LEDAI: braškių ir baziliko draugystė (Susitinkame VIRTUVĖJE)

Braškės ir bazilikas puikiai papildo vienas kitą, leisdami mėgautis naujais mėgiamo ir gerai pažįstamo braškių skonio aspektais.

● 350 g šviežių braškių (tinka ir šaldytos)

● 180 g vandens (galima pakeisti augaliniu pienu)

● 1-2 šakelės šviežio baziliko

● 35 – 60 g agavų sirupo ar medaus, ar kokio kito saldiklio

1. Viską suplakite blenderiu ar panardinamu smulkintu. Paragaukite, jei trūksta skonio ryškumo, galite pridėti truputį citrinos sulčių.

2. Perkoškite per smulkų sietelį.

3. Supilkite į formeles šaldymui.

4. Užšaldykite.

Skanaus 🍓

Apie braškių naudą skaitykite ČIA.

Daiginti grikiai su uogomis

Žalieji (neskrudinti) grikiai vertingesni nei įprasti skrudinti. Jie labai švelnaus skonio, todėl tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Jei norėsite juos virti, kelias valandas ar per naktį pamirkykite, o po to gerai perskalaukite. Mirkymas, kaip ir daiginimas, padeda sumažinti medžiagų, trukdančių pasisavinti naudingus mineralus, kiekį. O daiginimas padidina naudingų medžiagų kiekį ir palengvina jų pasisavinimą. Sudaiginti žaliuosius grikius visai nesudėtinga. Pamirkykite juos 0,5-1 val., perskalaukite, plonu sluoksniu paskleiskite kiaurasamtyje, pridenkite rankšluostėliu ir palikite, kol pradės dygti. Tai užtruks apie 1 parą (laikas priklauso nuo patalpos temperatūros). Kad grūdai sudygtų, turi būti drėgni.

Šiam GRIKIŲ – UOGŲ patiekalui naudojau:

👉🏻Daigintus grikius

👉🏻Bananą (dėl saldumo)

👉🏻Braškes

👉🏻Natūralų jogurtą

👉🏻Žemuoges

Apie grikių naudą skaitykite 👉🏻 ČIA.

O šiame 👉🏻 VIDEO (nuo 16 min.) rodau kaip sudaiginti grikius.

„Susitinkame VIRTUVĖJE“ (2022 06 05)

Dalinamės biurželio 5 d. 12:00 val. per Zoom vykusio susitikimo vaizdo įrašu.

👉🏻GAMINOME:

1. Avinžirnių – lęšių apkepą (TERINĄ)

2. LEDUS akvafabos (ankštinių nuoviro) pagrindu

Gamintų patiekalų ingredientai👇🏻

(Gaminimo eigą rodau ir pasakoju video įraše)

1. Avinžirnių – lęšių apkepui (TERINUI):

▫️avinžirnių*, virtų  –  200 g (300 ml)

▫️lęšių žaliųjų ar rudųjų, virtų – 450 g (750 ml)

▫️bulvių, virtų  –  2 mažos

▫️morkų, virtų  –  2 mažos

▫️svogūno  –  1 vidutinis

▫️pievagrybių  –  2 vnt.

▫️česnakų  –  3 – 4 skilt.

▫️maltų džiūvėsėlių  –  50 g (arba avižų sėlenėlių)

▫️krakmolo  –  5 g (1 nepilnas v. š.), arba 2 v. š. maltų linų sėmenų 

▫️patražolių  –  sauja

▫️druskos

▫️prieskonių  –  pagal skonį

▫️aliejaus  –  iki 2 v. š.

▫️pomidorų tyrės  –  truputį aptepimui

+ smulkintuvo, kepimo formos, orkaitės

*Avinžirnių nuovirą išsaugokite, jį naudosime ledų gamybai!!!

2. LEDAMS akvafabos (ankštinių nuoviro) pagrindu:

▫️akvafabos* –  200 g

▫️citrinos rūgštelės  –  apie 1 a. š.

▫️ksantano arba guaro gumos (pupenių tirštiklio)  –  iki 1 a. š. (galima bandyti ir be jų, šie milteliai stabilizuoja išplaktas putas)

👉🏻Braškiniams ledams:

▫️braškių tyrės  

▫️medaus ar kokio kito saldiklio

👉🏻Karobo („kakaviniams“) ledams

▫️karobo  –  apie 2 a. š.

▫️tirpaus grūdų gėrimo miltelių  –  apie 1,5 a. š.

▫️kokosų pieno  –  riebaus

▫️datulių (mirkytų)  –  sauja (arba sirupo, ar nerafinuoto cukraus)

+elektrinio plaktuvo baltymams, šaldiklio

*☝🏼AKVAFABA – t. y. avinžirnių nuoviras. Galima avinžirnius išvirti patiems arba naudoti konservuotus (tik būtinai turi būti be druskos, nes gaminsime saldžius ledus). Avinžirnius išmirkykite, ryte nukoškite ir, užpylę šviežiu vandeniu, virkite apie 30 – 60 min. Kuo avinžirniai senesni, tuo ilgiau reikia juos virti, kol suminkštėja. Išvirę turi lengvai susispausti tarp pirštų. Greitpuodyje gerai išverda per 30 min. Baigus virti vandens turi likti tik šiek tiek virš avinžirnių, tada nuoviras bus pakankamai koncentruotas. Kol dar karšta, nukoškite avinžirnius, o gautą nuovirą dar perkoškite per smulkų sietelį, kad neliktų jokių gabalėlių. Atvėsinkite (atvėstant šiek tiek sutirštėja). Galima laikyti šaldytuve iki kelių dienų, o jei norite išsaugoti ilgesniam laikui – paskirstykite 100 – 150 g porcijomis ir užšaldykite.

Skanaus 🙂

Būkite SVEIKI 🧡

UOGOS padės greičiau NUMESTI SVORĮ

Svorio metimui geriau rinktis avietes, braškes ir mėlynes. Šios uogos valo organizmą, teikia vitaminus ir mineralus. Mėlynėse yra daug askorbo rūgšties ir ląstelienos, pasataroji užtikrina ilgalaikį sotumą ir gelbsti nuo persivalgymo.

✔️Mėlynės turtingos antioksidantais, jos pagreitina medžiagų apykaitą, o tai leidžia sumažinti svorį.

✔️Braškės dėl vitaminų B, C, K padeda sumažinti nuovargį. Tai taip pat stiprina imuninę sistemą ir teigiamai veikia svorio normalizavimą.

✔️Avietės gelbėja nuo nutukimo vystymosi ir užkerta kelią diabeto vystymuisi, mažindamos cukraus kiekį kraujyje.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/yagody-pomogut-sbrosit-ves/

BRAŠKĖS – efektyvus ANTIOKSIDANTAS

Puikus maistas ARTERIJOMS!

✅ Braškės turi ryškią spalvą kuri priklauso nuo pigmentų, vadinamų antocianidinais, kurie yra savo savybėmis panašūs į bioflavonoidus. Kai kuriuose vaisiuose (pvz., braškėse) esantys antocianidinai atlieka galingų antioksidantų vaidmenį. Jie taip pat sumažina cholesterolio sintezę kepenyse.

✅ Remiantis Tuftso universiteto Bostone (JAV) tyrimu, braškės turi galingiausias antioksidacines savybes, o po jų – slyvos, apelsinai ir vynuogės. Antioksidacinį vaisiaus poveikį lemia jo gebėjimas neutralizuoti oksiduojančius laisvuosius radikalus.

✅ Antioksidacines savybes braškės turi pirmiausia dėl Vitamino C, BIOFLAVANOIDŲ ir ANTOCIANIDINO.

Braškes REKOMENDUOJAMA vartoti šiais atvejais:

✔️ATEROSKLEROZĖ: dėl savo antioksidacinių savybių braškės užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Arterijų sveikata palaikoma taip pat dėl mažo riebalų ir natrio kiekio, bei daug kalio – mineralo, kuris apsaugo nuo hipertenzijos. Reguliarus braškių vartojimas pavasarį ir vasaros pradžioje padeda išvengti aterosklerozės ir sustabdyti tolesnį jos vystymąsi. Braškės turėtų būti įtrauktos į racioną tiems, kuriuos ištiko širdies priepuolis ar krūtinės angina (stenokardija), arba jei kraujas blogai cirkuliuoja smegenų arba kojų arterijose.

✔️ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Braškės geras diuretikas ir palengvina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu dėl savo šarminančio poveikio. Todėl braškes rekomenduojama vartoti sergant podagra ir artritu.

✔️VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS: Dėl didelio tirpaus augalinio pluošto kiekio braškės palengvina žarnyno peristaltiką. Tai taip pat palengvina veninę cirkuliaciją vidaus organų venose, todėl braškės yra naudingos sergant hemorojumi, ascitu (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje) ir kepenų ligomis, tokiomis kaip lėtinis hepatitas ir cirozė.

✔️VĖŽYS: Dėl savo antioksidacinio poveikio.

🔸Be to – braškėse mažai kalorijų (30 kcal / 100 g). Tai mažiau nei melione (35 kcal / 100 g) ar arbūze (32 kcal). Baltymų ir natrio kiekis braškėse taip pat yra labai mažas.

🔸Cukrūs (sacharidai) – vertingiausios braškių maistinės medžiagos. Maistinę vertę taip pat lemia saikingas vitamino C, folatų, kalio ir geležies kiekis, kurie sudaro apie 5% jos svorio.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Produktai, kurie padeda sumažinti vėžio riziką

Vaisiai

Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines greipfrutaisavybes lemia  kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač  jų odelėje esantis resveratrolis,  turi priešvėžinių savybių.
 Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškėsmėlynės ir serbentai turi braskesdaug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšniosgvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.

Daržovės

Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose  paaiškina jų priešvėžinį efektą.kopūstas
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidoraibaklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai  turi įvairių sulfidinių fitochemikalų,  kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.

Nešlifuoti nerafinuoti grūdiniai
rupi duona

Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.

Ankštiniai

Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.

Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.

Alyvuogių aliejus

alyvuogiu aliejusTyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.

Jogurtas

Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“