Žyma: Inkstai

Paskelbta

Ar pupelės tikrai pavojingos inkstams?

Ką sako mokslas apie baltymus ir inkstų akmenis?

Prieš kurį laiką viena moteris paklausė manęs: „Ar jums nebaugu valgyti tiek daug ankštinių? Juk nuo jų gali susidaryti inkstų akmenys.“ Tai gana dažnai pasitaikantis įsitikinimas, bet ar jis pagrįstas? Pažiūrėkime, ką rodo moksliniai tyrimai.

Kas iš tiesų lemia inkstų akmenų susidarymą?

Dažniausia akmenų forma yra kalcio oksalato akmenys. Jie susidaro, kai šlapime susikaupia per daug oksalatų, kalcio ar kitų medžiagų, kurios gali kristalizuotis.

Riziką padidina:

  • per mažas skysčių vartojimas,
  • didelis gyvūninių baltymų kiekis,
  • didelis natrio (druskos) kiekis,
  • mažas citratų kiekis šlapime,
  • labai rūgštus šlapimas.

O kaip su ankštiniais?

Ankštiniai (lęšiai, pupelės, avinžirniai) turi tam tikrą kiekį oksalatų, tačiau tai ne pirmaeilis veiksnys. Dažniau inkstų akmenys formuojasi dėl netinkamos visos mitybos struktūros, o ne dėl konkretaus produkto.

Be to, daug oksalatų turi ir špinatai, burokėliai, rabarbarai, kakava, o ne tik ankštiniai. Vien tik oksalatų kiekis nesprendžia rizikos, jei apskritai mityba subalansuota.

Didžiausia rizika – gyvūniniai baltymai

Naujausi tyrimai rodo, kad gyvūniniai baltymai (mėsa, žuvis, kiaušiniai):

  • rūgština šlapimą,
  • padidina kalcio išskyrimą su šlapimu,
  • mažina apsauginių citratų kiekį, 
  • skatina šlapimo rūgšties akmenų formavimąsi.

Tai ne teorija. Tyrimuose, kur lyginami augalinio ir gyvūninio baltymo šaltiniai, akivaizdu: kuo daugiau gyvūninio baltymo, tuo didesnė inkstų akmenų rizika. Tuo tarpu augalinis baltymas tokio poveikio nesukelia.

Kalcis ir inkstų sveikata – ar būtini pieno produktai?

Kalcis dažnai minimas, kai kalbama apie inkstų akmenis – jis gali būti apsauginis, jei vartojamas su maistu, tačiau rizikingas, kai vartojamas per daug su papildais ar kartu su daug druskos.

Augalinėje mityboje kalcio galima gauti iš tofu su kalcio sulfatu, chia sėklų, sezamų (ypač mirkytų), brokolių, kopūstų, petražolių, džiovintų dilgėlių. Net jei kiekis nėra didelis, apsauginį vaidmenį dažnai atlieka visa mitybos struktūra.

Vanduo, citrinos sultys (30–60 ml per dieną), mažiau druskos ir perdirbtų produktų – visa tai palaiko sveiką šlapimo terpę ir saugo nuo akmenų.

Jei citrinos netinka, galima naudoti apelsinų sultis ar dilgėlių, garšvų, kiaulpienių arbatas. Svarbiausia – paprasta, natūrali mityba be gyvūninių baltymų pertekliaus.

Valgant augalinį maistą, įskaitant ankštinius, galima visavertiškai aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis ir kartu sumažinti inkstų akmenų riziką. Daug svarbiau – subalansuota, įvairi ir natūrali mityba bei sveiki gyvenimo įpročiai, kurie kartu padeda saugoti inkstus.

Kaip saugoti inkstus laikantis augalinės mitybos?

  • Gerkite 2–2,5 litro vandens per dieną.
  • Ribokite druskos vartojimą.
  • Gaukite kalcio iš augalų.
  • Naudokite citrinos sultis – jos didina citratų kiekį.
  • Nepadauginkite oksalatų turinčių produktų, tokių kaip špinatai, rabarbarai ar kakava.
  • Ribokite perdirbtus maisto produktus.

Išvada

Vengti ankštinių dėl baimės susirgti inkstų akmenlige – tai neteisinga kryptis. Rizika akivaizdžiai padidėja tada, kai baltymai gaunami iš mėsos, kiaušinių, žuvies, o ne iš augalinio maisto.

Ankštiniai yra ne tik saugus ir vertingas baltymų šaltinis – jie gali būti viena iš priežasčių, kodėl augalinė mityba padeda apsaugoti inkstus. Tinkamai sudėliota augalinė mityba gali ne tik sumažinti inkstų akmenų riziką, bet ir pagerinti visos šlapimo sistemos veiklą.

Naudingi šaltiniai ir tyrimai

Paskelbta

Vanduo – geriausias inkstų draugas

AR ŽINOJOTE, kad vanduo – tai geriausias inkstų draugas?

Pažiūrėkime, kaip paprastas įprotis – gerti vandenį – gali apsaugoti jus nuo rimtų sveikatos problemų!

Jūsų inkstai – lyg filtras, o vanduo – skystis, kuris padeda jiems išplauti toksinus.

1. Inkstai nuolat filtruoja jūsų kraują: per parą – beveik 1000 litrų kraujo!

Jūsų inkstai kasdien filtruoja šimtus litrų kraujo, kad pašalintų atliekas ir palaikytų skysčių balansą.

Jei trūksta skysčių, filtravimas sulėtėja, o toksinai gali kauptis.

2. Kodėl vanduo toks svarbus? Vanduo = natūrali detoksikacija

Pakankamai vandens padeda:

  • Praskiesti šlapimą;
  • Pašalinti nereikalingas bei kenksmingas medžiagas;
  • Apsaugoti nuo inkstų akmenų susidarymo;
  • Palaiko kraujospūdį;
  • Padeda išvengti šlapimo takų infekcijų.

3. Kuo pavojingas koncentruotas šlapimas?

Kai geriate per mažai vandens, šlapimas tampa tamsus, stipraus kvapo – koncentruotas.

  • Tai padidina akmenų susidarymo, infekcijų bei inkstų pažeidimų riziką.
  • Koncentruotame šlapime toksinai ilgiau užsibūna šlapimo takuose, sudarydami palankią terpę bakterijoms daugintis ir dirgindami inkstų audinius.
  • Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį uždegimą ar prisidėti prie inkstų funkcijos blogėjimo.

4. Kaip žinoti, ar geriate pakankamai?

Stebėkite šlapimo spalvą:

  • Šviesiai gelsvas rodo pakankamą skysčių kiekį.
  • Tamsiai geltonas arba gintaro spalvos – dehidrataciją. Laikas atsigerti!
  • Jei tamsiai rudas ar raudonas – atkreipkite dėmesį, tai gali būti ligos požymis.

5. Kiek vandens reikia?

Apytikris kiekis – apie 30–35 ml / kg kūno svorio.

Pvz., 70 kg sveriančiam žmogui – 2,1–2,4 l per dieną.

Karštą dieną, sportuojant ar sergant – reikia daugiau!

6. Kas gali trukdyti vandens balansui?

  • Per mažai geriate;
  • Daug kofeino, saldžių gėrimų;
  • Ilgi tarpai be vandens;
  • Per daug baltyminio maisto be pakankamai skysčių.

7. Patarimai, kaip gerti daugiau vandens:

  • Pradėkite dieną stikline vandens;
  • Nešiokitės gertuvę;
  • Įsidėkite citrinos griežinėlį;
  • Gerkite mažais gurkšneliais visą dieną;
  • Rinkitės vandenį vietoje saldžių gėrimų;
  • Valgykite daug daržovių ir vaisių (juose taip pat daug vandens!).

8. Inkstai mėgsta reguliarumą

Nuolatinis skysčių trūkumas gali pažeisti inkstų audinius, padidinti akmenų riziką, kraujospūdį ir net sukelti inkstų nepakankamumą.

9. O kada riboti vandens kiekį?

Sergant pažengusiu inkstų nepakankamumu, kai skysčių perteklius gali būti žalingas – visada vadovaukitės gydytojo rekomendacijomis!

Ar šiandien jau išgėrėte vandens?

Parašykite komentare, kiek stiklinių išgeriate per dieną, ir pasidalinkite šia informacija su draugu, kuris pamiršta gerti vandenį!

Paskelbta

Inkstų nepakankamumas: ką svarbu žinoti?

AR ŽINOJOTE, kad galite prarasti iki 90 % inkstų funkcijos ir net nepastebėti jokių simptomų?

INKSTŲ NEPAKANKAMUMAS: KĄ SVARBU ŽINOTI?

Rūpinkimės savo inkstais – jie atlieka gyvybiškai svarbų darbą mūsų organizme.

Kaip sakė Hipokratas: „Ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti“.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas.“ (Šventasis raštas, 3 Jono 2)

Ar žinojote šiuos faktus? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose!

Paskelbta

Inkstų nepakankamumas

Inkstų nepakankamumas – tai sindromas, atsirandantis dėl stipriai sumažėjusios arba visiškai nutrūkusios inkstų išskiriamosios funkcijos. Dėl to kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, sutrinka organizmo veikla, o negydant – iškyla rimtų sveikatos pavojų.

Ūmus inkstų nepakankamumas (ŪIN)

Priežastys:

  • Kraujotakos sutrikimai inkstuose (didelis kraujo netekimas, šokas, ūminis širdies nepakankamumas).
  • Apsinuodijimai (nuodai, nuodingų gyvūnų įkandimai, tam tikri vaistai).
  • Infekcinės ligos, pažeidžiančios inkstus (ūminis pielonefritas, glomerulonefritas).
  • Šlapimo takų obstrukcija (akmenys, navikai).
  • Inkstų traumos.

Simptomai:

  • Pradinėje stadijoje pasireiškia šokas, apsinuodijimo ar infekcinės ligos požymiai.
  • Staigus šlapimo kiekio sumažėjimas (mažiau nei 500 ml per dieną), galimas visiškas šlapimo išsiskyrimo sustojimas.
  • Tinkamai gydant, inkstų funkcija gali beveik visiškai atsistatyti.
  • Atsistatymo stadijoje gali būti padidėjęs šlapimo išsiskyrimas (kol inkstų kanalėliai atgauna gebėjimą reabsorbuoti vandenį).

Gydymas: Reikalinga skubi medicininė pagalba ligoninėje, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje.

Lėtinis inkstų nepakankamumas (LIN)

Priežastys:

  • Ilgalaikės inkstų ligos, kurios gali būti uždegiminės, imuninės ar medžiagų apykaitos sutrikimų pasekmė:
    • Lėtinis glomerulonefritas – dažniausiai imuninės kilmės liga, kuri pažeidžia inkstų glomerulus.
    • Pielonefritas – dažniausiai bakterinės kilmės, tačiau kai kuriais atvejais gali būti susijęs su autoimuniniais procesais.
    • Sisteminės jungiamojo audinio ligos (pvz., vilkligė) – autoimuninės ligos, galinčios pažeisti inkstus.
    • Cukrinis diabetas – dažniausiai 2 tipo diabetas sukelia diabetinę nefropatiją, tačiau 1 tipo diabetas yra autoimuninė liga.
  • Ilgalaikės nekontroliuojamos hipertenzijos poveikis inkstams.

Simptomai:

  • Palaipsniui silpnėja inkstų gebėjimas koncentruoti šlapimą.
  • Sutrinka medžiagų apykaitos produktų pašalinimas, mažėja šlapimo kiekis, organizme kaupiasi toksinai.
  • Apsinuodijimo simptomai: vangumas, apatija, mieguistumas dieną, nemiga naktį.
  • Odos niežulys, raumenų silpnumas, mėšlungis.
  • Kaulų pažeidimai (osteoporozė, sąnarių skausmai, eisenos sutrikimai).
  • Kraujotakos sutrikimai (pleuritas, perikarditas, vaskulitai), mažakraujystė, kraujavimai, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas.
  • Dažna arterinė hipertenzija.

Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Lėtinės inkstų ligos gali vystytis ilgus metus, todėl labai svarbu laiku imtis priemonių jų progresavimui sulėtinti.

Prevenciniai veiksmai:Prevenciniai veiksmai:

  1. Teisingas pagrindinės ligos gydymas
    • Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti inkstų ligas.
    • Reguliuoti cukrinį diabetą ir kraujospūdį, kad išvengti inkstų pažeidimo.
  1. Mitybos korekcija
  • Riboti gyvūninių baltymų ir druskos kiekį.
  • Saikingai vartoti rafinuotą cukrų ir greitai pasisavinamus angliavandenius.
  • Esant ryškiam inkstų nepakankamumui, riboti kalio turinčius produktus (bananus, bulves, pomidorus, džiovintus vaisius).
  • Valgyti daugiau daržovių ir vaisių, siekiant užtikrinti organizmui reikalingas maistines medžiagas.
  • Gerti pakankamai vandens (apie 5-8 stiklines per dieną), tačiau esant stipriam inkstų pažeidimui – neviršyti 1 litro per dieną.
  • Vengti kofeino, gazuotų gėrimų.
  1. Inkstų veiklą palaikantys augalai
  • Diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinančios žolelės): dirvinis asiūklis, petražolės, bruknių lapai.
  • Tačiau jų negalima vartoti ilgą laiką be gydytojo priežiūros.
  1. Hidrotarpija ir prakaitavimas
  • Vandens terapija (pilnas įvyniojimas) padeda pašalinti toksinus per odą ir sumažinti tinimus.
  • Fizinė veikla ir prakaitavimas mažina inkstų apkrovą.
  • Naudingos priemonės: sauna, garinės vonios, prakaitavimą skatinančios arbatos (baltosios gluosnio žievė, putinai, juodųjų serbentų sultys, šeivamedžio, liepų žiedai, vingiorykštė).
  1. Kiti svarbūs aspektai
  • Sumažinti ar visiškai atsisakyti mėsos (ypač raudonos) vartojimo – tyrimai rodo, kad ji gali paspartinti inkstų funkcijos blogėjimą.
  • Reguliariai tikrinti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
  • Laiku gydyti gerklės ir šlapimo takų infekcijas, nes jos gali pažeisti inkstus.

Išvada

Kaip sakė Hipokratas: „Ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti“. Inkstų sveikata priklauso nuo tinkamos mitybos, pakankamo skysčių vartojimo, infekcijų kontrolės ir bendro gyvenimo būdo. Rūpinkimės savo inkstais – jie atlieka gyvybiškai svarbų darbą mūsų organizme.

„Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas.“ (Šventasis raštas, 3 Jono laiškas 2 eilutė)

Papildomi šaltiniai

Paskelbta

Šlapimo šalinimo organų sistema

Įvadas

Šalinimas – tai procesas, kurio metu organizmas atsikrato medžiagų apykaitos atliekų. Skirtingi organai nuolat gamina šalutinius produktus, kuriuos būtina pašalinti, kad organizmas nesinuodytų pats savimi. Pagrindiniai šalinimo organai yra šlapimo sistema, žarnynas, kepenys, plaučiai ir oda.

Inkstai kartu su kepenimis yra pagrindiniai organizmo „valytojai“ – jie pašalina nereikalingas medžiagas ir neutralizuoja toksinus. Jei inkstai nustoja veikti, organizme kaupiasi pavojingi junginiai, tokie kaip šlapalas, ir per kelias dienas tai gali lemti mirtį.

Inkstai dirba visą parą, palaikydami tinkamą skysčių ir mineralų balansą organizme.

Šlapimo šalinimo sistemos organai

  1. Inkstai – filtruoja kraują ir gamina šlapimą.
  2. Šlapimtakiai – perneša šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę.
  3. Šlapimo pūslė – laiko šlapimą iki išskyrimo.
  4. Šlaplė – pašalina šlapimą iš organizmo.

Inkstų funkcijos

Inkstai atlieka tris pagrindines funkcijas:

1. Šalinimo funkcija

  • Inkstai filtruoja kraują ir pašalina vandenyje tirpias atliekas su šlapimu.
  • Kasdien per inkstus prateka apie 950 litrų kraujo, iš kurio susidaro apie 150–180 litrų pirminio šlapimo. Po reabsorbcijos lieka 1,2–1,5 litro galutinio šlapimo.

2. Reguliacinė funkcija

  • Inkstai kontroliuoja kalio, natrio ir kitų mineralų kiekį kraujyje.
  • Pusiausvyros sutrikimai gali būti pavojingi:
    • Kalio trūkumas – gali sukelti raumenų silpnumą ar net paralyžių.
    • Kalio perteklius – gali lemti širdies sustojimą.

3. Hormoninė funkcija

Inkstai gamina hormonus, reguliuojančius organizmo veiklą:

  • Reninas – padeda kontroliuoti kraujo spaudimą.
  • Eritropoetinas – skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Inkstų sandara

Inkstai yra poriniai pupelės formos organai, kurių dydis vidutiniškai siekia 10–12,5 cm ilgio, 4–6,3 cm pločio, o masė – apie 150 g.

Pagrindinės dalys:

  • Žievės sluoksnis – išorinis sluoksnis, kuriame yra pagrindiniai filtravimo elementai – nefronai.
  • Šerdinis sluoksnis – čia vyksta šlapimo koncentravimas.
  • Taurelės ir geldelė – surenka šlapimą ir nukreipia jį į šlapimtakius.

Nefronas – inkstų darbo elementas

Inkstų pagrindinė struktūra yra nefronas, atsakingas už šlapimo gamybą. Kiekviename inkste yra apie 1–3 milijonus nefronų, tačiau vienu metu dirba tik apie trečdalis jų.

Nefroną sudaro:

  1. Glomerulas (kapiliarų kamuolėlis) – čia vyksta kraujo filtracija.
  2. Glomerulų kapsulė – surenka filtruotą skystį.
  3. Inkstų kanalėlis – čia vyksta maistinių medžiagų ir vandens reabsorbcija.

Šlapimo susidarymo etapai:

  1. Filtracija – iš kraujo pašalinamos atliekos, susidaro pirminis šlapimas (apie 150–180 l per dieną).
  2. Reabsorbcija – į kraują grįžta apie 99 % vandens, gliukozė ir dalis druskų.
  3. Sekrecija – papildomai pašalinamos nereikalingos medžiagos (pvz., vaistai, kalio jonai).

Vandens ir druskų balanso reguliavimas

Inkstai palaiko skysčių pusiausvyrą, reguliuodami hormonų veiklą:

  • Antidiuretinis hormonas (ADH) – padeda išlaikyti vandenį organizme, mažindamas šlapimo kiekį.
  • Aldosteronas – skatina natrio ir vandens pasisavinimą, taip reguliuodamas kraujospūdį.
  • Prieširdžių natriuretinis hormonas – padeda pašalinti natrį su šlapimu, taip mažindamas skysčių kiekį organizme.
  • Reninas – padidina kraujospūdį susiaurindamas kraujagysles.

Šlapimo takai

  1. Šlapimtakiai
  • Ploni vamzdeliai, 25–30 cm ilgio, pernešantys šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę.
  • Turi raumenų sluoksnį, kuris padeda šlapimui judėti.
  1. Šlapimo pūslė
  • Laiko šlapimą iki pašalinimo. Talpa – iki 700–1000 ml.
  • Signalas šlapintis atsiranda, kai susikaupia apie 200–300 ml šlapimo.
  1. Šlaplė
  • Moterų ilgis – apie 4 cm.
  • Vyrų ilgis – apie 20 cm, atlieka ir spermos išskyrimo funkciją.

Faktai ir skaičiai

📌 30 cm – vidutinis šlapimtakio ilgis.
📌 apie 950 litrų – kraujo kiekis, kuris per parą prateka per inkstus.
📌 150 g – vidutinė inksto masė.
📌 1 mln. nefronų – tiek kiekviename inkste veikia kaip natūralūs filtrai.
📌 1,2–1,5 l – tiek galutinio šlapimo susidaro per dieną.

Kaip palaikyti inkstų sveikatą?

✅ Vartokite pakankamai skysčių – rekomenduojama 1,5–2 litrai per dieną.
✅ Ribokite druskos kiekį – per didelis druskos vartojimas apsunkina inkstų darbą.
✅ Venkite per daug baltymų – perteklinis baltymų kiekis gali didinti inkstų apkrovą.
✅ Reguliariai tikrinkite kraujospūdį – aukštas kraujospūdis kenkia inkstams.
✅ Saugokitės vaistų pertekliaus – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali pažeisti inkstus.

Šaltiniai:

  1. National Kidney Foundation. How Your Kidneys Work.
  2. Mayo Clinic. Urinary system: How it works and how to keep it healthy.
  3. Tortora G.J., Derrickson B. Principles of Anatomy and Physiology. 2019.

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM