(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 56 psl.)
Grupė fariziejų ir Rašto aiškintojų atėjo pas Jį, vilkdami siaubo apimtą moterį, kurią jie rūsčiai, nekantriais nuožmiais balsais kaltino septintojo įsakymo pažeidimu. Stumdami ją Jėzaus link, jie, demonstruodami veidmainišką pagarbą Jam, tarė: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O Tu ką pasakysi?“ (Jono 8, 4–5)
Jų apsimestinė pagarba slėpė kruopščiai apgalvotą ir užmaskuotą suokalbį sužlugdyti Jėzų. Jeigu Jis išteisins moterį, bus apkaltintas Mozės Įstatymo paniekinimu. Jeigu Jis ją pasmerks mirčiai, Jis galės būti apskųstas romėnams, kaip pasisavinęs tik jiems priklausančią valdžią.
Jėzus pažvelgė į iš gėdos drebančią auką ir kietaširdžių dvasininkų, neturinčių jokio žmogiško gailesčio, veidus. Nuo tokio reginio Jo tyra dvasia suvirpėjo. Neparodydamas, kad išgirdo jų klausimus, Jis pasilenkė ir, žiūrėdamas į žemę, ėmė kažką rašyti smėlyje.
Nerimdami, kad Jis delsia ir, atrodo, yra abejingas, kaltintojai priėjo arčiau, skatindami Jėzų atkreipti dėmesį į šį reikalą. Tačiau kai jų akys nuo Jėzaus veido nukrypo į grindinį prie Jo kojų, jie nutilo. Ten prieš jų akis buvo užrašytos slaptos jų gyvenimo nuodėmės.
Atsitiesęs Jėzus įbedė akis į susimokiusius vyresniuosius ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ (Jono 8, 7) Ir pasilenkęs vėl rašė.
Jis nepažeidė Mozės Įstatymo ir nesikėsino į Romos valdžios autoritetą. Kaltintojai pralaimėjo. Dabar jų menamo šventumo drabužiai buvo nuplėšti; beribio tyrumo akivaizdoje jie stovėjo kalti ir pasmerkti. Bijodami, kad jų slaptosios nuodėmės gali būti atskleistos daugumai, nukorę galvas ir nuleidę akis jie spruko šalin, savo auką palikę gailestingajam Išgelbėtojui.
Jėzus atsitiesė ir, žvelgdamas į moterį, paklausė: „‘Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?’ Ji atsiliepė: ‘Niekas, Viešpatie.’ Jėzus jai tarė: ‘Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.’“ (Jono 8, 10–11)
Moteris stovėjo prieš Jėzų drebėdama iš baimės. Jo žodžiai „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ nuskambėjo jai kaip mirties nuosprendis. Ji nedrįso pakelti akių į Išgelbėtoją, bet tyliai laukė savo lemties. Savo nuostabai ji matė, kaip jos kaltintojai – praradę žadą ir suglumę – skirstėsi; po to jos ausis pasiekė vilties žodžiai: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ Jos širdis susigraudino ir, puolusi Jėzui prie kojų, ji iškūkčiojo savo nuoširdžiausią dėkingumą ir su karčiomis ašaromis išpažino nuodėmes.
Tai buvo jos naujo gyvenimo, tyro ir ramaus, pašvęsto Dievui gyvenimo pradžia. Pakeldamas šią puolusią sielą, Jėzus padarė didesnį stebuklą negu išgydydamas sunkiausią fizinę negalią; Jis išgydė dvasinę ligą, kuri atneša amžiną mirtį. Ši atgailaujanti moteris tapo viena Jo ištikimų sekėjų. Su pasiaukojančia meile ir ištikimybe ji parodė savo dėkingumą už Jo atlaidžią meilę. Šią paklydusią moterį pasaulis tik niekino ir išjuokė, tačiau Nenuodėmingasis pasigailėjo jos silpnumo ir ištiesė jai pagalbos ranką. Nepaisant, kad veidmainiški fariziejai įskundė, Jėzus jai liepė „eiti ir daugiau nuodėmių nebedaryti“.
Jėzus žino kiekvienos sielos aplinkybes. Juo didesnės nusidėjėlių kaltės, tuo labiau jiems reikia Išgelbėtojo. Jo dieviškos meilės ir užuojautos širdis labiausiai krypsta į tą, kuris beviltiškai įpainiotas į priešo žabangus. Savo paties krauju Jis yra pasirašęs žmonijos išlaisvinimo dokumentą.
Jėzus nenori, kad tokia brangia kaina atpirktieji taptų priešo pagundų žaislu. Jis nenori, kad būtume nugalėti ir pražūtume. Tas, kuris sutramdė liūtus duobėje ir vaikščiojo su ištikimaisiais karštose liepsnose, yra pasirengęs darbuotis dėl mūsų, kad sutramdytų bet kokį mūsų prigimties blogį. Šiandien Jis stovi prieš Dievą prie gailestingumo aukuro, pristatydamas maldas tų, kurie trokšta Jo pagalbos. Jis neatstumia verkiančių ir atgailaujančių. Jis atleidžia visiems, ateinantiems pas Jį atleidimo ir išgijimo. Jis nepasakoja visko, ką galėtų apreikšti, tačiau liepia kiekvienai virpančiai sielai būti drąsiai. Kas tik panorės, gali įsitverti į Dievo stiprybę ir susitaikyti su Juo, ir Jis priims.
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 52-53 psl.)
Kada nebus priklausomybių ir ligų
▫Artinasi daugelio žmonių laukiama šventė – velykos. Laikas, kai prisimename Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Tai nuostabus įvykis žmonijos istorijoje, kai Dievo Sūnus atėjo į mūsų nuodėmingą žemę, kad išgelbėtų kiekvieną žmogų. Ir dar nuostabesnis faktas laukia žmonijos ateityje – Jėzus Kristus ateis antrą kartą, kad sunaikintų naudėmę, kančias, ligas, neteisybes ir priklausomybes. Jis įkurs Savo Karalystę, kur viskas bus kitaip. Kad taptume šios karalystės gyventojais, vis tik būtina turėti vieną vienintelę priklausomybę – priklausomybę nuo mūsų Gelbėtojo.
▫Daugelis ženklų (kariniai konfliktai, stichinės nelaimės, visuomenės moralė, ekonomika, religija ir t.t.) byloja, kad antrasis Kristaus atėjimas yra arčiau nei bet kada. Prieš Jėzui grįžtant į mūsų Žemę, nuodėmė ir ligos progresuos ir daugės. Įvairios priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, interneto) taps epideminio pobūdžio.
▫Antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo į Žemę tema yra viena iš svarbiausių Biblijos temų. Pats Jėzus Kristus ne kartą apie tai kalbėjo savo mokiniams: “Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą, tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Antraip argi būčiau sakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.” (Jono 14:1-3)
▫Jėzus Kristus prašo, kad tikėtume Juo, Jo Žodžiu, kad išsaugotume širdyje viltį amžinybei. Dabar Jis ruošia buveines, amžinus namus kiekvienam iš mūsų. Jėzus Kristus trokšta išvaduoti mus iš nuodėmės, priklausomybės ir amžiams pasiimti pas Save.
▫Antrojo Jėzaus Kristaus į Žemę atėjimo metu Viešpats prikels visus teisiuosius ir mes susitiksime su tais, kuriuos praradome gyvenimo kelyje.
? Dievas nori sugrąžinti mums tai, kas buvo prarasta Edeno sode. Jis vėl viską atkurs. Mūsų laukia naujas Dangus ir nauja Žemė. Štai aprašymas, kas laukia išgelbėtų žmonių: “Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko, ir jūros taip pat nebeliko. Ir aš išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto:
„Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“.
O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“. Ir jis man atsakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus.” (Apreiškimo 21:1-7)
▫Šiandien tai turi didelę galią. Tai sunkią akimirką sušildys sielą, padrąsins ir įkvėps. Tegul ši žinia apie naują dangų ir naują žemę nukreipia jūsų gyvenimą dabar ir ateityje.
? Dievas pažada, kad nuodėmė niekada nebepasikartos. Nė vienas iš tų, kurie gyvens naujojoje Žemėje nepasakys, kad jis pavargo, serga, yra nuvargintas, vienišas, prislėgtas, priklausomas ar nusivylęs. Išnykus nuodėmei, išnyks ir priklausomybė. Būtent ten nuovargis bus galutinai nugalėtas. Leiskite Jėzui Kristui įeiti į jūsų širdį. Su Jėzumi Kristumi viską galima įveikti! Nuo pergalės prie pergalės, brangus drauge, siek amžinybės, kur tavęs laukia nugalėtojo vainikas.
❗Ir vis tik vienos rūšies priklausomybė išliks amžinybėje, danguje. Egzistuoja viena priklausomybės rūšis, kuri nedaro žalos ir atneša žmogui laimę. Būtent šios priklausomybės jums nuoširdžiai linkiu. Priklausyti nuo mūsų Dievo.
Šaltinis: 8doktorov.ru
Vanduo – būtinas žmogaus organizmui
▫️ Sveikas žmogus be vandens gali išgyventi nuo trijų iki penkių dienų. Nors žinomi reti atvejai, kai pavykdavo išsilaikyti nuo aštuonių iki dešimties dienų. Žinoma, kad suaugusio žmogaus kūne yra maždaug 65% vandens. Skirtinguose organizmo audiniuose vandens kiekis yra skirtingas. Turtingiausias vandeniu – akies stiklakūnis, kuriame vandens yra 99%, skurdžiausias – danties emalė, kurioje vandens tik 0,2%. Kraujyje – 93%, smegenyse – 85%. Kaulai, nors ir atrodo tankūs, turi 50% vandens. Vanduo turi unikalių tirpdančių savybių. Paimkite stiklinę, pripildytą beveik iki viršaus vandens, ir palaipsniui supilkite į ją 100 g cukraus. Vanduo iš stiklinės neišsilies. Dėl ypatingų tirpiklio savybių skysčio lygis beveik nepasikeis. Ši vandens savybė leidžia mūsų organizme atlikti sudėtingą medžiagų apykaitą, ištirpusias pernešti jas į įvairius organus ir audinius.
▫️ Norint išlaikyti gerą sveikatą, reikalingas tam tikras vandens balansas, kuris pasiekiamas pakankamai geriant ir pašalinant vandenį. Vos tik išgėrus gurkšnį skysčio, jis patenka į skrandį, vėliau į kraują, tačiau didžioji jo dalis pasisavinama žarnyne. Su kraujotaka vanduo (arba jau plazma) nešamas į visą organizmą begaline kraujagyslių sistemą, kurios ilgis apie 100 tūkstančių kilometrų. Paskutinė kraujagyslių sistemos dalis – kapiliarai, kurių sienelėse gausu mažų porų. Per jas vanduo patenka į tarpląstelinį skystį, po to į ląstelę. Išplovęs ir išvalęs ląsteles, jis vėl grįžta į tarpląstelinį skystį, o iš ten į kraują. Tоliau kraujas apvalomas tokiuose organuose, kaip kepenys ir inkstai. Tada per žarnyną ir šlapimo takus organizmas pašalina vandenį su medžiagų apykaitos atliekomis. Dalis skysčiо lieka audiniuose ir išsiskiria skrandžio sulčių, seilių, ašarų, specialaus sąnarių tepalo, prakaito ir kt. pavidalu.
?? Norint palaikyti normalų vandens balansą, mums reikia 2-2,5 litro vandens per dieną. Dalį skysčio gauname su maistu, tačiau per dieną reikia išgerti 1,5-2,0 litrus gryno vandens. Tai geriau daryti 30 minučių prieš valgį ir dvi valandas po jo, tada nebus sutrikdytas normalus virškinimo procesas.
❗Mūsų gyvybei palaikyti suteikta nuostabi Dievo dovana. Tačiau yra ir gyvasis vanduo, kurio reikia kiekvienam žmogui. Ketvirtajame Evangelijos pagal Joną skyriuje pasakojama, kaip moteris iš Samarijos atėjo prie šulinio semti vandens. Ten ji sutiko Jėzų, kuris, prašydamas paprasto vandens, pasiūlė jai gyvojo vandens. Kas yra šis gyvasis vanduo? Gyvas vanduo – tai Jėzaus mokymas, Jo Žodis. Šventasis Raštas atskleidžia Tą, kuris yra gyvojo vandens Šaltinis, Gelbėtoją Jėzų Kristų. Jo Žodis turi gyvybę teikiančią galią. Jis numalšins dvasinį troškulį, suteiks jėgų, apvalys širdį ir mintis, suteiks naujos gyvybės. Skaitydami Bibliją ir priimdami tai, kas joje parašyta, geriame gyvąjį vandenį. Psalmininkas Dovydas užrašė žodžius, kylančius iš jo širdies gelmių: „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve.” (Psalmė 42:2). Jo siela, širdis, visa esybė siekė Dievo – gyvybės, džiaugsmo, paguodos ir vilties Šaltinio. Jis troško atsigerti iš Gyvojo vandens šaltinio, kad atgaivintų širdį.
Šiandien turime nuostabią tyro vandens dovaną, bet dar vertingesnė dovana – gyvasis Šventojo Rašto vanduo. Kasdien svarbu gausiai gerti iš mums dovanotų šaltinių.
Būkite sveiki ?
“Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio.” (Morkaus 9:41)
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
