50 tėvų frazių, pasakytų naujai

Keisdami žodyną, išmoksime gerinti santykius su vaikais ??.

1. Nešauk! ?? Kalbėk tyliau

2. Nevalgyk paskubom! ?? Gerai sukramtyk maistą

3. Vėl netvarka… ?? Susitvarkyk, prašau

4. Kiek laiko turiu tavęs laukti? ?? Mums laikas eiti, atsisveikink

5. Kur lendi?! ?? Atsitrauk / nulipk, prašau

6. Nukrisi! ?? Būk atsargus!

7. Verksi! ?? Pagalvok apie pasekmes

8. Paslysi! ?? Atidžiai žiūrėk po kojom

9. Sušlapsi! ?? Paimk skėtį / apsiauk guminius batus

10. Nebėk! ?? Eik ramiai

11. Neskubėk! ?? Suspėsi

12. Kam aš sakau! ?? Išgirsk mane, prašau

13. Užbaik! ?? Laikas baigti, laikas baigėsi

14. Kiek tau kartoti? ?? Prašau, išpildyk mano prašymą

15. Nebežinau, kaip su tavimi kalbėti! ?? Raskime abiems tinkantį sprendimą

16. Tu kurčias? ?? Paklausyk manęs, prašau

17. Tu aklas? ?? Prašau, atkreipk į tai dėmesį

18. Ar tau ne gėda? ?? Pagalvok apie savo poelgį

19. Kaip tu kalbi?! ?? Mūsų šeimoje taip nekalbama

20. Aš juk tau sakiau, kad taip bus! ?? Pasimokink iš šios situacijos ir daugiau nekartok šių klaidų

21. Tau nepavyks! ?? Pabandyk, jei nepabandysi, nesužinosi

22. Nežinau! ?? Pagalvokime kartu

23. Nesuprantu tavęs! ?? Dar kartą paaiškink, ką turi omenyje

24. Tu neteisus! ?? Tai tavo nuomonė

25. Pasakiau – ne! ?? Išsakiau savo nuomonę, ji nesikeis

26. Nes aš taip pasakiau! ?? Nes tėvai priėmė tokį sprendimą

27. Jokių saldainių! ?? Saldumynai desertui

28. Kad žinotum, kaip aš pavargau! ?? Šiuo metu aš nenusiteikusi apie tai diskutuoti, pakalbėkime apie tai po vakarienės

29. Ar žinai, kelinta valanda? ?? Jau vėlu, laikas miegoti

30. O aš nepavargau? ?? Suprantu tave, mes visi pavargę

31. Gausi nuo manęs! ?? Esu labai nuliūdinta ir galiu pasakyti ar padaryti tai, ko vėliau abu gailėsimės

32. Netrukdyk, tu blaškai mane ?? Užsiimk kol kas savo reikalais. Kai atsilaisvinsiu, užsiimsime kai kuo įdomiu!

33. Ar tu išprotėjai? ?? Esu nemaloniai nustebintas tavo poelgiu!

34. Tai brangu! ?? Šiandien pagal planą kiti pirkiniai

35. Išjunk televizorių! ?? Televizorius perkaito, jam reikia polisio

36. Geriau sėsk prie namų darbų! ?? Padaryk namų darbus ir tada užsiimk…

37. Kai buvau vaikas, nebuvau toks kaip tu ?? Gali suklysti, bet svarbiausia – mokytis iš savo klaidų ir jų nekartoti

38. Mano vaikystėje to nebuvo! ?? O, kad vaikystėje būčiau turėjusi tokį žaislą!

39. Nedėkingas! ?? Labai stengiamės, kad turėtum viską, kas būtina. Neliūdink mūsų taip.

40. Nustok verkti dėl menkniekių! ?? Suprantu, tai tau svarbu, pagalvokime, ką galima padaryti

41. Susiimk! ?? Nusiramink ir mes rasime sprendimą.

42. Žiūrėk, kur eini! ?? Atidžiai žiūrėk į priekį

43. Kas su tavim draugaus? ?? Su kuo norėtum susidraugauti?

44. Kodėl tu mane apgaudinėji? ?? Man labai svarbu, kad pasakytum tiesą, kitaip nebegalėsiu tavimi pasitikėti

45. Yra kuo girtis! ?? Ar tu tikras, kad gali tuo didžiuotis?

46. Nori susirgti?! ?? Jei susirgsi, teks sėdėti namuose ir praleisti daug įdomaus

47. Grįš tėtis iš darbo, ir viską jam papasakosiu! ?? Turėsiu viską pasakyti tėčiui. Greičiausiai, jį nuliūdins tavo poelgis

48. Visų vaikai – kaip vaikai, o tu… ?? Kas bebūtų, myliu tave, bet kartais tavo elgesys mane labai liūdina!

49. Nejaugi sunku suprasti? ?? Ko tiksliai nesupranti šiuo klausimu?

50. Kai grįšime namo, atsiimsi… ?? Dėl tavo elgesio šiandien turėsiu tave apriboti…

Autorius: Tatjana Sacharova (Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“)

Šaltinis: 8doktorov.ru

Kaip atleisti – pasveikti?

Viskonsino universitetas mokslinį projektą pavadino tiesiog “Atleidimo tyrimas”. Išvados parodė, kad gebėjimas atleisti užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, atsirandančioms vidutinio amžiaus, o nenoras atleisti yra pavojingesnis rizikos veiksnys nei užslėptas priešiškumas.

Daktaras Fred Luskin vadovavo kitiems atleidimo tyrimams. Jo projektas „Viltis“ buvo apie praeities žaizdų išgydymą. Luskin dirbo su 25–50 metų amžiaus žmonėmis, kurie patyrė sunkią psichinę traumą ir negalėjo atleisti savo skriaudikams. Tarp tiriamųjų buvo žmonos ir vyrai, nukentėję dėl savo antrosios pusės neištikimybės arba susituokę su alkoholikais ir narkomanais, taip pat artimų draugų išduoti žmonės.

Štai keletas IŠVADŲ:

??Jei išmokinsite žmogų bent kartą iš tikrųjų atleisti, prasidės gebėjimo užtikrintai kontroliuoti save ir savo jausmus ugdymas;

??Atlaidus žmogus rečiau pyksta, nuliūsta ir įsižeidžia.

Fred Luskin atrado, kad žmonės, kurie nori atleisti ir atleidžia, retai skundžiasi savo sveikata.

✔ ATLEIDIMAS – TAI KELIAS

Svarbu suprasti, kad atleidimas įvyksta ne iš karto, kai tik nusprendžiate atleisti, o palaipsniui, žingsnis po žingsnio. Galima išskirti kelis atleidimo proceso etapus:

▫ 1. PRIPAŽINKITE, kad jus įžeidė ir įskaudino.

Dažnai iš pacientų išgirstu: „Senai jau atleidau šiam žmogui“, o po to pokalbyje išgirstu žodžius ir intonacijas, rodančias, kad iki tikro atleidimo dar labai toli. Kartais žmogui lengva ištarti atleidimo žodžius, tačiau skriaudikas jam lieka kaip rakštis širdyje.

▫ 2. PRIIMKITE Dievo atleidimą.

Dievo atleidimas suteikia mums galimybę iš tikrųjų atleisti kitiems žmonėms. Štai ką Kristus sako: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“ (Mato 6:14, 15)

Jei suprantate, kad iš dalies ir pats esate atsakingas už savo kančias, būtinai išpažinkite savo nuodėmę. Priimkite Dievo atleidimą už nuodėmes. Tada pabandykite atleisti sau. Pripažinkite, kad Dievo atleidimas pilnas ir visiškas. Biblija sako, kad jei Dievas atleido nuodėmes, Jis jų nebeprisimins.

Na, o jei manote, kad jūsų skriaudikas – tai pabaisa, kuri nenusipelno atleidimo, tada paprašykite Dievo atleisti jums už tai, kad puoselėjate pyktį ir leidote piktiems jausmams užvaldyti jūsų sielą. Paprašykite Jo išgydyti jūsų prisiminimus.

▫ 3. ATIDUOKITE savo skriaudėją į Dievo rankas.

Neseniai kalbėjausi su konsultantu, kuris padeda žmonėms atleisti. Štai ką jis man pasakė: „Žmonės mano, kad paleisti lengva, bet iš tikrųjų tai sunku. Labai dažnai, kai žmonės pagaliau paleidžia nuoskaudą, jie pradeda verkti. Kartais verkia ilgai. Kol neišsilieja visos ašaros, žmogus nepajėgia priimti Dievo meilės. Daugeliui būna netikėta, kad atleidimas sukelia tokią jausmų audrą. Vieni žmonės yra emocingesni, kiti mažiau, bet atleidimas visada sukelia uraganą jausmų, kuriuos būtina išgydyti.

▫ 4. IŠTARKITE atleidimo žodžius maldoje.

Sutelkite dėmesį į žmogų, kuris sukėlė jums širdies skausmą ir sielvartą. Įterpkite šio asmens vardą į maldą, kurią jums siūlau:

“Mano Dieve, mano dangiškasis Tėve!

Šiandien aš nusprendžiu atleisti _______. Aš atleidžiu _______ visą blogį, kurį jis, sąmoningai ar nesąmoningai, man padarė. Atiduodu Tau visus skaudžius prisiminimus ir jausmus, gyvenančius mano širdyje. Atsisakau visų piktų, kerštingų ir klastingų minčių, ir prašau paimk į Savo rankas mano valią, jausmus ir mintis, nes tik Tu gali išgydyti mano sielą. Tėve, nuolankiai meldžiu Tave, išgydyk ją! Padėk man atleisti _______ ir gyventi laisvėje ir stiprybėje, kurią suteikia atleidimas. Viešpatie, tebūna Tavo valia!”

Tai mano maldos pavyzdys. Galite kalbėtis su Dievu apie savo norą atleisti ir apie savo jausmus taip, kaip mokate.

Kiekvieną kartą, kai į galvą ateis eilinė nuoskauda, kreipkitės į Dievą maldoje. Galiausiai atrasite tokį džiaugsmą ir laisvę, kokios net neįsivaizdavote.

▫ 5. Pasitaiko, kad atleisti pilnai pavyksta tik asmeniškai PABENDRAVUS su tuo žmogumi. Jei dėl ko nors esate kaltas, prašykite atleidimo. Jei kaltas skriaudikas – atėjo laikas pasakyti, kad jam atleidote. Atleidimas tai pati vertingiausia dovana, kurią galite pasiūlyti savo artimui.

✔ Tikras atleidimas sukelia gydančius jausmus ir šias būsenas – meilę, gilią vidinę ramybę, nuoširdų džiaugsmą. Siekite šių nuostabių dovanų.

✔ Padarykite atleidimą neatsiejama savo gyvenimo dalimi. Nuolatinis ryžtas atleisti neleis įsitvirtinti destruktyviems jausmams.

?“Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.” (Efeziečiams 4:31, 32)

Šaltinis: Don Colbert, „Mirtinos emocijos“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Ko išmokome per 22 santuokos metus

Sutuoktiniai Aleksandras ir Tatjana, praktikuojantys krikščioniai šeimos psichologai, dažnai veda seminarus apie šeimos santykius. Savo „Telegram“ kanale ir socialinių tinklų puslapiuose jie dalijasi laimingos santuokos paslaptimis??.

▪️ Meilė įmanoma!

▪️ Pagrindiniai mūsų santykių „klijai“ – Dievo meilė!

▪️ Tėvų patirties permąstymas ir savo šeimos įvaizdžio suformavimas – laimingų santykių pradžia.

▪️ Džiaugtis taip pat svarbu, kaip ir palaikyti santykius.

▪️ Svarbu skirti dėmesį vienas kitam, reguliariai leisti laiką kartu.

▪️ Dėkoti vienas kitam.

▪️ Pastebėti sėkmes, pasiekimus, indėlį į šeimos gerovę.

▪️ Nieko nepriimkite kaip savaime suprantamą dalyką.

▪️ Jokių tabu temų, viską aptarkite.

▪️ Emocijos permainingos, o pasirinkimas mylėti išlieka.

▪️ Prašyti atleidimo, prašyti pagalbos – normalu.

▪️ Nežaiskite žaidimo „susiprask pats“.

▪️ Jei gerbiame mylimo žmogaus asmenines ribas, parodome, kad jis mums brangus.

▪️ Gerbti save – tai išlaikyti santykius be kopriklausomybės (“gelbėtojo” vaidmens).

▪️ Susitarti, o nespausti.

▪️ Darydami ką nors malonaus ne tik ypatingomis progomis – stipriname santykius.

▪️ Konfliktą reikia spręsti, o ne pulti vienas kitą.

▪️ Kartais sunku suprasti kitą žmogų, bet tai nėra neįmanoma.

▪️ Kalbėtis ir klausytis, o neišsigalvoti.

▪️ Išmokus išsakyti pretenzijas, naudojant „aš – žinutes“ (aš jaučiuosi blogai, kai…), išsprendėme daug problemų.

▪️ Atsiverti gali būti baisu ir skausminga, tačiau tai yra raktas į tikrą intymumą.

▪️ Pagalba vienas kitam tobulėti ir atrasti vidinį potencialą, suvienija.

▪️ Tobulėti reikia lygiagrečiai ir kaip asmenybei, ir kaip profesionalui.

▪️ Seksualinė harmonija – tai pasakyti, kas tau patinka, kas ne, kas tave džiugina, ir kas verčia jaustis blogai. Ir elgtis atitinkamai.

▪️ Esame toje pačioje valtyje, ir abu dedame pastangas. Vienos pusės indėlio neužtenka.

▪️ Visada padėkite, ypač sunkiais gyvenimo momentais.

▪️ Laiko visada neužtenka, bet jei šeima – prioritetas, jo tikrai rasite.

▪️ Vaikai gali būti „normalūs“, tačiau tam reikia laiko ir tam tikrų tėvų pastangų.

▪️ Reikia investuoti į vaikus, ir svarbiausia – meile, o ne pinigais.

▪️ Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o ne klausydami, ką jie sako.

▪️ Vaikams reikia saugios aplinkos, kad kalbėtųsi atvirai.

▪️ Atsiradus poreikiui, į santykius reikia įsileisti tik specialistus, o ne „draugus“, „drauges“ ir tėvus.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Permąstykime savo požiūrį ir bendravimo įpročius, stiprinkime tarpusavio santykius. Dievo meilės ir ramybės Jūsų šeimai ?.

10 bendravimo įsakymų paauglių tėvams

1. Prieš kalbėdami, atidžiai klausykite savo vaikų. Jų pasaulis turėtų jus sudominti.

2. Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir į tai, koks: balso tonas, veido išraiška, laikysena ir pan.

3. Nevartokite šiurkščių žodžių. Jie neduos teigiamo rezultato, priešingai, gali turėti žalingą poveikį.

4. Bendraukite su vaikais kuo gilesniu lygiu: kalbėkite ne tik apie tai, kur jie eina ir ką daro, bet ir apie jų abejones, rūpesčius, norus ir nusiminimą.

5. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikai mažai kalba. Tai normalu jų amžiuje. Jie neturi nieko prieš Jus.

6. Girkite juos už jų sėkmes ir teigiamas savybes. Taip jie žinos, kad esate jų pusėje.

7. Nereikalaukite to paties. Jei jau kartą aiškiai pasakėte, kartoti nereikia – tai neduos rezultatų, tik nuliūdins vaiką.

8. Venkite frazių, kurios negerina bendravimo. Pavyzdžiui, užuot klausę: „Kaip sekėsi kelionė“, sakykite: „Papasakok, kas kelionėje patiko labiausiai“.

9. Vartokite švelnius žodžius ir meilų balso toną, kai įspėsite paauglius apie natūralias tam tikrų veiksmų pasekmes. Jei jie nukenčia nuo savo elgesio, niekada nepriminkite jiems, kad juos įspėjote. Jie patys tai žino.

10. Kai reikia, nebijokite pasakyti: „Aš buvau neteisus, atsiprašau“.

Ko tikisi PAAUGLIAI??

Mičigano valstijos universitete buvo išanalizuota keletas paauglių tyrimų ir nustatyti tėvų elgesio pavyzdžiai, kurie patiktų paaugliams.

PAAUGLIAI nori, kad jų TĖVAI:

? Domėtųsi jais ir padėtų. Jie trokšta tėvų dėmesio, net jei jie to aiškiai nerodo.

? Klausytųsi ir bandytų suprasti. Paaugliams reikalingas artimas, pasitikintis bendravimas su tėvais.

? Rodytų meilę ir priėmimą. Suaugusieji gali nesutikti, bet pats dialogas suteikia jaunam žmogui emocinę paramą.

? Pasitikėtų. Paaugliams turi būti suteikta galimybė parodyti, kad jie gali protingai naudotis savo laisve.

? Suteiktų nepriklausomybę. Nepriklausomybės troškimas yra paauglystės požymis. Jei tėvai jai trukdys, tai nesustabdys jos vystymosi, tiesiog paauglio nepriklausomybė įgaus netinkamas formas.

Tarpusavio santykių STILIAI??

16-metė mergina paklausė mamos: „Mama, mano vidurinės mokyklos draugai šį savaitgalį praleis stovyklaudami paplūdimyje. Jie kviečia ir mane. Ar galiu vykti su jais?” Motina turi keturis atsakymo variantus pagal skirtingus tėvų ir vaikų santykių stilius.

AUTORITETINIAI (demokratiški) tėvai:

„Negaliu iš karto duoti sutikimo, bet ir negaliu neleisti. Turime aptarti visas detales. Norėčiau sužinoti, kas dar keliaus ir kokie jūsų planai šiai kelionei. Pasivaikščiokime ir pasikalbėkime apie tai. Viską pasvėrę priimsime sprendimą“.

LEIDŽIANTYS tėvai:

„Žinoma, gali. Labai noriu, kad įprastum būti tarp savo bendraamžių. Jei tau reikės kažko stovyklavimui, tai artimiausiomis dienomis nupirksime viską, ko reikia.

AUTORITARINIAI tėvai:

„Jokiu būdu. Tu net neįsivaizduoji, kaip pavojinga dalyvauti tokiose žygiuose. Daugiau net nekalbėk su manimi apie tai, nes mano atsakymas – ne“.

ABEJINGI (aplaidūs) tėvai:

„Neprieštarauju. Man taip net patogiau – pailsėsiu šį savaitgalį.”

? Maksimalią emocinę paramą vaikai gauna esant autoritetiniam (demokratiniam) bendravimo stiliui.

? Su autoritariniu ir abejingų santykių stiliumi – minimali emocinė parama.

? Labiausiai rekomenduojamas valdymo ar santykių stilius – autoritetinis.

Julian Melgosa “Paaugliams ir tėvams”

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM