5 patarimai, kaip padėti vaikui pamėgti daržoves

Daržovės yra būtinas produktas mūsų organizmo sveikatai. Deja, vaikai dažnai atsisako daržovių patiekalų. Kad vaikai pamėgtų daržoves, reikia ugdymo, švelnaus atkaklumo, smagių šeimos pietų ir kūrybiškumo.

Vaikai dažnai nemėgsta daržovių, o kartais ir vaisių. Visiškai normalu nemėgti vienų maisto produktų ir mėgti kitus, tačiau negalima taikstytis su užsispyrimu nevalgyti sveiką maistą. Švelniai, bet atkakliai skatindami vaiką valgyti daržoves, galite daug ką pakeisti, nes apetitą galima ugdyti.

Štai keli būdai, kaip išmokyti vaiką valgyti sveiką maistą:

1. Įtraukite vaiką. Leiskite jam padėti jums išsirinkti daržoves ir paruošti jas.

2. Padarykite maistą patrauklų ir linksmą. Iš pačių spalvingiausių ir apetitą keliančių daržovių išdėliokite paveikslėlį. Supjaustykite daržoves neįprastomis ir juokingomis formomis.

3. Leiskite vaikui tyrinėti maistą. Tegul jis jį tyrinėja visais penkiais pojūčiais – rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu.

4. Rodykite pavyzdį ir mokykite. Valgykite daržoves vaiko akivaizdoje ir valgykite jas su pasimėgavimu, apibūdindami, kas jums jose patinka. Kalbėkite apie daržovių naudą ir pasakokite, kodėl jas reikia valgyti.

5. Eksperimentuokite. Patiekite daržoves su padažu, į kurį galima pamirkyti gabalėlius, arba pagaminkite daržovių patiekalui padažą, pavyzdžiui, žemės riešutų pastą. Padažą galite pagaminti ir iš daržovių. Jei vaikas nemėgsta virtų ar troškintų daržovių, jam gali labiau patikti žalios arba keptos.

Nepasiduokite! Jei vaikas atsisakė kažkokio patiekalo, pasiūlykite jį po kelių dienų ar savaičių. Galbūt teks bandyti dar dešimt kartų, kol vaikas priims tai, ką jam pasiūlėte. Raktas į sėkmę – švelnus atkaklumas.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas ir stiprus“

Jeigu nevalgom daržovių ir vaisių

Kodėl visiškas ar dalinis vaisių ir daržovių atsisakymas kelia rimtą pavojų sveikatai?

Jei žmogus nustoja valgyti vaisius ir daržoves:

– Pirmiausia, atsiras žarnyno problemų. Be skaidulinių medžiagų maisto virškinimo procesas „strigs“, o maistinių medžiagų įsisavinimas bus apsunkintas. Pasireikš vitaminų ir mikro bei makroelementų trūkumas. Dėl to gali paūmėti lėtinės ligos.

– Antra, padidės cholesterolio kiekis kraujyje. Imunitetas taps silpnas, oda – papilkėjusi ir problemiška. Nereikėtų pamiršti ir dehidratacijos. Vaisiuose ir daržovėse yra daug vandens, o jei jų nevalgysite, trūks skysčių.

Geriau neeksperimentuoti ir neatimti iš savęs naudingų produktų.

Stenkitės vaisius ir daržoves valgyti ištisus metus. Ypatingą dėmesį skirkite sezoniniams vaisiams ir tiems, kurie auga jūsų regione. Tai produktai, kurie suteiks organizmui daugiausia naudos.

*****

„Prašom mėginti savo tarnus dešimt dienų. Tebūna mums duodama vien daržovių valgyti ir tik vandens atsigerti. Po to tebūna palyginta tavo akivaizdoje mūsų išvaizda su išvaizda tų vaikinų, kurie valgo karališkus valgius. … Praėjus dešimt dienų, jie atrodė geriau ir sveikiau negu tie vaikinai, kurie valgė karališkus valgius.“ (Danieliaus knyga 1, 12.13.15)

Pamiršta – rauginta paprika

Ir vėl buvau pamiršusi…

Jau kelintą kartą deduosi į lėkštę ir vis galvoju, kaip aš ją buvau pamiršusi. Ar jums taip pasitaiko, kad ką nors gaminate, skanaujate, o po to ilgam pamirštate, ypač jei kokį kartą skaniai nepavyksta.

Man taip nutiko su raugintomis paprikomis. Šią vasarą pas mus šiltnamyje jų labai daug užderėjo. Viriau su jomis mišraines, troškinau, dariau užtepėlę… Ir visai neseniai mama paklausė:

– Ką šį kartą iš jų gaminsi? Pameni, seniau jas raugindavai.

Kaip aš pamiršau? Greičiausiai todėl, kad paskutinį kartą jas užpylusi sūriu vandeniu padėjau į rūsį ilgam laikui, kaip raugdama agurkus. Ir jos perrūgo, ištižo – buvo nebeskanios.

Man paprikos patinka 2–3 dienų rauginimo: truputį suminkštėja, bet dar traškios, šiek tiek parūgštėja ir sumažėja saldumas. O svarbiausia – juk nevirtos, vadinasi išlieka vitaminas C, kurio paprikose labai daug.

Ar esate bandę rauginti, kitaip sakant fermentuoti saldžiąsias paprikas? Pasidalinkite savo patirtimis.

P. S. Nuotraukoje mano pusryčių lėkštė – buvo skanu.

Porai padeda pašalinti šlapimo rūgštį

~ Maistas raumenų ir kaulų sistemai ~

Porai nuo svogūnų skiriasi tuo, kad beveik neturi galvutės, bet turi daug daugiau stiebų. Porai, svogūnai ir česnakai priklauso tai pačiai šeimai ir turi daug bendrų savybių.

SAVYBĖS:

– Porų sudėtis panaši į svogūnų, tik juose daugiau angliavandenių, folio rūgšties ir mineralinių medžiagų. Pusė kilogramo porų turi 10 mg geležies – toks jos poreikis suaugusiam žmogui parai, bei trečdalį kalcio poreikio parai.

– Poruose taip pat yra nedidelis kiekis eterinio aliejaus, panašaus į svogūnų eterinį aliejų.

Porai naudingi šiais atvejais:

PODAGRA: organizmas kasdien gamina šlapimo rūgštį kaip vieną iš galutinių baltymų apykaitos produktų. Šlapimo rūgštis šalinama su šlapimu. Jei šlapimo rūgšties per daug, ji kaupiasi sąnariuose, sukeldama uždegimą ir skausmą (artritą). Diuretinis porų poveikis gerina šlapimo rūgšties šalinimą. Porai ypač naudingi tiems, kurie serga artritu, podagra ir inkstų ligomis.

BRONCHITAS ir SINUSITAS, dėl mukolitinio (gleives skystinančio) porų poveikio ir jo ekstrakto antiseptinių savybių.

VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS dėl augalinių skaidulų vidurius laisvinančio poveikio. Kai kuriems žmonėms porai gali sukelti žarnyno vidurių pūtimą.

PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS

ŽALI – termiškai neapdoroti: jaunus, švelnius porus, kaip ir svogūnus, galima valgyti žalius.

VIRTI arba paruošti garuose, pagardinti trupučiu kokybiško augalinio aliejaus ir citrina, – skanus patiekalas.

– Įvairių kitų patiekalų PAGARDINIMUI: porai dera su bulvėmis ir daugeliu kitų daržovių.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Burokėliai – maistas kraujui ir ne tik

Ryškiai raudoni burokėliai salotoms ir bulvių patiekalams suteikia gražią spalvą. Skaisčiai raudona spalva juos nudažo pigmentas betacianinas.

Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) atliktų tyrimų duomenimis, raudonas šlapimas ir tos pačios spalvos išmatos suvalgius burokėlių pastebimi 10-14% gyventojų, dažniau tiems, kuriems trūksta geležies arba ji sunkiai įsisavinama žarnyne. Jei nerimaujate dėl raudonos savo šlapimo ar išmatų spalvos, priimkite tai kaip įspėjimą apie galimą geležies trūkumą arba virškinimo sutrikimus.

Tačiau per daug jaudintis nereikėtų: burokėliai ne tik įspėja apie… problemą, bet ir padeda ją išspręsti dėl savo antianeminio ir reguliuojančio poveikio.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS

Burokėliai tai viena iš turtingiausių cukrumi (sacharoze ir fruktoze) daržovių. Natūralių cukrų juose gali būti iki 10% bendros masės.

Burokėliai naudingi:

Anemijos atveju: Šis burokėlių poveikis yra gerai žinomas. Geležies ir vitamino C, kuris palengvina šio mineralo pasisavinimą, kiekis burokėliuose yra gana nedidelis. Tačiau yra kažkoks neištirtas komponentas, skatinantis kraujo ląstelių gamybą.

Du kartus per dieną prieš valgį gerdami 50–100 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių, pasieksit gerų rezultatų kovojant su anemija. Brokėlių sultis rekomenduojama gerti žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą vaistais, kurių sudėtyje yra geležies.

Šarminimui: didelis mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio ir magnio kiekis burokėliuose paaiškina jų šarminantį poveikį kraujui. Burokėliai labai rekomenduojami sergant podagra, esant dideliam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir mitybos racionui, kuriame daug riebalų ir mažai daržovių.

Hipolipidemia: burokėlių šakniagumbiuose yra skaidulų – ląstelienos, kuri palengvina žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos taip pat sumažina žarnyne absorbuojamo cholesterolio kiekį. Todėl burokėlius rekomenduojama įtraukti į racioną tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį.

– Lengvas vidurius laisvinatis poveikis dėl juose esančių skaidulų.

– Sužadina apetitą: burokėliai padidina skrandžio sulčių gamybą.

– Prieš vėžį: Dr. Schneider nurodo įvairius eksperimentus, atliktus Vengrijoje ir Vokietijoje. Vėžiniai navikai sumažėjo arba visiškai išnyko pacientams pradėjus kasdien vartoti po 250 g tarkuotų burokėlių arba 300–500 ml burokėlių sulčių. Poveikis išliko net ir užvirus sultis, kad būtų lengviau virškinamos skrandyje.

PARUOŠIMAS IR VARTOJIMAS

Šviežiai spaustos sultys: Burokėlių sultys nėra labai malonaus skonio, todėl jas galima maišyti su kitomis sultimis arba pasaldinti medumi. Vienu metu nereikėtų išgerti daugiau nei 50–100 ml, kad nesutriktų virškinimas.

„Žali“ tarkuoti: Taip paruoštus burokėlius galima pagardinti citrina ar alyvuogių aliejumi.

Virti burokėliai lengviau virškinami. Išvirus odelę nulupsite lengviau, jei dar karštus burokėlius įdėsite į šaltą vandenį.

Valgykite daugiau daržovių ir būkite SVEIKI!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Maistas, padedantis apsisaugoti nuo trombozės

Kraujas turi savybę krešėti. Krešėjimo dėka sustoja kraujavimas. Bet kai kraujo krešėjimas vyksta kraujagyslės viduje, susidaro kietas krešulys (trombas), kuris blokuoja kraujo cirkuliaciją kraujagyslėmis. Šis procesas arterijose arba venose vadinamas tromboze. Trombozės pasekmės – tai širdies priepuolis ar insultas.

PRIEŽASTYS

Veiksniai, prisidedantys prie trombozės:

– Aterosklerozė.

– Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir druskos.

– Toksinų perteklius kraujyje.

– Rūkymas ir fizinio aktyvumo trūkumas.

MITYBA

Kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse tikimybė sumažėja valgant tam tikrus maisto produktus, ypač vaisius.

Vartokite daugiau/dažniau:

Česnako

Citrinos

Apelsinų

Svogūnų

Vynuogių

Vaisių

Sojos

Alyvuogių aliejaus

Žuvų taukų

Vartokite mažiau arba atsisakykite:

Sočiųjų riebalų – tai daugiausia gyvūniniai riebalai

Produktų, turinčių cholesterolio

Druskos

Būkite sveiki!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM