Trys taisyklės įsižeidus

Įžeidimas:

👉🏻1. Neteisingai sukeltas kartėlis, sielvartas.
👉🏻2. Jausmas, sukeltas tokio kartėlio, nusivylimo.

Pirmiausia įžeidimo sąvoka gali apibūdinti tam tikrą įvykį. Antra, įsižeidimas tai vidinė individo reakcija į kažkokį įvykį.
✔️Įsižeidimas – dažniausia vertinimo dalykas, įvykių interpretacija.

▫️Kaip žinoma iš gyvenimo patirties šios dvi dimensijos – įžeidimas kaip faktas ir įsižeidimas, kaip vidinė reakcija – gali būti nesinchronizuotos. Tai yra, vieną žmogų gali įžeisti, bet jis neįsižeis, o kitas gali įsižeisti, nors niekas jo neįžeidė.

▫️Negatyvios emocijos, įskaitant įsižeidimą, sukelia neigiamas pasekmes ne tik santykiams ir psichikai, bet ir fizinei sveikatai to, kuris įsižeidžia ir nešioja pyktį savyje. Saliamonas rašo: “Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau. Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus.” (Patarlių 11:17; 14:30). Ir priešingai “Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo kaulams. Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.” (Patarlių 15:30; 17:22) Kūno naikinimas, puvimas ir kaulų džiūtis tai labai stiprūs žodžiai, perteikiantys neigiamų emocijų pasekmes žmogaus kūno sveikatai.

▫️Saliamono aprašytos tezės žinomos šiuolaikiniam mokslui kaip psichosomatika. “Psichosomatika (psicho + graik. somatikos – kūniškas) plačiąja prasme tai medicinos terminas ligos atsiradimo, eigos ir pasekmių priežasčių paaiškinimui, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas psichiniams faktoriams. Pasak psichosomatinės medicinos atstovų, apie 50% visų organinių susirgimų išsivysčiusiose šalyse turi psichogeninį charakterį. Be hipertenzijos, skrandžio opaligės, tirotoksikozės ir panašiai, psichosomatinėms ligoms taip pat priskiria bronchinę astmą, cukrinį diabetą, glaukomą, reumatoidinį artritą ir kt.“
✔️Tokiu atveju įsižeisti – reiškia pakenkti savo sveikatai!

KOKĮ SPRENDIMĄ SIŪLO BIBLIJA?

👉🏻1. Suformuokite brandų požiūrį į aplinkinius.

Šventasis Raštas ne kartą sako: „Iš tikrųjų žemėje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų.“ (Mokytojo 7:20); Kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno… Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra, kas darytų gera, nėra nė vieno! (Romiečiams 3:10,12). Atitinkamai įžeidinėjimus iš aplinkinių pusės reikėtų priimti kaip įprastą reiškinį; įžeidimai- kasdienybė! Kaip sako liaudies išmintis: „Ką pasaulis išvydo, tą ir įžeidė“. Kadangi visi aplinkiniai yra nusidėjėliai, neprotinga stebėtis, kad jie atitinkamai ir elgiasi! Nenusivilia tas, kuris neidealizuoja!

👉🏻2. Pasikalbėkite su įžeidėju.

Dievo Žodis kviečia: „Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės.“ (Kunigų 19:17); „Taigi, sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį…“ (Luko 17:3).
Užuot nešioję priešiškumą savo širdyje, ženkite pirmąjį žingsnį ir pasikalbėkite su žmogumi. Galbūt įžeidėjas atgailaus ir paprašys jūsų atleidimo; galbūt jūs suprasite, kad įvyko nesusipratimas, kad žmogus neturėjo piktų ketinimų; galbūt pasitvirtins jūsų išvados; tačiau bet kuriuo atveju po pokalbio jums bus lengviau!

👉🏻3. Atleiskite įžeidusiam.

Jėzus Kristus mokė: „Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus.“ (Morkaus 11:25). Šie žodžiai nurodo, kad tikinčiajame įsižeidimas gali gyventi tik iki pirmos maldos.

✔️Jėzus kviečia atleisti būtent tada, kai meldžiamės, o ne tik tada, kai mūsų prašo atleidimo!

Orginale naudojamas graikų kalbos veiksmažodis afiemi – „atleisti“, reiškiantis „paleisti, pasiųsti, nusiųsti, leisti, mesti“ (Veismano žodynas). Užuot laikius nuoskaudos naštą, nešus ją, tempus ją, jūs galite nuspręsti ją nusimesti! Nesvarbu supranta žmogus ar ne, prašo atleidimo ar ne – atleidimas priklauso tik nuo jūsų. Padarykite sau dovaną! Pasakykite tai garsiai melsdamiesi, įvardindami įžeidėjus!

🧡Būkit palaiminti!

Autorius: Vitalij Olijnik

Iš užrašinės:

„Įsižeisti dėl bogų žodžių – reiškia sutikti su jais.” (Erian Šulc)

„Įsižeidimas tai visada tavo – ne jo biografijos faktas.” (Abšalom Podvodnyj)

„Jei esi įžeistas, priešui pasisekė.” (Konstantin Kušner)

„Pats saldžiausias kerštas – atleidimas.” (Rabinas Izraelis iš Ružino)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/3-pravila-borbyi-s-obidoy/

VAIKAMS: Lobių ieškojimas

Jeigu tavęs paprašytų pasakyti, kuris daiktas namuose yra didžiausias lobis, kaip tu atsakytumei? Pasiklausyk istorijos…

Buvo ūkanotas ir tamsus vakaras. Už lango kaip iš kibiro pliaupė lietus. Vaikai sužaidė visus žaidimus ir negalėjo sugalvoti, ką dar veikti. Tada mamai kilo puiki mintis: “Surenkime lobių paiešką”, – pasiūlė ji.

Vaikai mielai sutiko. Mama paaiškino, kad namuose reikia surasti patį vertingiausią daiktą. Šis daiktas nėra labai didelis ir nėra labai mažas.

– Žinau, tai senas senelio laikrodis, – pasakė Gustas.

– Ne. Šis daiktas yra stačiakampio formos, neužrakinamas, bet jame yra labai daug vertingo.

Skaistė tyliai stovėjo mąstydama. Kas tai galėtų būti? Brangiausias daiktas mūsų namuose? Dėžutės, stalčiai, krepšiaĩ, portfeliai ir… taip, žinoma, knygos! Ji skubotai peržvelgė knygų lentyną. Staiga ji pastebėjo Bibliją. „Štai jis!“ – mergaitė džiaugsmingai sugriebė ją ir nubėgo pas mamą.

– Skaistė nugalėjo! Tai pats brangiausias daiktas namuose. Tai auksiniai tiesos perlai. Ten yra daug išmintingų patarimų, kurie gali mus apsaugoti nuo klaidų ir parodyti kelią į Dangaus karalystę, – pasakė mama.

– Mama, – paprašė Povilas, – ar po vakarienės paskaitysi mums kokią nors Biblijos istoriją?

– Žinoma, – atsakė mama. – Mes atsiversime Bibliją ir džiaugsimės specialiai mums saugomais lobiais.

“Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.” (Psalmių 119:105)

Paruošta pagal Artūro Maksvelo knygą „Vakaro istorijos“ (https://sokrsokr.net/poisk-sokrovishch/)

Šabo palaima

▫️Aštuoni geriausi gydytojai – tai sveikos gyvensenos principai, palikti žmonių pamokymui Šventojo Rašto puslapiuose. Šiandien kalbėsime apie poilsį. O tiksliau – apie savaitės poilsio dieną, kurią Dievas nustatė mūsų jėgų atkūrimui ir fizinės bei dvasinės sveikatos palaikymui. Šis principas yra toks svarbus, kad atsispindi viename iš dešimties Dievo Įstatymo įsakymų: “Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo…” (Išėjimo 20:9-10)

▫️Kas yra šabas tam, kuris jo laukia? Man šabas gali reikšti laukimą atokvėpio nuo darbo, šurmulio ir nerimo. Šią dieną mes su draugais daugiau laiko skiriame pasivaikščiojimams gryname ore, bendravimui dvasinėmis temomis. Tai laikas, kai daugiau jo praleidžiame vieni su kitais ir savo vaikais.

▫️O mūsų vaikams šabas – didžiulė šventė, kurios jie visada laukia ir džiaugiasi, jai atėjus. Penktadienio vakarą* susirenkame kartu, padengiame stalą: su arbata, meduoliais ir vaisiais. Išeina lyg gimtadienis kiekvieną penktadienį. O tada susėdame ratu ir dalinamės savo džiaugsmais, patirtais per praėjusias dienas, savo bendravimo su Dievu patirtimis.

▫️Ir dar šabas man – tai susitikimas su Tuo, Kuris mane labai myli, Kuris atidavė už mane Savo gyvybę. Taip, sutinku, kad su Juo galima susitikti kasdien, nes Jis visada mane myli, girdi mano maldas, į jas atsako. Ir vis dėlto šabo susitikimas ypatingas, nesulyginamas su kitomis dienomis.

▫️Tai prasidėjo dar Edeno sode, kai buvo sukurti Adomas ir Ieva. Davęs vardus gyvūnams, Adomas suprato, kad jam trūksta kažko labai svarbaus – jam trūksta palydovės, panašios į jį. Viešpats užmigdė Adomą ir davė jam pačią puikiausią dovaną – žmoną. Oi, kaip džiaugėsi Adomas, kai pamatė ją ir pamilo, kaip jis dėkojo Dievui už visus stebuklus ir grožį, kurį Dievas jam dovanojo. Ir visa tai įvyko pasiruošimo dieną – penktadienį.

▫️Ir atėjo pirmasis šabas Adomo ir jo žmonos gyvenime. Šią dieną dangiškieji angelai aplankė žemę ir giedojo džiaugsmingas giesmes, garbindami ir dėkodami Viešpačiui už Jo meilę ir gerumą. Adomas taip pat džiaugėsi Viešpaties meile ir didybe, giedojo ir maudėsi Dievo meilėje. Tai buvo ypatinga diena pirmosios šeimos gyvenime! Po to Adomas visą savo gyvenimą prisimindavo šį pirmąjį šabą. Kaip jis svajojo grąžinti šią dieną, kaip norėjo pamiršti nuodėmę ir vėl mėgautis laime, meile ir sielos ramybe! To šabo ilgesys, troškimas vėl mėgautis juo padėjo išgyventi visą nuodėmės skausmą, susitaikyti su mylimo sūnaus mirtimi ir visą gyvenimą kalbėti apie Meilę, kurią jis tada patyrė.

▫️Nuo to laiko praėjo daug metų. Daugeliui šabas tapo kasdienybe. Bet aš suprantu, kad Viešpačiui ši diena – šventė. Šventė, kurios metu Jis nori man papasakoti, kaip stipriai mane myli. Aš nuolat ieškau kažko, kas užpildytų mano sielos tuštumą. Ieškau pirkiniuose, tarnavime, pasiekimuose, santykiuose su žmonėmis, įsimylėjime. Ir kuo labiau ieškau, tuo daugiau tuštumos mano širdyje. O Viešpats man siūlo patį svarbiausią – Save ir Savo besąlygišką meilę. Jo šabas – kvietimas ne tiesiog nustoti kažką veikti, bet pradėti ieškoti Jo meilės, kuria Jis mane taip dosniai apdovanojo!

▫️Saulė leidžiasi penktadienio vakarą, saulėlydis apšviečia mišką ir lauką, vėjas nurimsta, visa gamta laukia prasidedančio švento šabo. Viešatie, Tu vėl prisipažįsti man savo meilėje, kvieti mane pas Save į amžinybę, Tu nori pripildyti mano sielą Savo ramybe ir meile. Padėk man patikėti Tavimi ir tuo, kad Tu mane myli. Padėk man, pasitinkant Tave ir Tavo šabą, atverti širdį.

*Remiantis Biblijos skaičiavimu, para prasideda saulėlydžio metu (Kunigų 23:32).

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vosem-luchshih-doktorov-blagosloveni/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM