Psichosomatika – liga, kuri prasideda galvoje

Ar susimąstėte, jog mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susiję.

Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių:

▫ psyche – siela,

▫ somos – kūnas.

Juo vadinami funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių. Jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Trumpai tariant, galima sakyti, kad kūno ligą sukelia emocijos, kurios neretai yra neįsisąmonintos.

Kai žmogus patiria daug neigiamų emocijų, vieniems formuojasi psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems gali atsirasti psichosomatinių sutrikimų.

Išsamiau apie tai pasidalinsiu artimiausiomis dienomis. Tęsinys rytoj ?.

Kaip atleisti – pasveikti?

Viskonsino universitetas mokslinį projektą pavadino tiesiog “Atleidimo tyrimas”. Išvados parodė, kad gebėjimas atleisti užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, atsirandančioms vidutinio amžiaus, o nenoras atleisti yra pavojingesnis rizikos veiksnys nei užslėptas priešiškumas.

Daktaras Fred Luskin vadovavo kitiems atleidimo tyrimams. Jo projektas „Viltis“ buvo apie praeities žaizdų išgydymą. Luskin dirbo su 25–50 metų amžiaus žmonėmis, kurie patyrė sunkią psichinę traumą ir negalėjo atleisti savo skriaudikams. Tarp tiriamųjų buvo žmonos ir vyrai, nukentėję dėl savo antrosios pusės neištikimybės arba susituokę su alkoholikais ir narkomanais, taip pat artimų draugų išduoti žmonės.

Štai keletas IŠVADŲ:

??Jei išmokinsite žmogų bent kartą iš tikrųjų atleisti, prasidės gebėjimo užtikrintai kontroliuoti save ir savo jausmus ugdymas;

??Atlaidus žmogus rečiau pyksta, nuliūsta ir įsižeidžia.

Fred Luskin atrado, kad žmonės, kurie nori atleisti ir atleidžia, retai skundžiasi savo sveikata.

✔ ATLEIDIMAS – TAI KELIAS

Svarbu suprasti, kad atleidimas įvyksta ne iš karto, kai tik nusprendžiate atleisti, o palaipsniui, žingsnis po žingsnio. Galima išskirti kelis atleidimo proceso etapus:

▫ 1. PRIPAŽINKITE, kad jus įžeidė ir įskaudino.

Dažnai iš pacientų išgirstu: „Senai jau atleidau šiam žmogui“, o po to pokalbyje išgirstu žodžius ir intonacijas, rodančias, kad iki tikro atleidimo dar labai toli. Kartais žmogui lengva ištarti atleidimo žodžius, tačiau skriaudikas jam lieka kaip rakštis širdyje.

▫ 2. PRIIMKITE Dievo atleidimą.

Dievo atleidimas suteikia mums galimybę iš tikrųjų atleisti kitiems žmonėms. Štai ką Kristus sako: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“ (Mato 6:14, 15)

Jei suprantate, kad iš dalies ir pats esate atsakingas už savo kančias, būtinai išpažinkite savo nuodėmę. Priimkite Dievo atleidimą už nuodėmes. Tada pabandykite atleisti sau. Pripažinkite, kad Dievo atleidimas pilnas ir visiškas. Biblija sako, kad jei Dievas atleido nuodėmes, Jis jų nebeprisimins.

Na, o jei manote, kad jūsų skriaudikas – tai pabaisa, kuri nenusipelno atleidimo, tada paprašykite Dievo atleisti jums už tai, kad puoselėjate pyktį ir leidote piktiems jausmams užvaldyti jūsų sielą. Paprašykite Jo išgydyti jūsų prisiminimus.

▫ 3. ATIDUOKITE savo skriaudėją į Dievo rankas.

Neseniai kalbėjausi su konsultantu, kuris padeda žmonėms atleisti. Štai ką jis man pasakė: „Žmonės mano, kad paleisti lengva, bet iš tikrųjų tai sunku. Labai dažnai, kai žmonės pagaliau paleidžia nuoskaudą, jie pradeda verkti. Kartais verkia ilgai. Kol neišsilieja visos ašaros, žmogus nepajėgia priimti Dievo meilės. Daugeliui būna netikėta, kad atleidimas sukelia tokią jausmų audrą. Vieni žmonės yra emocingesni, kiti mažiau, bet atleidimas visada sukelia uraganą jausmų, kuriuos būtina išgydyti.

▫ 4. IŠTARKITE atleidimo žodžius maldoje.

Sutelkite dėmesį į žmogų, kuris sukėlė jums širdies skausmą ir sielvartą. Įterpkite šio asmens vardą į maldą, kurią jums siūlau:

“Mano Dieve, mano dangiškasis Tėve!

Šiandien aš nusprendžiu atleisti _______. Aš atleidžiu _______ visą blogį, kurį jis, sąmoningai ar nesąmoningai, man padarė. Atiduodu Tau visus skaudžius prisiminimus ir jausmus, gyvenančius mano širdyje. Atsisakau visų piktų, kerštingų ir klastingų minčių, ir prašau paimk į Savo rankas mano valią, jausmus ir mintis, nes tik Tu gali išgydyti mano sielą. Tėve, nuolankiai meldžiu Tave, išgydyk ją! Padėk man atleisti _______ ir gyventi laisvėje ir stiprybėje, kurią suteikia atleidimas. Viešpatie, tebūna Tavo valia!”

Tai mano maldos pavyzdys. Galite kalbėtis su Dievu apie savo norą atleisti ir apie savo jausmus taip, kaip mokate.

Kiekvieną kartą, kai į galvą ateis eilinė nuoskauda, kreipkitės į Dievą maldoje. Galiausiai atrasite tokį džiaugsmą ir laisvę, kokios net neįsivaizdavote.

▫ 5. Pasitaiko, kad atleisti pilnai pavyksta tik asmeniškai PABENDRAVUS su tuo žmogumi. Jei dėl ko nors esate kaltas, prašykite atleidimo. Jei kaltas skriaudikas – atėjo laikas pasakyti, kad jam atleidote. Atleidimas tai pati vertingiausia dovana, kurią galite pasiūlyti savo artimui.

✔ Tikras atleidimas sukelia gydančius jausmus ir šias būsenas – meilę, gilią vidinę ramybę, nuoširdų džiaugsmą. Siekite šių nuostabių dovanų.

✔ Padarykite atleidimą neatsiejama savo gyvenimo dalimi. Nuolatinis ryžtas atleisti neleis įsitvirtinti destruktyviems jausmams.

?“Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.” (Efeziečiams 4:31, 32)

Šaltinis: Don Colbert, „Mirtinos emocijos“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Kaip atsikratyti liūdesio

??Lapiukas Pūkis liūdnai žiūrėjo pro langą, pasirėmęs letenėle. Paniuręs ir šuo Kudlius. Avelė Garbanė liūdai nutęsė:

– Štai ir ruduo atėjo…

– Kažkodėl nematau džiaugsmo jūsų akyse, – atsakė gydytojas katinas Aloyzas. – Ką tik skambino Samuelio ir Lauros mama; jų ​​namuose taip pat liūdna. Eime pas juos!

– Gatvėje purvas, – suverkšleno Pūkis.

– Ir šalta, – pritarė Kudlius.

Tačiau gydytojas paprieštaravo:

– Žinau, kaip išvyti liūdesį‼️ Papasakosiu apie tai vaikams.

Visi nenoriai apsirengė ir netrukus jau sėdėjo svečiuose.

– Samuelis ir Laura nesikalba, – pasakė mama, – irzlūs, pikti, nieko daryti nenori. Ir nuolat liūdni.

– Mūsų kūne daug įvairių hormonų, – pasakė gydytojas. – Tai tokios cheminės medžiagos, jos labai stiprios. Kai kurie hormonai sukelia liūdesį ir melancholiją, kiti, pavyzdžiui, serotoninas – džiaugsmą. Nuo šių hormonų priklauso mūsų nuotaika ir net sveikata. Atskleisiu jums paslaptį, ką turime padaryti, kad mūsų organizme būtų daug džiaugsmo hormonų.

Visi jau buvo pavargę nuo savo liūdesio, todėl atidžiai pažvelgė į Aloyzą.

– Mūsų organizme viskas tarpusavyje susiję. Smegenys per nervų sistemą bendrauja su skrandžiu. Jei skauda skrandį, signalas patenka į smegenis, ir mūsų nuotaika pablogėja. O kartais būna atvirkščiai – mus kažkas įskaudina, o mums skauda pilvą ar galvą. Tada susidaro melancholijos ir liūdesio hormonai. Tačiau kai tik padarome makštą, pamojuojame rankomis ir kojomis, einame pasivaikščioti, važiuojame dviračiu, – iškart gaminasi džiaugsmo hormonai, pasikeičia nuotaika. O džiaugsmo hormonai stiprina mūsų imunitetą.

Nuotaika priklauso ir nuo to, ką valgome. Suvalgėme naudingų vaisių, daržovių, kruopų, žalumynų ar riešutų – vėl atsiranda džiaugsmo hormonai. O jei suvalgėme ką nors žalingo – saldumynų, traškučių, riebaus ir aštraus – skrandis blogai jaučiasi ir „skundžiasi“ smegenims, ir vėl mus užvaldo liūdesys. Štai taip! Mūsų emocijos labai susijusios su fizine sveikata.

– O gal padarykime mankštą! – pasiūlė avelė Garbanė.

– Na štai, kitas reikalas! – sušuko gydytojas.

Visi kartu draugiškai pasimankštino ir iškart tapo linksmesni ?.

O tau, ar dažnai būna liūdna? Dabar jau žinosi, kaip išvyti ?‍♂️ liūdesį ?.

“Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!” (Laiškas Filipiečiams 4:4)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru/

Stresas ir mūsų sveikata

Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.

Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.

▫️ Mūsų nervų sistema, pajutusi pavojų, tuoj pat siunčia signalą – pertvarkyti kiekvienos organizmo ląstelės darbą gynybai. Pas mus yra specialūs hormonai – endorfinas ir kortizolis – tai raktiniai hormonai, kurie paleidžia organizme dvi priešingo režimo veiklas. Organizmas gali dirbti vienu iš šių režimų: gyvenimo ir vystymosi arba gynybos ir apsaugos režimu. Gyvenimui šiame nuodėmės pasaulyje reikalingas ir vienas, ir kitas. Augimo ir vystymosi režimas leidžia organizmui augti, atsistatyti; o apsaugos režimas reikalingas pavojaus atveju, kad organizmas nežūtų. Svarbu suprasti, kad organizmas negali būti tuo pačiu metu ir viename, ir kitame režime. Jis arba ginasi nuo pavojaus, streso būsenoje, arba, kai viskas gerai, auga ir atsistato.

▫️ Nervų sistemoje yra keletas principinių apsaugos sistemų.

– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.

– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.

Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.

▫️ Mūsų smegenyse yra pagumburis, kuris surenka visą informaciją iš vidaus ir iš išorės. Pagumburis, gavęs informaciją apie pavojų, paleidžia adrenalininę sistemą. Jis siunčia signalus per kraują hormonų pagalba, ir per nervines skaidulas, per stuburo smegenis į antinksčius. Antinksčiai išskiria į kraują specialius hormonus, kurie neša signalą kiekvienai ląstelei, kad pertvarkytų savo darbą gynybai. Šiame režime organizmas pradeda slopinti imuninę sistemą, kad jos energiją nukreiptų streso reakcijai.

▫️ Kai ląstelė gauna streso signalą, ji pradeda kurti specialius baltymus, kurie apgaubia ląstelėje pačius svarbiausius dalykus, kad juos apsaugotų. Tokioje būsenoje ląstelė gali išgyventi šią problemą. Bet kai kažką supakuojame ir padedame, nėra galimybės tuo naudotis. Jei ląstelė ilgai bus tokioje būsenoje, nebus augimo ir vystymosi. O regeneracija ir pasveikimas organizme įmanomi tik augimo ir vystymosi režime.

▫️ Stresas mūsų organizme įsijungia kaip atsakas į kažkokius fìzinius faktorius. Bet didžioji dalis streso, kurį patiriame, yra psichogeninės kilmės. Jis susijęs su tuo, kad kažkam įvykus, mums pasirodo, kad tai problema. Ir kai mums atrodo, kad tai kelia grėsmę, pagumburis įjungia streso reakciją. Problema ne tai, kas atsitiko, bet tai – kaip mes tai įvertinome. O vertiname pagal savo pažiūrų ir įsitikinimų sistemą, kuri gyvena mūsų galvoje. Čia problemos šaknis!

❗️ Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.

?? Kaip TIKĖJIMAS susijęs su SVEIKATA?

Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17:22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.

? Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.

??”Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.” (Luko 12:7)

??”Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!” (Jono 14:27)

??”Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!” (Mato 11:28)

Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje „SIAUBAS KAULUOSE” ?? ČIA.

Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:

12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite ?? ČIA.

11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite ?? ČIA.

10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite ?? ČIA.

9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite ?? ČIA.

8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite ?? ČIA.

7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite ?? ČIA

6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite ?? ČIA

5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite??  ČIA

4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite ?? ČIA.

3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite ?? ČIA.

2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite ?? ČIA.

1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite ?? ČIA.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM