Kaip išmokti atpažinti ir nuginkluoti blogas mintis (ir kodėl be Dievo to padaryti neįmanoma)
1. Kodėl mintys tokios svarbios?
Mūsų mintys formuoja ne tik nuotaiką ar sprendimus, bet ir visą gyvenimą. Biblijoje sakoma: „Nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra“ (Patarlių 23, 7). Mintys veikia mūsų kūną, emocijas, dvasinę sveikatą, o kartais net fizinę ligą. Neigiamos mintys gali sukelti nerimą, depresiją, net susilpninti imuninę sistemą.
Taigi, mokymasis kontroliuoti mintis yra dvasinė disciplina, emocinė apsauga ir sveikatos palaikymo dalis.
2. Mintys turi valdžią – bet kieno?
Mūsų protas yra kovos laukas trims kovojančioms jėgoms:
- Dievo, kuris gerbia laisvą valią ir veikia tik, jei jam leidžiame.
- Šėtono, kuris per įvairias pagundas ir psichologinius manipuliavimus bando gauti prieigą prie mūsų minčių.
- Mūsų pačių, kurie renkamės, ką priimti ar atmesti.
Svarbiausias dvasinis principas: jei neleidi Dievui kontroliuoti tavo proto, jį norės kontroliuoti kitas – šėtonas.
3. Pavojingiausi proto centrai
Yra du proto centrai, per kuriuos žmogų lengviausia paveikti:
- Apetito centras
- Lytinių instinktų centras
Šėtonas dažnai pasiekia žmogų per šiuos centrus. Pirmasis žmogus „krito“ per apetitą (Adomas ir Ieva), kiti Biblijos veikėjai – per lytinį instinktą (pvz., Dovydas, Saliamonas). Šiandieninis pasaulis legalizavo tai, ką Dievas vadina nuodėme: „Jeigu tau patinka – daryk“.
Tačiau Dievas moko: mūsų protas turi būti disciplinuotas, išlavintas, tvirtas, atsparus pagundoms ir nukreiptas į Dangų.
4. Bloga mintis – kaip paukštė virš galvos
Martynas Liuteris sakė:
„Mes negalime uždrausti paukščiams skristi virš mūsų galvos, bet mes neturime leisti jiems nutūpti mums ant galvos ir sukti ten lizdus. Panašiai, mes negalime užkirsti kelio blogoms mintims kartais ateiti į mūsų galvą, bet turime neleisti joms įsikurti/sukti lizdus mūsų prote.“
Minty gali staiga ateiti – bet mes galime nuspręsti, ar:
- Leisime joms užsibūti.
- Leisime joms „perėti jausmus“ (t. y. sukelti nerimą, pyktį, pavydą…).
- Arba – iš karto atpažinsime ir nuginkluosime.
5. Ką daryti, kai kyla bloga mintis? Praktiniai žingsniai
1 žingsnis: Atpažink mintį
Paklausk savęs:
- Ar tai gera ar bloga mintis?
- Ar ši mintis atneša ramybę, tikėjimą, meilę – ar baimę, nerimą, pyktį?
2 žingsnis: Suabejok ja
Atmink: ne kiekviena mintis yra teisinga.
– Spontaninės mintys dažnai kyla dėl senų traumų, blogos patirties, nuodėmingų įpročių.
– Mintis gali būti melaginga. Suabejok: „Ar tikrai tai tiesa?“
3 žingsnis: Pradėk vidinį dialogą
Pavyzdžiui, jei galvoji: „Manęs niekas nemyli“, atsakyk sau:
- „O Dievas mane myli?“ – Taip!
- „Ar tai tiesa, kad niekas?“ – Ne, turiu bent vieną žmogų.
- „Ar ši mintis padeda man augti ar žlugdo?“ – Žlugdo.
4 žingsnis: Priversk mintį paklusti
Apaštalas Paulius sako: „Paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Korintiečiams 10, 5).
Tai reiškia – įstatyk savo mintis į rėmus, neleisk joms elgtis kaip nori. Tu esi vadovas, o ne tavo emocijos.
Praktinis pavyzdys: kai mintys užvaldo ir kaip tai sustabdyti
Praktinis pavyzdys: moteris ir vėluojantis vyras
Tarkime, moteris vakare laukia grįžtančio vyro. Jis turėjo būti namuose 18:00, bet jau 21:00, o jo vis dar nėra. Ji negauna žinutės, telefonas – išjungtas. Ir štai:
1. Pirma mintis:
„Jam tikrai kas nors atsitiko. Gal pateko į avariją.“
2. Antra mintis:
„O gal jis su kita moterimi? Gal man neištikimas?“
Šios mintys kaip paukščiai pradeda suktis virš jos galvos, o ji:
- Įsiaudrina,
- Pradeda verkti,
- Gali net sukurti visą „filmą“ mintyse…
Kai vyras galiausiai grįžta (pasirodo, kad tiesiog išsikrovė telefonas ir buvo užstrigęs darbe), jis randa žmoną nerimaujančią arba supykusią, kaltinančią.
Kas įvyko?
- Ji priėmė pirmą neigiamą mintį kaip tiesą.
- Leido jai įsitvirtinti – „lizdas ant galvos“.
- Neuždavė klausimų mintims – ar tai tiesa? ar turiu įrodymų?
- Neprašė Dievo pagalbos – nepasimeldė, neprašė ramybės.
Kaip ji galėjo pasielgti kitaip?
- Atpažinti mintį:
„Aš nerimauju – bet ar ši mintis tikra?“ - Pasakyti sau:
„Ši mintis yra neigiama ir neturi jokių įrodymų.“ - Užrašyti alternatyvas ant lapo arba mintyse:
– Gal jo telefonas išsikrovė.
– Gal užlaikė darbe.
– Gal padėjo kažkam kelyje.
– Gal pats jau stresuoja, kad negali susisiekti. - Pasimelsti:
„Viešpatie, Tu žinai, kur jis yra. Aš pasitikiu Tavimi. Prašau, saugok jį ir duok man ramybę.“
Rezultatas:
– Vietoj įtampos – ramybė.
– Vietoj ginčo – atjauta.
– Vietoj susinaikinančio jausmo – vidinė pergalė.
– O svarbiausia – mokomės pasitikėti Dievu,pavedame Jam savo rūpesčius.
Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip per vieną mintį gali prasidėti visa emocinė griūtis – jei laiku jos nesustabdom. Tačiau su Dievo pagalba kiekvieną mintį galima nukreipti į tiesą, ramybę ir meilę.
6. Be Dievo pagalbos – nepavyks
Svarbiausia pamoka: nei žmogaus valia, nei psichologija nepajėgia laimėti proto karo be Dievo pagalbos.
- Tik Dievo Dvasia gali duoti vidinę ramybę.
- Tik Dievo Žodis yra tas filtras, kuris parodo, kuri mintis iš Dievo, o kuri – iš priešo.
- Tik meldžiantis galime sulaukti jėgos blogai minčiai nugalėti.
Dievas veikia tik mūsų pasirinkimu. Jei kviečiame Jį – Jis padeda. Jei neleidžiame – Jis nesikiša. Tačiau šėtonas stengiasi įeiti net be kvietimo. Tad kasdienis sąmoningas pasirinkimas bendrauti su Dievu yra mūsų proto apsauga.
7. Mintys virsta įpročiais. Įpročiai – charakteriu
Minties jėga formuoja:
- Emocijas,
- Reakcijas,
- Fiziologinius pokyčius kūne.
Ilgainiui pasikartojančios mintys tampa įpročiais. Įpročiai tampa charakteriu. O charakteris – amžinosios lemties pagrindu.
Todėl:
„Vienintelė saugumo garantija – išmokti teisingai mąstyti.“
(Remiantis L. Neikurs paskaita ir Šventuoju Raštu)
Išvada
Jei nori laimėti kovą su blogomis mintimis:
- Išmok jas atpažinti,
- Nepasitikėk jomis aklai,
- Diskutuok su jomis ir įveik,
- Duok Dievui teisę veikti tavo prote.
Tik kiekvieną dieną atnaujinant protą Dievo Žodžiu ir malda, galime tapti laisvais nuo minties vergijos.
„Nemanykite, kad tai per sunku. Dievas pasiruošęs padėti tiems, kurie Jį kviečia.“
„ Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula. “ (Romiečiams 12, 2)
Paruošta remiantis Lydijos Neikurs paskaita „Minčių ir emocijų kontrolė“
