Gamta – priemonė nuo streso
Žmonija atsirado ir egzistavo gamtos prieglobstyje daugelį tūkstantmečių. Ir dabar, būdami gamtoje, patiriame nuostabų ramybės jausmą, darną su supančiu pasauliu ir savimi.
Ne veltui per atostogas, esant menkiausiai galimybei, stengiamės palikti savo „akmenines džiungles“ ir bent trumpam atsidurti ten, kur žvilgsnis mėgaujasi erdve, kur oras pripildytas paukščių čiulbėjimu, o ne įprastu variklių burzgimu. Net trumpos atostogos gamtoje gali sugrąžinti jėgas ir suteikti energijos visiems darbo metams. Ir nors gamta, kaip ir žmogus, nukentėjo nuo nuodėmės pasekmių, vis dėlto joje išliko daug grožio.
Mokslininkai įrodė, kad gamta gali būti psichinės ir fizinės sveikatos šaltinis. Be to, ji priartina mus prie Kūrėjo – visų gėrybių Šaltinio: „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“ (Jokūbo 1:17).
Per Jo kūrinius galime daug sužinoti apie Dievą.
„Jis sukūrė žemę savo galybe, padėjo pasaulio pamatus savo išmintimi, išskleidė dangaus skliautą savo išmone“ (Jeremijo 10:12).
„Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai“ (Psalmė 19:2-3).
Kai kurie mano, kad Dievas sukūrė visatą, nustatė ją valdančius įstatymus ir paliko ją vystytis savarankiškai. Tačiau Psalmės autorius ragina žvelgti toliau, į šios tvarkos šaltinį. Žvaigždės liudija apie Tą, Kuris jas sukūrė ir paleido judėjimui, Kurio rankose žmonių, tautų ir valstybių likimo raktas. Biblija liudija, kad Dievas sukūrė visatą, gamtos dėsnius ir toliau Savo galia viskuo rūpinasi.
Gamta padeda pamatyti ir suprasti Dievo rūpestį žmogumi: „Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos, jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų“ (Mato 6:28).
Gamtoje Kristus ruošėsi dienos iššūkiams: „Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“ (Morkaus 1:35).
Mes taip pat turėtume gamtos prieglobstyje, vienumoje bendrauti su Dievu. Gamtai būdingas grožis ir ramybė kaip niekas kitas gali paveikti mūsų širdį ir protą. Galbūt neatrasime sau naujų tiesų, bet būtinai pajusime neišsakytą meilę ir jėgą To, Kuris visa tai sukūrė. Laikas, praleistas su Dievu gamtoje, tikrai atneš išgydymą ir ramybę kūnui ir sielai.
O kaip jūs mėgstate ilsėtis:
Aktyviai ar nieko neveikdami?
Gamtoje toli nuo žmonių ar būryje su kitais?
Pasidalinkite komentaruose. Dėkojame 
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/priroda-antistressor/
Receptas nuo sielos ir kūno ligų
Jei trokštame sveikatos ir tikro gyvenimo džiaugsmo, turime įgyvendinti Dievo Žodyje užrašytas taisykles.
“…Nuimti neteisėtai uždėtus pančius,
atrišti jungo valkčius,
duoti laisvę pavergtiesiems,
sulaužyti bet kokį jungą,
dalytis su alkstančiu savo duona,
priglausti pastogėn vargšą ir benamį,
aprengti, ką pamačius, nuogą,
neatsukti nugaros saviesiems.
Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa,
ir tavo žaizda bus greitai užgydyta.
Tavo teisumas žengs pirma tavęs,
o VIEŠPATIES šlovė lydės iš paskos.
Tada šauksiesi, ir VIEŠPATS atsilieps,
prašysi pagalbos, ir jis tars: ‘Aš čia!’
Kai tarp savųjų pašalini priespaudą,
nedarai skriaudos, nekalbi ko blogo,
duodi alkstančiam duonos
ir palengvini varguolio gyvenimą,
šviesa tau užtekės tamsoje,
tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis.
VIEŠPATS visuomet bus tavo vadovas,
ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins.
Jis atnaujins tavo jėgas,
ir tu būsi kaip laistomas sodas,
kaip niekada neišsenkantis šaltinis.”
Biblija, Izaijo knyga 58:6-11
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/retsept-protiv-zabolevaniy-dushi-i-tela/
Paranoja
Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.
Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.
Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:
1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.
2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.
Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!
Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.
Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.
Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).
Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?
1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS
Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.
Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.
2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS
Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.
„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).
3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS
Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!
Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.
Būkite sveiki ir laimingi!
Autorius: Vitalij Olijnik
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/
Trys taisyklės įsižeidus
Įžeidimas:
??1. Neteisingai sukeltas kartėlis, sielvartas.
??2. Jausmas, sukeltas tokio kartėlio, nusivylimo.
Pirmiausia įžeidimo sąvoka gali apibūdinti tam tikrą įvykį. Antra, įsižeidimas tai vidinė individo reakcija į kažkokį įvykį.
✔️Įsižeidimas – dažniausia vertinimo dalykas, įvykių interpretacija.
▫️Kaip žinoma iš gyvenimo patirties šios dvi dimensijos – įžeidimas kaip faktas ir įsižeidimas, kaip vidinė reakcija – gali būti nesinchronizuotos. Tai yra, vieną žmogų gali įžeisti, bet jis neįsižeis, o kitas gali įsižeisti, nors niekas jo neįžeidė.
▫️Negatyvios emocijos, įskaitant įsižeidimą, sukelia neigiamas pasekmes ne tik santykiams ir psichikai, bet ir fizinei sveikatai to, kuris įsižeidžia ir nešioja pyktį savyje. Saliamonas rašo: “Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau. Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus.” (Patarlių 11:17; 14:30). Ir priešingai “Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo kaulams. Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.” (Patarlių 15:30; 17:22) Kūno naikinimas, puvimas ir kaulų džiūtis tai labai stiprūs žodžiai, perteikiantys neigiamų emocijų pasekmes žmogaus kūno sveikatai.
▫️Saliamono aprašytos tezės žinomos šiuolaikiniam mokslui kaip psichosomatika. “Psichosomatika (psicho + graik. somatikos – kūniškas) plačiąja prasme tai medicinos terminas ligos atsiradimo, eigos ir pasekmių priežasčių paaiškinimui, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas psichiniams faktoriams. Pasak psichosomatinės medicinos atstovų, apie 50% visų organinių susirgimų išsivysčiusiose šalyse turi psichogeninį charakterį. Be hipertenzijos, skrandžio opaligės, tirotoksikozės ir panašiai, psichosomatinėms ligoms taip pat priskiria bronchinę astmą, cukrinį diabetą, glaukomą, reumatoidinį artritą ir kt.“
✔️Tokiu atveju įsižeisti – reiškia pakenkti savo sveikatai!
KOKĮ SPRENDIMĄ SIŪLO BIBLIJA?
??1. Suformuokite brandų požiūrį į aplinkinius.
Šventasis Raštas ne kartą sako: „Iš tikrųjų žemėje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų.“ (Mokytojo 7:20); Kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno… Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra, kas darytų gera, nėra nė vieno! (Romiečiams 3:10,12). Atitinkamai įžeidinėjimus iš aplinkinių pusės reikėtų priimti kaip įprastą reiškinį; įžeidimai- kasdienybė! Kaip sako liaudies išmintis: „Ką pasaulis išvydo, tą ir įžeidė“. Kadangi visi aplinkiniai yra nusidėjėliai, neprotinga stebėtis, kad jie atitinkamai ir elgiasi! Nenusivilia tas, kuris neidealizuoja!
??2. Pasikalbėkite su įžeidėju.
Dievo Žodis kviečia: „Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės.“ (Kunigų 19:17); „Taigi, sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį…“ (Luko 17:3).
Užuot nešioję priešiškumą savo širdyje, ženkite pirmąjį žingsnį ir pasikalbėkite su žmogumi. Galbūt įžeidėjas atgailaus ir paprašys jūsų atleidimo; galbūt jūs suprasite, kad įvyko nesusipratimas, kad žmogus neturėjo piktų ketinimų; galbūt pasitvirtins jūsų išvados; tačiau bet kuriuo atveju po pokalbio jums bus lengviau!
??3. Atleiskite įžeidusiam.
Jėzus Kristus mokė: „Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus.“ (Morkaus 11:25). Šie žodžiai nurodo, kad tikinčiajame įsižeidimas gali gyventi tik iki pirmos maldos.
✔️Jėzus kviečia atleisti būtent tada, kai meldžiamės, o ne tik tada, kai mūsų prašo atleidimo!
Orginale naudojamas graikų kalbos veiksmažodis afiemi – „atleisti“, reiškiantis „paleisti, pasiųsti, nusiųsti, leisti, mesti“ (Veismano žodynas). Užuot laikius nuoskaudos naštą, nešus ją, tempus ją, jūs galite nuspręsti ją nusimesti! Nesvarbu supranta žmogus ar ne, prašo atleidimo ar ne – atleidimas priklauso tik nuo jūsų. Padarykite sau dovaną! Pasakykite tai garsiai melsdamiesi, įvardindami įžeidėjus!
?Būkit palaiminti!
Autorius: Vitalij Olijnik
Iš užrašinės:
„Įsižeisti dėl bogų žodžių – reiškia sutikti su jais.” (Erian Šulc)
„Įsižeidimas tai visada tavo – ne jo biografijos faktas.” (Abšalom Podvodnyj)
„Jei esi įžeistas, priešui pasisekė.” (Konstantin Kušner)
„Pats saldžiausias kerštas – atleidimas.” (Rabinas Izraelis iš Ružino)
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/3-pravila-borbyi-s-obidoy/
