Ašaros – ne šiaip skystis

Žmonės verkia dėl ilgesio, liūdesio, nerimo arba tiesiog dėl to, kad į akį kažkas pateko. Apie verkimo priežastis žinoma daug, tačiau jo mechanizmai vis dar lieka mįslė.

❕Prieš aptariant verkimo priežastis ir mechanizmus, reikia išmokti jį atskirti nuo kito proceso – ašarojimo. Skirtingai nuo verkimo, ašarojimas nepriklauso nuo žmogaus valios.

Pas sveiką suaugusį žmogų nuolat gaminamas ašarų skystis. Jis praeina per nosinį ašarų lataką ir atlieka tam tikras užduotis??:

▪ Apsaugo nosies ir akių gleivinę nuo svetimkūnių. Per ašarojimą iš nosies ertmės ir akių gleivinės pašalinamos dulkių dalelės ir mikroorganizmai.

▪Drėkina akių gleivinę. Priešingu atveju ji išdžius, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga.

▪Maitina akių gleivinę. Pavyzdžiui, ragena neturi savo kraujagyslių, o maitinasi per skystį, kuris plauna priekinę akies kamerą ir ašarų skystį.

??Normalus ašarojimas – pastovus, saikingas ir nesukelia diskomforto.

??Padidėjęs – trukdo normaliam gyvenimui.

Padidėjęs ašarojimas – tai apsauginė organizmo reakcija į įvairius dirgiklius: virusus ir bakterijas, alergenus, dulkes, stiprius kvapus. Pavyzdžiui, svogūnų ar pipirų kvapas gali sukelti nekontroliuojamą stiprų ašarojimą, kuris praeina savaime, pašalinus dirgiklį.

Žmonija jau seniai bandė suprasti ašarų prigimtį. Nuo seniausių laikų mokslininkai iškėlė daugybę teorijų, ir kai kurios iš jų šiuolaikiniams žmonėms atrodo neįtikėtinos.

Daugelyje tikėjimų ir mitų žmogaus ašaroms buvo suteikta ypatinga reikšmė. Pavyzdžiui, Aristotelis savo raštuose rašė, kad ašaros išvalo protą nuo užgniaužtų emocijų. Daugelis šiuolaikinių psichologų sutinka su juo ir teigia, kad verkdamas žmogus išsivaduoja iš įtampos. Egzistuoja daugybė technikų, padedančių žmogui pažvelgti į savo „pasąmonės“ gelmes, išlaisvinti paslėptas emocijas, pašalinti kompleksus, neleidžiančius išsiverkti, ir, galiausiai, atsikratyti slegiančių jausmų.

XIX amžiaus viduryje daugelis mokslininkų teigė, kad verkimas – tai tik fiziologinis procesas, nesusijęs su emocijomis. Pavyzdžiui, Charlesas Darwinas teigė, kad ašaros, net ir pas vaikus, tai tiesiog raumenų aplink akis susitraukimo rezultatas. O britų antropologas Ashley Montagu savo darbuose rašė, kad žmonės verkia, kai išsausėja akių ir nosies gleivinė.

Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais išpopuliarėjo teorija, kad ašaros – tai tik organizmo būdas atsikratyti toksinų. Apie tai biochemikas V. Frey rašė savo knygoje „Verkimas: ašarų paslaptis“. Mokslo bendruomenė palaikė šią idėją. Ir nors dabar Frey teorija atrodo abejotina, daugelis mokslininkų vis dar remiasi jo darbais.

❓KĄ SAKO BIBLIJA ir MOKSLAS

Šiandien žinoma, kad verkimas – tai žmogaus emocinė reakcija. Žmonės verkia, kai patiria stiprias emocijas. Dažniausiai neigiamas – pyktį, baimę, nerimą, nuoskaudą, nusivylimą, tačiau pasitaiko ir džiaugsmo ašarų.

Įdomu tai, kad verkimas ir ašaros turi terapinį poveikį. Ašarose yra kai kurių hormonų:

▫ Prolaktino – mažinančio skausmą ir padedančio atsipalaiduoti.

▫ Adrenokortikotropinio hormono – mažinančio pagrindinio streso hormono kortizolio gamybą antinksčiuose.

▫ Enkefalino – malšinančio skausmą ir gerinančio nuotaiką.

Biblijoje karalius Dovydas sako:

“Tu sužymėjai mano klajones,

tad supilk mano ašaras į Savo ąsotį!

Argi jos nėra sužymėtos Tavo knygoje?”

(Psalmių 56:9)

? Šie žodžiai atskleidžia Dievo požiūrį į mūsų problemas. Dievas laiko vertingomis ir prisimena visas mūsų ašaras ir kančias, kurias patiriame. Mūsų ašaros yra unikalios, kaip ir bėda ar problema, sukėlusi šias ašaras.

‼️ Neseniai mokslininkai atrado įdomų faktą: kiekviena ašara turi žmogaus patirčių mikrokosmosą. Žiūrint per mikroskopą, ašaros turi kristalinę struktūrą ir gali įgauti įvairias formas. Net emocinės ašaros su ta pačia chemine sudėtimi gali atrodyti visiškai kitaip. Pavyzdžiui, juoko ašaros neturi nieko bendra su liūdesio ašaromis. Kaip snaigės ir pirštų atspaudai, nė viena ašara nėra panaši į kitą❕

??Dievas gilinasi į kiekvieną mūsų problemą, nes Jis mus myli. Leisdamas mums gyvenime patirti išbandymus, Jis nori nukreipti mūsų žvilgsnį į dangų. Kūrėjas mums padeda, ir su Juo galime pasiekti pergalę bet kokioje bėdoje.

??Kaip nuostabu suvokti, kad Dievas žino ne tik apie mūsų bėdas, bet ir apie jausmus, kuriuos patiriame. Jis mato, mūsų ašarų priežastis! Dar daugiau, Jis saugo jas savo atmintyje!

? Brangieji, atminkite: „Meilė Dievui ir žmogui daro mūsų pasaulį geresniu“.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Inkstai – nepamainomi darbininkai

? Pažvelkime kaip veikia inkstai ir kodėl jie tokie svarbūs??.

Inkstai kartu su kepenimis laikomi pagrindiniais išskyrimo organais. Visas žmogaus organizmo kraujas išvalomas per inkstus, o medžiagų apykaitos procese susidarę toksinai iš organizmo išskiriami su šlapimu. Šis procesas įmanomas dėl nuostabios šių svarbių organų struktūros!

▫ Inkstai – pupelės formos ir yra juosmens srityje abiejose stuburo pusėse. Čia jie, specialiais raiščiais ir riebaliniu audiniu, saugiai pritvirtinti. Greitas svorio netekimas, sunkių svorių kėlimas ir sporto šakos, susijusios su šokinėjimu ir kritimu, gali sukelti inkstų nusileidimą. Vieno inksto masė tik 120-200 g. Inksto išorė padengta kapsule, o vidinę jo dalį sudaro parenchima, kurioje išsidėstę inksto filtrai, vadinami nefronais. Viename inkste nefronų daugiau nei 2 mln. Taigi bendras jų skaičius organizme siekia 4 mln. Inkstų darbą galima prilyginti didžiuliam vandens valymo kanalui, kuriame sumontuota daugiau nei 4 milijonai filtrų, kurie savo darbą atlieka nuolat.

▫ Kiekvienas inkstų filtras arba nefronas – tai kraujagyslių kamuolys, į kurį spaudimu paduodamas kraujas. Skystoji kraujo dalis kraujagyslių kamuolyje praeina per tam tikrą porėtą membraną į išorę ir surenkama nefrono kapsulėje primenančioje taurę. Iš kapsulės išeina ilgas vingiuotas kanalas, kuriuo teka vadinamasis pirminis šlapimas. Per parą ultrafiltracijos metu susidaro apie 170 litrų pirminio šlapimo. Tačiau, praeinant per vingiuotą kanalą, dalį šio skysčio kraujas vėl absorbuoja. Likęs šlapimas, vadinamas antriniu, ir per parą jo susidaro apie 1,5 litro. Jame, koncentrato pavidalu, nemažai druskų ir organizmui nebereikalingų medžiagų. Antrinis šlapimas, per “inkstų kanalizacijos“ vamzdžių sistemą, surenkamas į platesnius kanalus, ir teka į specialią ertmę – inkstų dubenį. Iš inkstų dubens šlapimas patenka į šlapimtakį ir kaupiasi šlapimo pūslėje. Taip veikia mūsų inkstai, nuolat valydami kraują nuo organizme susidarančių toksiškų medžiagų apykaitos produktų.

▫ Tačiau inkstai atlieka ir kitas funkcijas. Be kraujo filtravimo, jie atlieka endokrininę funkciją, dalyvauja daugelio hormonų sintezėje. Vienas iš jų – kalcitriolis – kontroliuoja kalcio apykaitą ir veikia kaulų masės augimą. Taip pat inkstuose vitaminas D virsta aktyviausia jo forma – vitaminu D3, reikalingu pilnavertiškam kalcio pasisavinimui kauluose. Didžioji dalis svarbaus hormono eritropoetino susidaro inkstuose. Šio hormono gamyba didėja, jei kraujyje sumažėja deguonies kiekis. Jo veikla nukreipta į kaulų čiulpus, kur skatina raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – brendimą. Sutrikusi inkstų funkcija lemia eritropoetino gamybos sumažėjimą ir anemiją. Be to, inkstai gamina reniną – medžiagą, kuri organizme reguliuoja kraujospūdį.

? Šių mažų, bet nepakeičiamų organų darbo dėka mūsų kraujas nuolat valosi ir išlaiko savo savybes. Šis procesas turi vykti nuolat, tada žmogus galės gyventi. Taip ir kasdieniame gyvenime mums reikia širdies apvalymo, nes susidūrę su blogiu, dažnai ją suteršiame. Bet kaip malonu dienos pabaigoje pakilti malda prie Dievo ir dvasiškai apsivalyti, pajusti ypatingą vidinę ramybę. Pasinaudokime tuo ir pasakykime: “Priimk mano maldą kaip smilkalus, o mano iškeltas rankas kaip vakarinę auką.” (Psalmių. 141:2)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Kas vyksta žmogaus organizme miego metu

Gana dažnai mes linkę galvoti apie miegą kaip apie labai neaktyvią ir ramią veiklą. Tačiau perskaitę šį straipsnį pamatysite, kad taip nėra. Nustebsite sužinoję, kiek visko vyksta mūsų kūne, kol miegame.

* * *

Miegas – ne tik poilsio ir persitvarkymo, bet ir apsivalymo nuo kenksmingų atliekų metas.

??Specialistai atrado iki tol nežinomą mechanizmą, kurio esmė tokia: gilaus miego metu smegenis plauna pulsuojančios nugaros smegenų skysčio bangos. Tai vyksta kas 20 sekundžių, kurių metu smegenys išvalomos nuo toksinių medžiagų.

Mokslininkai pamatė tai, ko niekas anksčiau nematė. Vos tik žmogus užmiega, nervinių ląstelių veikla susilpnėja, po to kraujas palieka smegenų sritis, užleisdamas vietą smegenų skysčiui, kuris švelniai ir atsargiai plauna smegenų sritis pulsuojančiomis bangomis. Visa tai trunka kelias sekundes, kurių metu smegenų skystis išplauna nuodingus baltymus.

Normaliai smegenų veiklai šis valymo mechanizmas gyvybiškai svarbus. Ši apgalvota ir unikali sistema byloja apie mūsų Kūrėjo išmintį.

??Per dieną gauname be galo daug informacijos, ir didžioji jos dalis, laimei, pasimiršta. Kai dienos bėgyje įsiminėte viską, ką sužinojote ar išgirdote, smegenys, kad nepersipildytų informacija, miego metu pradės rūšiavimo procesą, išfiltruodamos perteklių.

??Miegant, žmogaus saugumui, smegenys “atjungia”raumenis. Yra įtikinama priežastis, kodėl dauguma raumenų miego metu slopinami: jei jie būtų aktyvūs, žmogus miegodamas galėtų veikti, ir tai, žinoma, būtų itin pavojinga. Juk matydami sapną mes jame dalyvaujame, sapne atliekame kažkokius virtualius veiksmus: vaikštome, plaukiame, judame…. Visi šie „judesiai“ suaktyvina tas pačias smegenų sritis, tarsi juos darytume iš tikrųjų. Tai yra, smegenys duoda raumenims komandą judėti, tačiau dėka priverstinio motorinės veiklos slopinimo judesių neįvyksta.

Skirtingai nuo daugelio kitų raumenų, gerklės raumenys miego metu nėra slopinami, nes jie reikalingi kvėpavimui. Tačiau jie tampa labiau atsipalaidavę, todėl gerklė susiaurėja. Dievas sukūrė tave [tikrai] unikaliu. Prisimink tai.

??Vidutiniškai miegas užima apie trečdalį žmogaus gyvenimo. Tai fiziologinis poreikis, be kurio negalėtume normaliai egzistuoti. Miegas yra savotiškas kūno perkrovimas.

??Norėdami pilnavertiškai pailsėti, turime gauti 2- jų miego fazių kompleksą – lėtąjį (NREM) ir greitąjį (REM). “Kodėl taip sudėtinga?”, – paklausite.

Miego fazių pokyčių paaiškinimą pateikia britų neuromokslininkas, knygos „Kodėl miegame” autorius, Matthew Walker: Miegas tai generalinis smegenų tvarkymas. Nereikalingi prisiminimai ištrinami, aktualūs – vėl atkuriami ir iš trumpalaikės atminties perkeliami į ilgalaikę.

► Lėtojo miego metu smegenys aptinka šiukšles – nereikalingas nervines jungtis – ir jas pašalina.

► Greitojo miego metu mes reflektuojame ir stipriname nervinius ryšius – galbūt todėl ir matome sapnus.

Todėl svarbu, kad mūsų miego metu būtų abi fazės. Kaip nuostabiai Kūrėjas viską apgalvojo!

??Miego metu gerėja imuniteto būklė, nes būtent miego metu aktyviausiai susidaro imunokompetentingos ląstelės. Taip pat vyksta odos mikrotraumų gijimas ir atstatymas, kuris padeda išlaikyti jos elastingumą ir jaunystę.

??Kraujo tekėjimas žmogaus organizme naktį nenutrūksta, tik šiek tiek sulėtėja, kaip ir širdies plakimas. Tačiau ne visi organai miegant ilsisi, pavyzdžiui, skrandis praktiškai ir toliau veikia beveik įprastu režimu.

Tą patį galima pasakyti ir apie vokų raumenis bei raumenis aplink akis, nes jie priversti išlikti įtempti, nes kol visas kūnas atsipalaidavęs, jie atsakingi, kad akys liktų užmerktos.

??Kai miegame, mūsų kūnas atsistato ir įgauna jėgų kitai dienai: atsipalaiduoja raumenys ir sąnariai, stuburas atsipalaiduoja nuo kūno svorio, kraujas ir limfinė sistema filtruoja ir neutralizuoja kenksmingas medžiagas, o naudingosios pasiskirsto po visą kūną.

??Kai miegame, išsiskiria hormonas melatoninas – jis lėtina visus organizme vykstančius procesus, padeda organizmui atsinaujinti ir padidina serotonino kiekį pagumburyje. Jei smegenys gauna šviesos pokyčio signalą, suaktyvinamas streso hormono išsiskyrimas, kad kūnas greičiau pabustų. Todėl svarbu miegoti 6-8 valandas per parą tik tamsiame kambaryje.

??Temperatūrai nukritus iki 26 C ir pakilus aukščiau 37 C, miegantis žmogus tikrai pabus. Tai žmogaus organizmo apsaugos mechanizmas.

??Jau seniai įrodyta, kad smegenys neišsijungia miego metu, bet yra aktyvesnės nei budrumo būsenoje. Jos apdoroja per dieną gautus duomenis ir surūšiuoja juos. Šiuo metu vyksta daug analitinio darbo teisingam informacijos paskirstymui.

Šios veiklos rezultatus puikiai atspindi patarlė „rytas už vakarą išmintingesnis“.

??Kas vyksta organizme miego metu?

▸ Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas.

▸ Kaulinio audinio stiprinimas.

▸ Pagerėja odos būklė.

▸ Hormonų lygio reguliavimas.

▸ Metabolizmo reguliavimas.

▸ Naujos informacijos įsiminimas ir įsisavinimas.

▸ Smegenų ląstelių atstatymas ir atnaujinimas.

▸ Akių sveikatos palaikymas.

▸ Emocinio fono gerinimas.

▸ Detoksikacija

▸ ir t.t.

P.S. Miegas – labai sudėtingas procesas, susidedantis iš 19 fazių!

❗Kokį milžinišką darbą mūsų organizmas atlieka miego metu! Žmogaus kūnas tai sudėtingiausia ir unikaliausia sistema pasaulyje, ir šis sudėtingumas bei unikalumas daug pasako apie Kūrėją.

Esame NUOSTABIAI sukurti ?.

„Juk Tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose. Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmių 139:13-14)

Paruošta pagal: bible-facts.org

Esu nuostabiai sukurtas: Plaštakos struktūra stebina savo sudėtingumu

Neįmanoma įsivaizduoti, kad nepaprastai sudėtinga žmogaus plaštakos struktūra, toks unikalus mechanizmas galėjo atsirasti atsitiktinai, evoliucijos eigoje.

??Kruopštus dizainas

Plaštaka sudaryta iš 27 kaulų, sujungtų skirtingais sąnariais.

Riešo dėka galime pasukti ją įvairiomis kryptimis. Riešą sudaro 8 trumpi kaulai, išdėstyti 2 eilėmis. Tik pagalvokite – kiekvienas riešo kaulas turi savo ypatingą formą! Jų pavadinimai: laivelis, mėnulis, trikampis, žirnis, didysis daugiakampis, mažasis daugiakampis, galvinis kaulas, kablinis kaulas.

Penki delnakauliai sudaro delną. Kiekvienas iš jų per specialų sąnarį sujungtas su pirštu. Šios jungtys veikia kaip vyriai, todėl galime pirštus sulenkti ir ištiesti. Gyvenimo eigoje judiname juos milijonus kartų, o sąnariai nesusidėvi! Jie padengti specialia kremzle, kuri, kaip ir guma, sušvelnina smūgį ir palengvina judėjimą.

??Napakeičiami pirštai

Visi mūsų pirštai yra optimalaus ilgio ir formos, kad atliktų tik jam skirtą užduotį. Nykštis pasuktas prieš kitus pirštus, todėl galime griebti, įsikibti. Judinant nykštį, dalyvauja 9 skirtingi raumenys, o jo judėjimas toks sudėtingas, kad tik vieno jo sąnario judesiams apibūdinti vartojami šeši skirtingi terminai.

??Kodėl rankos pirštai yra skirtingo dydžio?

Pirštų ilgis – ne evoliucijos užgaida, o Kūrėjo idealiai sukurtas sugriebimo mechanizmas. Jei visi pirštai būtų vienodo ilgio, nieko nepavyktų sugriebti.

▫ 1. Paimame į ranką kamuoliuką ir matom, kaip pirštų galiukai atsidūrė toje pačioje plokštumoje.

▫ 2. Patogesnis apkrovos paskirstymas ant paviršiaus.

▫ 3. Suspauskite ranką ir pažiūrėkite į pirštų ilgį! Visi pirštai bus tame pačiame lygyje. Jei delno pirštai būtų vienodo ilgio, tada tiesiog negalėtume valdyti delno. Kam įdomu, pabandykite kažkuo pailginti pirštus ir atlikti įprastą veiksmą. Nieko napavyks.

Neatsitiktinai nykštys yra rodomojo piršto (o ne mažojo piršto) pusėje. Tai nukreipia plaštakas vienas link kitos, o ne į priešingą pusę.

❗Dabar aišku, kodėl mokslininkas Izaokas Niutonas kartą pasakė: „Jei nebūtų kitų įrodymų, vien nykštys būtų įtikinęs mane, kad Dievas yra“.

Šaltinis: bible-facts.org

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM