučių patenka į kraujоtaką ir greitai prisijungia prie hemoglobino, todėl kraujas akimirksniu įgauna ryškiai raudoną spalvą. Eritrocitų kraujyje daugiausia, jų funkcija – nunešti deguonį kiekvienai mūsų kūno ląstelei (1 ml kraujo yra 5 mln. eritrocitų). Nuo šių ląstelių kokybės ir kiekio priklauso viso organizmo darbas, nes visos cheminės reakcijos vyksta dalyvaujant deguoniui. Šalia eritrocitų matome jaunas retikulocitų ląsteles, jos dar negali pilnavertiškai pernešti deguonies. Paprastai kraujyje jų yra labai mažai. O štai dar kelios sferinės formos raudonosios ląstelės. Tai seni eritrocitai, greitai juos sulaikys blužnis, ir jie bus išmontuoti atsarginėms dalims. Raudonųjų kraujo kūnelių gyvenimo trukmė apie 130 dienų. Sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui, juos gamina kaulų čiulpai.

Paliekame plaučius ir judame toliau. Palaipsniui laivas nusileidžia ir vėl patenka į širdį, bet jau į kairįjį prieširdį, o tada į skilvelį. Pažiūrėkite, kokios šioje širdies pusėje galingos sienos. Iš tiesų kairiojo skilvelio raumuo daug stipresnis nei dešiniojo; jis dideliu spaudimu išstumia kraują į arterinę kraujotaką. Dabar prisisekite saugos diržus – aortoje reikės įveikti patį staigiausią (180 laipsnių) posūkį. Aorta – pati stambiausia kraujagyslė, išeinanti iš širdies. Staigiai išsilenkdama žemyn, ji eina į apatinę kūno dalį, pakeliui aprūpindama galingas arterijas galvai ir rankoms. Mums labai pasisekė: nebuvo įprasto purtymo, nes aortos sienelės dar lygios, be riebalinių apnašų ir aterosklerozinių plokštelių. Būtent nuo aortos prasideda aterosklerozės vystymasis, nes ši kraujagyslė patiria didžiausią spaudimą. Jei kraujyje yra su maistu gaunamo cholesterolio perteklius, jis dideliu greičiu atsitrenkia į aortą ir palaipsniui prie jos prilimpa. Tokia lygi kraujagyslė – tikrai retenybė, greičiausiai, tai vegetaro, su ilgamečiu stažu, organizmas.

Įveikęs staigų posūkį, laivas atsitrenkia į apatinę kūno dalį ir sustoja kryžkelėje. Abiejose aortos pusėse matome dideles arterijas, pernešančias kraują į inkstus. Būtent inkstuose kraujas nuolat valomas nuo toksinių medžiagų, susidarančių medžiagų apykaitos procese. Žinoma, mes ten neplauksime, kitaip mus tiesiog nuneš į šlapimo pūslę.

Ekrane pasirodė SOS signalas, mūsų laivą atakuoja baltieji kraujo kūneliai. Šie baltieji kraujo kūneliai yra imuniteto armijos „kariai”, jie visada randa „įsibrovėlius“. Jų atsiranda vis daugiau ir daugiau, jie kabinasi į mūsų batiskafą, bandydami jį sustabdyti. Žiūrėkit, kiti leukocitai nuvedė visą būrį antrankiais surakintų bakterijų ir virusų, greitai juos suvirškins makrofagai. Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, kurie dalyvauja uždegimo procesuose ir imuniteto kūrime. Leukocitai didesni už eritrocitus, turi branduolį, gali keisti savo formą ir savarankiškai judėti net prieš kraujotakos srovę. Leukocitai turi unikalią savybę – geba prasiskverbti pro kraujagyslių sieneles, patekti į visus audinius. 1 ml kraujo yra nuo 6 iki 8 tūkstančių baltųjų kūnelių. Pagrindinė leukocitų funkcija – apsauga. Jie saugo organizmą nuo svetimųjų – bakterijų, virusų ir vėžinių ląstelių. Yra ištisi leukocitų padaliniai, praeinantys specialius “apmokymus” ir turintys skirtingas savybes.

(Tęsinys rytoj 👉🏻 Nepraleiskite tęsinio – sužinosite įdomių detalių)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

🧡„Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas.“ (Psalmių 139:14)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM