Graikiniai riešutai – maistas širdžiai

Manoma, kad graikinis riešutmedis kilęs iš Vidurinės Azijos. Jis labai gerai įsitvirtino Viduržemio jūros regiono šalyse. Jau ne vieną tūkstantį metų graikiniai riešutai buvo neatsiejama Viduržemio jūros dietos dalis, garsėjanti savo teigiamu poveikiu sveikatai apskritai ir ypač širdžiai.

▪ Graikiniai riešutai, kartu su kitais aliejaus turinčiais riešutais, yra vienas vertingiausių maisto šaltinių gamtoje.

?? Graikinių riešutų maistinės savybės:

✔ RIEBALAI – 61,9 %, daugiausia susideda iš lecitino ir nesočiųjų riebalų rūgščių, kuriose vyrauja polinesočiosios: linolo rūgštis (omega-6) padeda mažinant cholesterolį, formuojant nervinį audinį, gaminant antikūnius; alfa-linoleno rūgštis (omega-3) mažina cholesterolį ir trigliceridus kraujyje, mažina trombų susidarymą ir stabdo uždegiminius procesus.

✔ ANGLIAVANDENIAI – 13,5%. Cheminiu požiūriu graikiniuose riešutuose esantys angliavandeniai yra oligosacharidai ir nedaug natūralių cukrų (sacharozės ir dekstrozės). Todėl graikiniai riešutai tinka diebetikams.

✔ BALTYMAI – iki 14,3% aukštos kokybės baltymų. Graikiniuose riešutuose nėra pakankamai metionino – nepakeičiamos aminorūgšties. Šį trūkumą nesunkiai galima kompensuoti graikinius riešutus derinant su pilno grūdo kviečiais, avižomis, ryžiais ir kitais grūdais, kuriuose labai daug metionino.

❗Riešutų ir grūdų mišinys naudingas dvigubai, nes lizino ir treonino, dviejų kitų nepakeičiamų aminorūgščių, trūkumą grūduose kompensuoja didelis jų kiekis graikiniuose riešutuose. Todėl graikinių riešutų ir grūdų mišinys suteikia puikių baltymų, savo savybėmis prilygstančių ir net pranašesnių nei mėsoje esantys baltymai.

?? VITAMINAI: graikiniai riešutai yra geras vitaminų B1, B2, B3 ir ypač B6 šaltinis. Vitaminas B1 būtinas širdies ir nervų sistemos veiklai. Graikiniai riešutai yra vienas turtingiausių vitamino B6 šaltinių. Vitaminas B6 užtikrina tinkamą smegenų veiklą, taip pat dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Graikiniuose riešutuose palyginti mažai vitaminų A ir C.

?? MINERALAI: graikiniuose riešutuose gausu fosforo ir kalio, ir tuo pačiu metu mažai natrio, tai prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos. Juose taip pat nemažai geležies (2,44 mg/100 g), magnio ir kalcio.

?? MIKROELEMENTAI:

✔ CINKAS: 2,73 mg/100 g, daugiau nei mėsoje ir žuvyje. Dėl cinko trūkumo susilpnėja imuninė sistema ir sulėtėja žaizdų gijimas.

✔ VARIS: 1,39 mg/100 g, daugiau nei daugelyje augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktų. Šis mikroelementas skatina geležies pasisavinimą žarnyne ir padeda išvengti anemijos išsivystymo.

✔ MANGANAS: 2,9 mg/100 g, daugiau yra tik lazdyno riešutuose, sojos pupelėse, ankštiniuose ir sveikuose grūduose. Mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir piene mangano, reikalingo reprodukcinėms funkcijoms, yra per mažai. Mangano trūkumas sukelia abiejų lyčių nevaisingumą.

?? Graikiniai riešutai naudingi gydant šia ligas:

✔ VAINIKINIŲ ARTERIJŲ SUSIRGIMAI

1) Juose gausu riebalų rūgščių – pagrindinio širdies raumens ląstelių energijos šaltinio. Kitų ląstelių, įskaitant neuronus, pagrindinis kuras – gliukozė.

2) Juose yra vitamino B1, kuris skatina tinkamą raumenų, įskaitant širdies raumenį, veiklą.

3) Jie neleidžia kauptis cholesteroliui ant arterijų sienelių, mažindami cholesterolio kiekį kraujyje. Kuo mažiau cholesterolio kraujyje, tuo mažesnė arterosklerozės (arterijų susiaurėjimo) rizika ir geresnė kraujotaka.

❗Graikinius riešutus reguliariai turėtų valgyti sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina ir linkę į infarktą. Graikinius riešutus rekomenduojama vartoti tiems, kurie patyrė miokardo infarktą ir yra reabilitacijoje.

✔ DIDELIS CHOLESTEROLIO KIEKIS

Dar neseniai pacientams, kurių cholesterolio kiekis yra didelis, nerekomenduodavo valgyti riebių riešutų, ypač graikinių. Tačiau tyrimai, atlikti Loma Lindos universitete Kalifornijoje, rodo, kad kasdien valgant 80 gramų graikinių riešutų du mėnesius, MTL (blogojo cholesterolio) lygis sumažėja maždaug 16%.

✔ NERVŲ SISTEMOS SUTRIKIMAI

Labai rekomenduojami esant neurologiniams sutrikimams, nes juose gausu nepakeičiamų riebalų rūgščių, tiesiogiai dalyvaujančių neuronų metabolizme, taip pat lecitino, fosforo ir vitamino B6.

❗Kadangi graikiniai riešutai gerina protinę veiklą ir atkuria nervų sistemos tonusą bei pusiausvyrą, jie turėtų būti studentų ir protinį darbą dirbančiųjų mitybos dalis. Tie, kurie kenčia nuo dirglumo, depresijos, streso ar nervinio išsekimo, turėtų kasdien suvalgyti pilną saują riešutų, geriausia pusryčių metu.

✔ SEKSUALINIAI SUTRIKIMAI ir NEVAISINGUMAS

Graikinių riešutų vartojimas teigiamai veikia seksualinę sferą: jie nedidina seksualinio potraukio, tačiau prisideda prie fiziologinių reakcijų, vykstančių tiek vyrų, tiek moterų seksualinėje veikloje, komplekso.

✔ DIABETAS

Dėl mažo angliavandenių kiekio ir didelės maistinės vertės graikinius riešutus gerai toleruoja diabetikai.

SVARBU: Graikiniai riešutai turėtų pakeisti kaloringą maistą (margariną, sviestą, dešras), o ne juos papildyti, kad sumažintų cholesterolio kiekį ir išvengtumėte nutukimo.

??„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Biblija, Pradžios knyga 1, 29)

Rinkitės ir skanaukite sveikatai naudingą maistą ir būkite sveiki ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

„Susitinkame VIRTUVĖJE“ (2022 03 27)

Dalinamės kovo 27 d. 12:00 val. per Zoom vykusio susitikimo vaizdo įrašu.

??GAMINOME:

1. Raudonųjų pupelių KUKULIUS su padažu

2. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTASsu žemės riešutų sviesto PADAŽU

3. Žiedinio kopūsto SALOTAS

4. Nekeptą morkų PYRAGĄ su kreminiu anakardžių GLAISTU

Gamintų patiekalų igredientai ??(Gaminimo eigą rodau ir pasakoju video įraše)

1. Raudonųjų pupelių KUKULIAMS :

▫️raudonųjų pupelių – virtų 250 g (1,5 stikl.)

▫️avižinių dribsnių – 45 g (90 ml)

▫️saulėgrąžų – 35 g (50 ml)

▫️svogūno – 1 vnt.

▫️česnako – 2 skilt.

▫️pomidorų pastos – 1 v. š.

▫️linų sėmenų – 1 v. š. sumaltų

▫️druskos – apie 0,5 a.š.

+ prieskonių:

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1,5 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

▫️raudonėlio – 1 a.š

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo skardos, kepimo popieriaus, orkaitės

PADAŽUI:

▫️daržovių sultinio arba vandens – 360 ml

▫️kokosų pieno riebaus – 80 ml

▫️pomidorų pastos – 60 g (apie 2 v.š.)

▫️krakmolo (arba miltų) – 1 v.š. (sutirštinimui)

▫️druskos

+prieskonių:

▫️kario – 1 a.š.

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

+tarkuotos šviežio imbiero šaknies – 0,5 a.š. (jei norite aštraus skonio padažo)

2. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTOMS:

▫️bolivinės balandos sėklų (kynvos – Quinoa)

+ įvairių mėgiamų daržovių, pvz.:

▫️brokolio žiedynų

▫️cukinijos

▫️pomidorų

▫️saldžiosios paprikos

▫️porų

▫️ridikėlių

▫️citrinos sulčių – truputį

▫️alyvuogių aliejaus – truputį

▫️baziliko šviežio arba džiovinto (ar kitų mėgiamų prieskonių)

▫️česnako

▫️žalumynų

▫️druskos

+puodo brokoliui blanširuoti

Vienai porcijai reikės apie 50 g (50 ml) sausų bolivinės balandos sėklų (kynvos). Jas iš vakaro perplaukite ir per naktį palikite užmerktas. Ryte jas perskalaukite, užpilkite vandeniu, kad šiek tiek apsemtų, pavirkite kelias minutes ir palikite šiltoje vietoje išbrinkti.

PADAŽUI:

▫️žemės riešutų sviesto

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️druskos

+panardinamo smulkintuvo

3. Žiedinio kopūsto SALOTOMS:

▫️žiedinio kopūsto žiedynų

▫️pomidorų

▫️agurkų

▫️porų

▫️paprikos

▫️ridikėlių

+natūralaus (nesaldinto) jogurto (aš naudojau – naminį sojų)

▫️druskos

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️truputį alyvuogių aliejaus (nebūtinai)

3. Nekeptam morkų PYRAGUI:

▫️morkų – sutarkuotų su smulkia burokine tarka 2 stikl.

▫️graikinių riešutų – 2,5 stikl.

▫️datulių – 2 stikl.

▫️vanilės ekstrakto – apie 2 a.š.

▫️druskos – 1/4 a.š.

▫️cinamono – 1 + 1/4 a.š.

▫️imbiero – 3/4 a.š.

▫️muskato – žiupsn.

▫️kokoso miltų – 0,5 stikl. (galima keisti migdolų miltais)

▫️razinų – 1/4 stikl.

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo formos 18-23 cm skersmens ar keksiukų formelių (patogiausia silikoninės)

Kreminiam anakardžių GLAISTUI:

▫️anakardžių riešutų – 1 + 1/4 stikl.

▫️riebaus kokosų pieno ar grietinėlės – 0,5 stikl.

▫️citrinos sulčių – 2 – 4 v.š

▫️klevų sirupo – 3 – 6 v.š. (galima naudoti kokį nors kitą, pvz.: agavų)

▫️vanilės ekstrakto – 1 a.š.

+ panardinamo smulkintuvo

Anakardžius pamirkykite karštame vandenyje 30 min – 1 val.

Anakardžio glaisto galima gaminti dvigubą kiekį, tada bus storesnis jo sluoksnis (galbūt jums taip skaniau).

Skanaus 

Būkite SVEIKI ?

Kviečiame susitikti VIRTUVĖJE (2022.03.27 – 12 val.)

Kviečiu šį sekmadienį (kovo 27 d.) 12:00 val. jungtis per Zoom programėlę, kartu gaminti ir pabendrauti.

DĖMESIO: 12 val. (valandą vėliau nei praėjusį kartą)

Jei norėsite gaminti kartu – iš anksto pasiruoškite produktus. Jų sąrašą rasite žemiau.??

Prisijungimo nuoroda: https://zoom.us/j/93218318663…

Meeting ID: 932 1831 8663

Passcode: 030174

??GAMINSIME:

1. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTAS

2. Raudonųjų pupelių KUKULIUS su padažu

3. Nekeptą morkų PYRAGĄ su kreminiu anakardžių GLAISTU

Pasiruoškite šiuos PRODUKTUS:

1. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTOMS:

▫️bolivinės balandos sėklų (kynvos – Quinoa)+ įvairių mėgiamų daržovių, pvz.:

▫️brokolio žiedynų

▫️cukinijos

▫️pomidorų

▫️saldžiosios paprikos

▫️porų

▫️ridikėlių

▫️citrinos sulčių – truputį

▫️alyvuogių aliejaus – truputį

▫️baziliko šviežio arba džiovinto (ar kitų mėgiamų prieskonių)

▫️česnako

▫️žalumynų

▫️druskos

+puodo brokoliui blanširuoti

Vienai porcijai reikės apie 50 g (50 ml) sausų bolivinės balandos sėklų (kynvos). Jas iš vakaro perplaukite ir per naktį palikite užmerktas. Ryte jas perskalaukite, užpilkite vandeniu, kad šiek tiek apsemtų, pavirkite kelias minutes ir palikite šiltoje vietoje išbrinkti.

PADAŽUI:

▫️žemės riešutų sviesto

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️druskos+panardinamo smulkintuvo

2. Raudonųjų pupelių KUKULIAMS :

▫️raudonųjų pupelių – virtų 250 g (1,5 stikl.)

▫️avižinių dribsnių – 45 g (90 ml)

▫️saulėgrąžų – 35 g (50 ml)

▫️svogūno – 1 vnt.

▫️česnako – 2 skilt.

▫️pomidorų pastos – 1 v. š.

▫️linų sėmenų – 1 v. š. sumaltų

▫️druskos – apie 0,5 a.š.

+ prieskonių:

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1,5 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

▫️raudonėlio – 1 a.š

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo skardos, kepimo popieriaus, orkaitės

PADAŽUI:

▫️daržovių sultinio arba vandens – 360 ml

▫️kokosų pieno riebaus – 80 ml

▫️pomidorų pastos – 60 g (apie 2 v.š.)

▫️krakmolo (arba miltų) – 1 v.š. (sutirštinimui)

▫️druskos

+prieskonių:

▫️kario – 1 a.š.

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

+tarkuotos šviežio imbiero šaknies – 0,5 a.š. (jei norite aštresnio skonio)

3. Nekeptam morkų PYRAGUI:

▫️morkų – sutarkuotų su smulkia burokine tarka 2 stikl.

▫️graikinių riešutų – 2,5 stikl.

▫️datulių – 2 stikl.

▫️vanilės ekstrakto – apie 2 a.š.

▫️druskos – 1/4 a.š.

▫️cinamono – 1 + 1/4 a.š.

▫️imbiero – 3/4 a.š.

▫️muskato – žiupsn.

▫️kokoso miltų – 0,5 stikl. (galima keisti migdolų miltais)

▫️razinų – 1/4 stikl.

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo formos 18-23 cm skersmens

Kreminiam anakardžių GLAISTUI:

▫️anakardžių riešutų – 1 + 1/4 stikl.

▫️riebaus kokosų pieno ar grietinėlės – 0,5 stikl.

▫️citrinos sulčių – 2 v.š

▫️klevų sirupo – 3 v.š. (galima naudoti kokį nors kitą, pvz.: agavų)

▫️vanilės ekstrakto – 1 a.š.

+ panardinamo smulkintuvo, kepimo formos


Anakardžius pamirkykite karštame vandenyje 30 min – 1 val.

IKI SUSITIKIMO ?

2. GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6

Vakar aptarėm, kad riebalai skirstomi į 2 pagrindines grupes: sočiuosius ir nesočiuosius.

Šiandien išsamiau aptarkime nesočiuosius riebalus. Šie riebalai kambario temperatūroje yra skysti. Patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas elastingesnėmis, o tai pagerina bendrą medžiagų apykaitą. Tačiau jų neigiama savybė, kad kaitinami greitai oksiduojasi.

◽️NESOTIEJI riebalai skirstomi į:

??Mononesočiuosius,

??Polinesočiuosius.

Labiausiai koncentruoti MONONESOČIŲJŲ riebalų šaltiniai yra avokadai, riešutai, alyvuogės, alyvuogių aliejus, rapsų (canola) aliejus. Jei gaminant maistą naudojami aliejai, geriausia naudoti mononesočiųjų aliejų, tokius kaip avokado, alyvuogių aliejus ir rapsų (canola), garstyčių aliejus.

◽️POLINESOČIOSIOS rūgštys dar kitaip vadinamos nepakeičiamos riebalų rūgštys. Kūnas jų pats negamina ir jas būtina gauti su maistu. Šios rūgštys reikalingos kūnui gaminant įvairius biologinius junginius. Dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų rūgštys:

??Linolo (omega-6),

??Alfa linoleno rūgštys (omega-3).

Jos naudojamos reguliuojant kraujospūdį, mažinant blogojo cholesterolio kiekį, mažinant kraujo krešulių riziką ir mažinant sisteminio uždegimo riziką.

▫️Omega-6 gauti su maistu paprasčiau ir, dažniausiai, jo netrūksta.

▫️Atkreipkime dėmesį į omega-3 riebalų rūgštis. Iš jų svarbiausios:

??EPR (eikozapentaeno),

??DHR (dokozaheksaeno),

??ALR (alfa linoleno).

EPR ir DHR gamina mikrodumbliai. Mažos žuvytės valgo mikrodumblius, o tada didesnės žuvys valgo mažas žuvis. Taigi mitybos grandinėje EPR ir DHR atkeliauja iš vandenyno augalų. Pačios žuvys negamina savo kūnuose EPR ir DHR, jos gauna jas iš augalų vandenyne. Tačiau atkreipkite dėmesį, žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinius, tiek neorganinius. Plėšrios, ypač riebios (riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų), žuvys gali savyje sukaupti daugiau nei milijoną kartų didesnį koncentraciją teršalų nei jų yra vandenyje, kuriame gyvena žuvys. Valgant jas, iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus.

Augalinės kilmės produktai, išskyrus jūros dumblius, turi tik ALR rūgšties. Tačiau kūnas gali transformuoti ALR rūgštį į DHR, EPR, t.y. į biologiškai aktyvesnes formas. Šiam procesui trukdo transriebalai, per didelis kiekis sočiųjų riebalų, alkoholis, cholesterolis, rūkymas, per didelis omega-6 suvartojimas. O padėti gali reikiami kiekiai vitaminų B3, B6, cinko ir magnio.

✅Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-3/omega-6 rūgščių santykį. Modernioje vakarietiškoje dietoje šis santykis yra 1 prie 15, kas yra ženkliai per daug. Rekomenduojama, kad šis santykis būtų 1 prie 4, o tobuliausias santykis yra 1 prie 1.KĄ GALIME DARYTI, kad išlaikyti tinkamą santykį?

?Kasdien įtraukite į savo mitybą bent vieną iš augalinių omega 3 šaltinių:

• 2 v. š. (30 ml) maltų linų sėmenų arba čija (ispaninio šalavijo) sėklų

• ¼ puodelio (60 ml) kanapių sėklų

• 85 ml graikinių riešutų

• 1,5 a. š. (7 ml) linų sėmenų aliejaus

• 1,5 v. š. (22 ml) kanapių sėklų aliejaus

• 2 ½ v. š. (37 ml) rapsų (canola) aliejaus

?Būkite atsargūs, vartodami kitų sėklų aliejus. Nes jeigu valgote daug laisvųjų riebalų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų aliejaus, o ne pilnus maisto produktus, kuriuose yra riebalų, tada santykis nusveria omega-6 pusę.

?Geriau kasdien suvalgykite apie 30 g įvairių sėklų ir riešutų.

?Skaitykite maisto produktų sudėtį! Daugelyje kepinių ir kitų gaminių naudojami įvairūs aliejai, turtingi omega-6, venkite tokių produktų.

❗Didelis omega-6 kiekis šiuolaikinėje dietoje sumažina omega-3 pasisavinimo procesus, tai gali sukelti uždegimą organizme ir padidinti krešulių susidarymą.

❗Atkreipkite dėmesį, kad žole ar šienu šertų galvijų mėsa, pieno produktai, turi daugiau omega-3, o šertų grūdais gyvulių mėsa, pienas, nelaisvėje užaugintų vištų mėsa – omega-6 riebiųjų rūgščių. Taigi, jei valgote gyvūninius produktus, verčiau rinktis iš vietinių ūkininkų, kurių gyvuliai, vištos ganosi lauke ir minta žole.

1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.

Šaltiniai:

https://www.wikipedia.org

https://responsibleeatingandliving.com/…/brenda-davis…/

https://www.todaysdietitian.com/newarchives/020810p22.shtml

https://www.brendadavisrd.com/my-vegan-plate/

https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/

10 PRODUKTŲ, KURIE APGINS JŪSŲ PLAUČIUS

? Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.

? Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.

10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:

1. OBUOLIAI

Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.

2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS

Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vis tiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus, ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.

3. MĖLYNĖS

Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.

4. BROKOLIAI

Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.

5. KAJENO PAPRIKOS

Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)

6. IMBIERAS

Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.

7. BANANAI

Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.

8. ČESNAKAS

Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.

9. POMIDORAI

Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.

10. CIBERŽOLĖ

Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.

? Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM