Ar visos tradicijos naudingos: taukai ir kraujas

Kraštuose, kur mėsai skerdžiami gyvūnai, nuo neatmenamų laikų prigijo ir patiekalai iš kraujo. Skerdžiant gyvūną, kraujas nuleidžiamas į švarų indą, atšaldomas. Lietuviai, latviai, estai, airiai iš skerstuvių kraujo gamina kraujines dešras. Europoje taip pat populiarus jautienos kepsnys (steikas) su krauju.

⁉️ Teigiama, kad kraujas yra būtinas ir naudingas maisto produktas. Bet ar tikrai taip?

??Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus organus ir audinius. Tuo pačiu pašalina kenksmingas medžiagas, tokias kaip šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, kreatininas, merkaptanas ir kt. Jos neutralizuojamos ir pašalinamos iš organizmo per kepenis ir inkstus. Vartodamas kraują kaip maistą, žmogus gauna ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, papildomai apkraudamas vidaus organus, ypač kepenis. Kraujyje daug hormonų, ypač streso, kurie dideliais kiekiais išsiskiria į kraują tuo metu, kai gyvūnas vedamas skersti. Patekę į mūsų organizmą, hormonai daro neigiamą poveikį. Kraujas – sunkus maistas, nes jo virškinimas yra sunkus procesas, kas neigiamai veikia skrandį.

??Draudimas naudoti kraują turi ir dvasinę reikšmę. Šį įsakymą Dievas davė ne tik žydams, jis galioja kiekvienam žmogui. “Jei kas iš izraelitų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas.“ (Kunigų 17:13,14)

??Taukai ar gyvūnų vidiniai riebalai taip pat netinka maistui. Juose yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra viena iš pagrindinių širdies ligų ir insulto priežasčių. Gyvūniniai riebalai sunkiai ir ilgai virškinami skrandyje, didėja rizika susirgti pankreatitu – kasos uždegimu, taip pat cholecistitu – tulžies pūslės uždegimu. Vartojant sočiuosius gyvūninius riebalus, pilvo srityje daugėja riebalinio audinio, atsiranda antsvoris. Laikui bėgant sutrinka hormonų pusiausvyra organizme. Mūsų organizmui gyvūniniai riebalai netinka. Sveikiau vartoti šiek tiek šalto spaudimo aliejaus, riešutus, sėklas ir kitus augalinius produktus, kuriuose gausu sveikų, naudingų riebalų.

❗️Įsakymas apie kraują ir taukus atėjo pas mus iš senų laikų, tačiau aktualus ir šiandien. Jei pasitikėsime Viešpačiu mitybos klausimais, turėsime palaiminimą. Visi Dievo įsakymai yra prasmingi ir naudingi tiems, kurie jų laikosi.

„Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“.“ (Kunigų 3:17)

? Būkite sveiki 🙂

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Draugystė

Beraunant morkytes, viena nulūžo. Kur likusi dalis?

Pasikapsčiusi radau – ji tvirtai įsikibusi į draugę ???.

Pagalvojau: net morkoms „reikia” draugystės ?.

O mums tuo labiau ?.

??Daugelis tyrimų patvirtina, kad geri tarpasmeniniai santykiai, net esant kitiems nepalankiems rizikos faktoriams, padeda išlaikyti gerą sveikatą ir gyventi visavertį gyvenimą.

„VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“. (Pradžios 2:18)

„Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti. Panašiai dviese, miegodami kartu, šildo vienas kitą. O kaip gali vienas miegodamas šiltai jaustis? Vienišą žmogų lengva įveikti, du gali vienam sėkmingai pasipriešinti. Trilinką virvę nutraukti nelengva.” (Mokytojo 4:9-12)

Kurkime ir branginkime tarpasmeninius santykius. Tai puiki, su kaupu atsiperkanti investicija ?.

Išgijimo šaltinis

Išgelbėtojas savo stebuklais atskleidė galią, kuri nuolat veikia žmogaus naudai, kad palaikytų jį ir išgydytų. Diena iš dienos, valanda po valandos, akimirka po akimirkos Dievas veikia per gamtą, kad palaikytų mus gyvus, atkurtų ir atnaujintų. Kai kuri nors kūno dalis sužalojama, tuoj pat prasideda gijimo procesas; natūralūs faktoriai ima veikti, kad atkurtų sveikatą. Tačiau per šiuos faktorius veikia Dievo galia. Visos gyvybę teikiančios jėgos yra iš Jo. Kai žmogus pasveiksta, vadinas, jį išgydė Dievas.

Ligos, kančios ir mirtis yra priešiškos jėgos darbas. Šėtonas yra naikintojas. Dievas – Atkūrėjas.

Žodžiai, pasakyti Izraeliui, galioja ir šiandien tiems, kurie atgauna kūno ir sielos sveikatą. „Esu jus gydantis Viešpats.“ (Išėjimo 15, 26)

Dievo noras kiekvienai žmogiškajai būtybei yra išreikštas žodžiais: „Mielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sektųsi ir būtum sveikas, kaip sekasi tavo sielai.“ (3 Jono 2)

Jis yra Tas, kuris „atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas. Jis atperka tavo gyvastį iš kapo ir apgaubia tave meile ir gailestingumu“ (Psalmė 103, 3–4).

Kai Kristus išgydė ligas, Jis daugelį kenčiančiųjų įspėjo: „Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio.“ (Jono 5, 14) Jis mokė, kad jie susirgo nesilaikydami Dievo Įstatymo ir kad sveikata gali būti išsaugota tik jam paklūstant.

Gydytojai turėtų mokyti savo pacientus, kad pastarieji bendradarbiautų su Dievu atkūrimo darbe. Gydytojas vis labiau ir labiau įsitikina, kad liga yra nuodėmės pasekmė. Jis žino, kad gamtos dėsniai yra tikslūs, kaip ir Dekalogo priesakai yra dieviški, tad tik jiems paklūstant gali būti atkurta arba išsaugota sveikata. Jis mato daug kančių kaip žalingų įpročių pasekmę, o sveikata galėtų būti sugrąžinta, jeigu ligoniai patys darytų ką gali savo pačių atkūrimo labui. Jie turėtų būti mokomi, kad kiekvienas įprotis, kuris ardo fizines, protines ir dvasines jėgas, yra nuodėmė, ir kad sveikatą galima išsaugoti vykdant įstatymus, kuriuos Dievas nustatė visos žmonijos gerovei.

Kai gydytojas mato pacientą, kuris kenčia negalią dėl netinkamos mitybos ir alkoholio vartojimo ar dėl kitokių žalingų įpročių, tačiau vengia jam apie tai kalbėti, jis daro šiam asmeniui skriaudą. Alkoholikai, psichikos ligoniai, tie, kurie yra pasidavę iškrypimui, kreipiasi į gydytoją, laukdami aiškaus ir konkretaus patvirtinimo, kad jų kančios yra nuodėmės vaisius. Tie, kurie supranta gyvenimo principus, turi būti uolūs, siekdami įveikti negalios priežastį. Kaip gali gydytojas, dirbantis, kad palengvintų kančias, būti ramus, matydamas tebevykstančią kovą su skausmu? Ar jis yra geranoriškas ir gailestingas, jeigu nemoko griežtos savitvardos kaip vaisto nuo negalios?

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 68-70 psl.)

Poilsio svarba išgijimui ir regeneracijai

(Serijos „Sveikas stuburas” 14 paskaitos apibendrinimas)

??Kaip poilsis susijęs su regeneracija ir išgijimu?

??Kaip visa tai susiję su Dievo palaima?

??Kaip jūs asmeniškai suprantate Dievo palaimą?

Dievo palaima įrašyta mūsų esybėje, mūsų prigimtyje. Patyrinėkime tai.

▫️ Šventame Rašte Pradžios knygos 1 skyriuje parašyta, kad sukūręs pirmąjį vyrą ir moterį, “Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“.

Kaip Dievas palaimino pirmuosius žmones? Dievo palaiminimas – tai paliepimas daugintis ir pripildyti žemę. Jo žodis turi kuriančiąją galią. Pasakęs “būkite vaisingi ir dauginkitės”, Dievas sukūrė ląstelių dalijimosi mechanizmą, kuriuo grindžiama gyvybės egzistavimo ir pratęsimo galimybė.

▫️ Kad ląstelė pasidalintų, joje turi padvigubėti DNR, turi atsirasti dvi tikslios DNR kopijos. Bet kokia klaida – tai mutacija, kažkokios funkcijos pažeidimas, liga.

Kai prasideda ląstelės dalinimosi procesas, specialūs fermentai аtskiria dvi DNR spiralės gijas kaip užtrauktuką. Kiti fermentai užpildo аntrą pusę. Tokiu būdu gaunamos dvi absoliučiai identiškos kopijos. Biblija pabrėžia, kad gyvybė neatsiranda pati savaime, tai Dievo dovana.

?„Juk Tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose“ rašo psalmių autorius. Kiekvieną kartą naujos gyvybės gimimas, tai Dievo kūryba.

▫️ Mūsų organizmo ląstelės atlieka savo funkcijas, pamažu sensta ir miršta. Organizmo audiniai ir organai atsinaujina iš kamieninių ląstelių. Šis procesas – visų organizmo audinių, organų regeneracijos pagrindas. Oda, kraujo kūneliai, sąnariai ir stuburo tarpslanksteliniai diskai, ir visa kita atsinaujina dėka ląstelių dalijimosi.

Kai Dievas kūrė DNR dvigubėjimo mechanizmą, įdėjo į jį specialų fermentą, kuris praeina ir patikrina naujas kopijas. Jei pastebi ten klaidas, iš karto jas ištaiso. Sukūręs ląstelės dalijimąsi, Dievas jame numatė galimybę atsistatyti DNR, kad vyktų išgijimas, net įsivėlus klaidai. Ta pati jėga, kuri dalina DNR, mus ir gydo. Dievo palaima, tai ne paprasti gražūs žodžiai, tai Dievo sukurtas mechanizmas, kuris ne tik leidžia ląstelei dalintis, bet ir gydo mus!

▫️ Mūsų organizmo ląstelės dirba tam tikru ritmu. Joms reikia ir krūvio, ir poilsio. Nustatyta, kad po 21 val. besiilsinčio žmogaus organizme gaminasi specialūs hormonai ir medžiagos, kurios atstato visus per dieną sukauptus ląstelių ir DNR pažeidimus. Šiam darbui vadovauja hormonas melatoninas ir “poilsio” genas p53❗️

??Melatoninas gaminamas mažytėje kankorėžinėje liaukoje, kuri yra smegenų centre. Melatoninas – galingas antistresinis hormonas; galingas antioksidantas, ginantis nuo laisvųjų radikalų; padedantis greičiau užmigti; saugoti širdį ir kraujagysles, kaulus ir ilginti gyvenimo trukmę. Melatoninas gina mus nuo lėtinio streso, padidina organizmo gebėjimą pakelti nuotaiką ir giliau patirti malonumą.

??P53 geno funkcija – stabdyti ląstelę poilsiui, kad įsijungtų regeneracijos programa. Šis genas užsiima visų pažeidimų ir sutrikimų, padarytų mūsų genams per dieną, remontu. Jis įjungiamas naktinio poilsio metu kiekvienoje ląstelėje.

Kai žmogus eina miegoti, jo genai atrodo kaip nešukuoti plaukai, bet kai jie sutaisomi, jų išvaizda pasikeičia kaip moters, kuri pasidarė šukuoseną. Tai nuostabu!

▫️ Svarbiausia ląstelių dalijimosi procese – genetinę medžiagą perkelti į naujas ląsteles be menkiausio iškraipymo ar klaidos. Todėl pačioje pradžioje, ląstelei ruošiantis dalytis, joje paleidžiamas DNR pažeidimo, atsiradusio dėl netinkamo žmogaus gyvenimo būdo ar nuo jo nepriklausančių veiksnių, atpažinimo mechanizmas.

? Pasirodo, Dievas mus sukūrė gyventi ritmingai – „atėjo vakaras ir išaušo rytas“ – visa tai yra mumyse! Šis genas sužadinamas vakare, ir pradeda veikti nusileidus saulei, o saulei patekėjus, jis baigia savo darbą. Be to, brangiausios poilsio valandos – iki vidurnakčio.

Todėl žmonės, kurie nepaiso poilsio, atima iš savo ląstelių taip reikalingą atsistatymą. Bėgant metams tai sukelia daugybę ligų.

▫️ Mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizmui esant lėtinio/ilgalaikio streso būsenoje, sustoja visi augimo ir vystymosi procesai, sustoja organizmo regeneracija, pradeda kauptis DNR pažeidimai, nes hormonas kortizolis neleidžia įsijungti regeneracijos procesams.

Bet jeigu į žmogaus širdį ateina ramybė, ateina meilė, jeigu žmogus sutvarko savo gyvenimą pagal fiziologijos įstatymus, išsiskiria endorfinas. Jis perjungia organizmą į augimo ir dauginimosi režimą, ir įjungia regeneracijos procesą. Štai kodėl Biblija sako, kad Dievo palaima – tai Jo gydanti jėga.

? Kad Dievas galėtų jus išgydyti, Jis nori duoti jums savo ramybę, savo poilsį. Jis nori išspręsti jūsų problemas. Jis sako: „Nustok jaudintis, ateik pas Mane. Ateik pas Mane, pasitikėk Manimi. Galiu išspręsti bet kokias tavo problemas“. Kad galėtume gauti šį išgydymą, turime pasitikėti ir priimti šį Dievo rūpinimąsi mumis. Dievas mus gydo, jeigu tam yra sąlygos.

▫️ Įdomų eksperimentą atliko žinomi Kalifornijos mokslininkai, kurie įrodė, kad būtinas ne tik nakties poilsis, bet ir kassavaitinis poilsis septintą dieną.

„Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną Jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų“.

Prisimenate, Dievo žodis turi kuriančią galią. Mūsų genuose Dievas sukūrė mechanizmus, valdančius laiko ritmus. Mūsų organizmui kiekvieną septintą dieną reikia poilsio.

? Kviečiu pažinti ir patirti Dievo meilę ir rūpestį, pasinaudoti Jo įstatymų apsauga, leisti Viešpačiui dirbti jūsų gyvenime, padovanoti jums tai, ką tik Jis gali jums padaryti. Jei priimsite šį sprendimą, tai Dievo galybei ir jėgai nebus ribų atlikti stebuklus, kuriuos Jis trokšta padaryti jūsų gyvenime.

Būkite sveiki!

(Lektorius, gydytojas chirurgas, sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello linki jums geros sveikatos, naudokitės gauta informacija savo labui ?.

Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje ?? ČIA.

Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:

13 paskaitą „Siaubas kauluose” rasite ?? ČIA.

12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite ?? ČIA.

11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite ?? ČIA.

10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite ?? ČIA.

9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite ?? ČIA.

8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite ?? ČIA.

7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite ?? ČIA

6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite ?? ČIA

5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite??  ČIA

4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite ?? ČIA.

3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite ?? ČIA.

2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite ?? ČIA.

1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite ?? ČIA.

Grupė fariziejų ir Rašto aiškintojų atėjo pas Jį, vilkdami siaubo apimtą moterį, kurią jie rūsčiai, nekantriais nuožmiais balsais kaltino septintojo įsakymo pažeidimu. Stumdami ją Jėzaus link, jie, demonstruodami veidmainišką pagarbą Jam, tarė: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O Tu ką pasakysi?“ (Jono 8, 4–5)

Jų apsimestinė pagarba slėpė kruopščiai apgalvotą ir užmaskuotą suokalbį sužlugdyti Jėzų. Jeigu Jis išteisins moterį, bus apkaltintas Mozės Įstatymo paniekinimu. Jeigu Jis ją pasmerks mirčiai, Jis galės būti apskųstas romėnams, kaip pasisavinęs tik jiems priklausančią valdžią.

Jėzus pažvelgė į iš gėdos drebančią auką ir kietaširdžių dvasininkų, neturinčių jokio žmogiško gailesčio, veidus. Nuo tokio reginio Jo tyra dvasia suvirpėjo. Neparodydamas, kad išgirdo jų klausimus, Jis pasilenkė ir, žiūrėdamas į žemę, ėmė kažką rašyti smėlyje.

Nerimdami, kad Jis delsia ir, atrodo, yra abejingas, kaltintojai priėjo arčiau, skatindami Jėzų atkreipti dėmesį į šį reikalą. Tačiau kai jų akys nuo Jėzaus veido nukrypo į grindinį prie Jo kojų, jie nutilo. Ten prieš jų akis buvo užrašytos slaptos jų gyvenimo nuodėmės.

Atsitiesęs Jėzus įbedė akis į susimokiusius vyresniuosius ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ (Jono 8, 7) Ir pasilenkęs vėl rašė.

Jis nepažeidė Mozės Įstatymo ir nesikėsino į Romos valdžios autoritetą. Kaltintojai pralaimėjo. Dabar jų menamo šventumo drabužiai buvo nuplėšti; beribio tyrumo akivaizdoje jie stovėjo kalti ir pasmerkti. Bijodami, kad jų slaptosios nuodėmės gali būti atskleistos daugumai, nukorę galvas ir nuleidę akis jie spruko šalin, savo auką palikę gailestingajam Išgelbėtojui.

Jėzus atsitiesė ir, žvelgdamas į moterį, paklausė: „‘Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?’ Ji atsiliepė: ‘Niekas, Viešpatie.’ Jėzus jai tarė: ‘Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.’“ (Jono 8, 10–11)

Moteris stovėjo prieš Jėzų drebėdama iš baimės. Jo žodžiai „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ nuskambėjo jai kaip mirties nuosprendis. Ji nedrįso pakelti akių į Išgelbėtoją, bet tyliai laukė savo lemties. Savo nuostabai ji matė, kaip jos kaltintojai – praradę žadą ir suglumę – skirstėsi; po to jos ausis pasiekė vilties žodžiai: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ Jos širdis susigraudino ir, puolusi Jėzui prie kojų, ji iškūkčiojo savo nuoširdžiausią dėkingumą ir su karčiomis ašaromis išpažino nuodėmes.

Tai buvo jos naujo gyvenimo, tyro ir ramaus, pašvęsto Dievui gyvenimo pradžia. Pakeldamas šią puolusią sielą, Jėzus padarė didesnį stebuklą negu išgydydamas sunkiausią fizinę negalią; Jis išgydė dvasinę ligą, kuri atneša amžiną mirtį. Ši atgailaujanti moteris tapo viena Jo ištikimų sekėjų. Su pasiaukojančia meile ir ištikimybe ji parodė savo dėkingumą už Jo atlaidžią meilę. Šią paklydusią moterį pasaulis tik niekino ir išjuokė, tačiau Nenuodėmingasis pasigailėjo jos silpnumo ir ištiesė jai pagalbos ranką. Nepaisant, kad veidmainiški fariziejai įskundė, Jėzus jai liepė „eiti ir daugiau nuodėmių nebedaryti“.

Jėzus žino kiekvienos sielos aplinkybes. Juo didesnės nusidėjėlių kaltės, tuo labiau jiems reikia Išgelbėtojo. Jo dieviškos meilės ir užuojautos širdis labiausiai krypsta į tą, kuris beviltiškai įpainiotas į priešo žabangus. Savo paties krauju Jis yra pasirašęs žmonijos išlaisvinimo dokumentą.

Jėzus nenori, kad tokia brangia kaina atpirktieji taptų priešo pagundų žaislu. Jis nenori, kad būtume nugalėti ir pražūtume. Tas, kuris sutramdė liūtus duobėje ir vaikščiojo su ištikimaisiais karštose liepsnose, yra pasirengęs darbuotis dėl mūsų, kad sutramdytų bet kokį mūsų prigimties blogį. Šiandien Jis stovi prieš Dievą prie gailestingumo aukuro, pristatydamas maldas tų, kurie trokšta Jo pagalbos. Jis neatstumia verkiančių ir atgailaujančių. Jis atleidžia visiems, ateinantiems pas Jį atleidimo ir išgijimo. Jis nepasakoja visko, ką galėtų apreikšti, tačiau liepia kiekvienai virpančiai sielai būti drąsiai. Kas tik panorės, gali įsitverti į Dievo stiprybę ir susitaikyti su Juo, ir Jis priims.

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 52-53 psl.)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM