Bendravimas – Puslapis 7

2022-12-122022-12-09

Kaip sužadinti vaikui troškimą mokytis

▫️ Jis nenori skaityti savarankiškai.

▫️ Namų darbus atidėlioja iki paskutinio.

▫️ Nežinau kaip jį priversti išmokti eilėraštį.

▫️ Jis jau pamiršo, ko mokėsi praėjusią savaitę.

Kiek problemų ateina į šeimą, prasidėjus vaiko apmokymams mokykloje! 30-ties metų patirtį turinti pedagogė Neli Pašinian mano, kad pirmiausia reikia vaiką išmokyti mokytis.

Septynerių metų vaikai ateina į pirmą klasę jau turėdami didelę motyvaciją mokytis, kiekvienas savo: noras pasijusti suaugusiu, gražūs vadovėliai, draugai iš darželio eina į tą pačią mokyklą ar dar kažkas kita. Tėvų ir mokytojų užduotis – prisiminti tai ir išlaikyti susidomėjimą ir džiaugsmą mokytis. Būtent teigiamos emocijos padeda vaikui įveikti mokyklinius sunkumus, susijusius su žinių ir įgūdžių įgijimu ir įsisavinimu. Kaip tai padaryti?

✏️ ŽALIOJO RAŠIKLIO METODAS

Metodas pagrįstas vaiko sėkmės pabrėžimu, žaliu rašikliu paryškinant sąsiuvinyje, pavyzdžiui, raides ar elementus, kurie pavyko ypač gerai. Metodas yra universalus ir gali būti taikomas bet kokioje ugdymo srityje. „Tu gabus, tau pavyksta!“ – supranta vaikas kiekvieną kartą, matydamas savo sąsiuvinyje žalias žymes ar išgirdęs pagrįstus pagyrimus. Nereikėtų pamiršti regimosios atminties: kuo ją „maitinsime“ – gražiomis teisingomis raidėmis ar klaidomis? Kas paryškinta, tai ir įsimenama.

Vaikai be galo jautrūs kritikai. Raudonos pastabos sąsiuviniuose ne tik atima norą toliau mokintis, bet ir formuoja klaidų baimę. O nuolatinė baimė tai lėtinis stresas. Tokioje būsenoje ne tik pablogėja vaiko motyvacija, bet ir jo fizinė sveikata.

Žaliojo rašiklio metodą 1980 metais įkūrė mokslininkas, pedagogas ir psichologas – novatorius Šalva Amonašvili. Šiuo metu šis metodas išgyvena naują klestėjimo laikotarpį.

✏️ UŽTIKRINTAS PALAIKYMU

Gyvendami visi daro klaidas. Bet klaidų baimė atsiranda mokykloje. Tai labai nemaloni emocija, kuri atitraukia vaiką nuo mokymosi. Kaip turėtų elgtis tėvai, kad sumažintų vaiko klaidų baimės riziką? Nebarti ir nebausti, neišsiaiškinus situacijos.

Vaiko palaikymas – tai kalbėtis iš širdies į širdį, nelyginant jo su sėkmingesniais vaikais, iš visos širdies trokšti jam padėti, besąlygiškai jį priimti su bet kokiais pažymiais, nežeminti jo savivertės ir neignoruoti sėkmių, neprogramuoti nesėkmėms. Tėvai turi atsižvelgti į savo vaiko galimybes, jo pomėgius ir gabumus.

✏️ DOMĖJIMASIS MOKYMUSI – DOMĖJIMASIS GYVENIMU

Visi įgyja bendrąjį išsilavinimą. Vaikas turi suprasti, kad jis to neišvengs. Labai gerai, kai jis turi motyvaciją mokytis. Bus sunkiau, jei jos nebus. Esant tokiai situacijai, išmintingi tėvai supranta, kad ne tiek svarbu baigti mokyklą pirmūnu, bet neleisti vaikui apskritai prarasti susidomėjimą gyvenimu.

Svarbu skatinti pomėgius už mokyklos ribų. Net jei kai kurie vaikų pomėgiai yra nemalonūs tėvams (vaikas susidomėjęs vabzdžiais, į namus parneša lervas), nereikia aštriai tam priešintis. Dar daugiau, kad pomėgiai jam būtų prieinami, nepriklausomai nuo to, kaip sekasi mokytis. Geri pažymiai, nors išlieka svarbia vaiko gyvenimo dalimi, neturėtų būti svarbiausi.

Šie patarimai naudingi ne tik jaunesniems mokiniams, bet ir vyresniems vaikams, kuriems prasideda rimti egzaminai. Tačiau vyresnių mokinių tėvams teks pasistengti sukurti išmintingą pusiausvyrą tarp disciplinos ir pažangumo reikalavimų, iš vienos pusės, ir bešališko priėmimo bei skatinimo, iš kitos pusės.

🧡Meilė vaikui, nuojauta bei išmintis ir, žinoma, pasitikintys tėvų-vaikų santykiai neabejotinai nukreips į pačius geriausius metodus, kaip didinti vaiko motyvaciją mokytis.

„Jis atvers tėvų širdis vaikams ir vaikų širdis tėvams taip, kad atėjęs neištikčiau viso krašto pražūtimi.” (Malachijo 3:24, Biblija)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru.

2022-12-09

2022-10-31

2022-10-242022-10-24

Bendravimas su sunkiai sergančiu giminaičiu

Jei šeimoje yra sunkiai sergantis giminaitis ir jį reikia prižiūrėti, iš kur tam pasisemti jėgų, kaip susidoroti su susierzinimu, nusivylimu ir palaikyti pacientą? Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su šeimos psichologe Lidija Neikurs.

– Kaip nugalėti susierzinimą, kuris kyla artimiesiems, kai iš jų reikalaujama viso dėmesio? Juk be ligonio priežiūros, būtina atlikti ir kitas pareigas namuose, ir darbe.

– Kai sunkiai sergantis žmogus patiria susierzinimą arba jis kelia per didelius reikalavimus, ir jis gali pakelti balsą, tada ima erzintis kitas, nuolat juo besirūpinantis žmogus. Ši tarp jų kylanti kibirkštis sukelia įtemptą atmosferą namuose. Reikia mokintis savitvardos ir iš anksto tikėtis, kad tokia susijaudinimo būsena įmanoma.

– Ką galima patarti giminaičiams?

– Pirmiausia, nekaupkite savyje susierzinimo. Prieš reaguodami į pyktį, trumpam pagalvokite, kas yra šio pykčio priežastis. Tai gali būti todėl, kad jis tiesiog kažko bijo: bijo to, kas jo laukia, mirties baimė, baimė palikti vaikus ar ką nors artimą. Baimės priežasčių yra daug. Kai žmogus patiria tokias baimes, jis pradeda reikalauti sau dėmesio. Todėl svarbu išsiaiškinti priežastį ir atitinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, jei žmogus bijo mirties, reikia su juo pasikalbėti šia tema, nuraminti jį.

Bendraujant su sergančiu, svarbus fizinis kontaktas. Galima paimti ligonį už rankos, paglostyti per petį ir t.t. – tai jį nuramins. Labai svarbūs tokie žodžiai kaip: “nebijok”, “nesijaudink”, “nusiramink”.

Dar viena veiksminga priemonė, padedanti susitvardyti ir nusiraminti, – malda. Tai, ką darote savo jėgomis, svarbu ir naudinga ligoniui, bet ne ilgam. Prašykite Dievo pagalbos.

– Ką daryti, jei žmogus serga nepagydoma liga? Ar galime sakyti, kad “viskas bus gerai”, “nebijok”, “nesijaudink”, “tu tikrai pasveiksi”?

– Tai neteisinga. Frazės “tu tikrai pasveiksi” sakyti nereikėtų. Jei žinome, kad žmogus mirtinai serga, tai pažadėję jam pasveikimą, mes meluojame.

– Kaip šiuo atveju galima suteikti jam viltį?

– Viešpats mus moko visada elgtis sąžiningai. Nepagydomai sergančiam žmogui, reikia sakyti ne tai, kad mirtyje nėra nieko baisaus, o papasakoti, kas jo laukia ateityje. Biblijoje parašyta: “Palaiminti… mirštantys Viešpatyje” (Apreiškimo 14:13). Palaima tai aukščiausias laimės laipsnis. Bet kokia palaima, kai žmogus miršta?

Savo gyvenime palaidojau tris man brangius žmones: tėtį, mamą ir vyrą. Todėl iš savo patirties žinau, kad kalbant su žmogumi apie tai, kas jo laukia ateityje, jis įgauna vidinę ramybę. Taip, jis miršta, bet Biblijoje mirtis yra vadinama miegu. Todėl teisingiau būtų sakyti, kad jis užmiega, nustoja egzistuoti šioje nuodėmingoje žemėje, kad vėliau prisikeltų amžinam gyvenimui su Dievu, kur jau nebus nei kančių, nei skausmo. Kai ligonis supranta, kas jo laukia ateityje, jis pradeda mąstyti, o ne reikalauti sau pastovaus dėmesio, – baimė praeina. Jam svarbiausia – ramybė. Mes galime jam suteikti šį nusiraminimą tik teisingai pateikę faktus.

Bet jei ligonis kenčia skausmą, – kyla klausimas, ar duoti nuskausminančius narkotikus? Kai žmogus serga nepagydoma liga ir patiria stipriausius skausmus, reikia duoti narkotines medžiagas, kurias išrašys gydytojas. Tačiau tinkamai elgiantis nutinka kažkas neįtikėtino. Žmogaus skausmas praeina be narkotikų. Esu to liudininkė. Reikia guosti žmogų tuo, kad Viešpats viską paėmė į savo rankas. Tai gali suteikti palengvėjimą ar išgijimą. Reikia pasimelsti su sergančiu.

– Jūs papasakojote kaip bendrauti su žmogumi, kuriam viskas gerai su protu. O kaip su tais pacientais, kurių būsena nesąmoninga? Kaip su jais elgtis?

– Tai labai rimtas klausimas. Pamišęs žmogus gali padaryti bet ką. Jei jis nenuspėjamas, tai gali padaryti sau nepataisomą žalą. Todėl jam reikalinga specializuota priežiūra: arba galima pasamdyti specialistą, kuris prižiūrėtų tokį ligonį, kuris nuolat bus su juo, arba hospitalizuoti jį į specializuotą įstaigą, jei specialisto pasamdyti negalite.

– Pasitaiko ir tokių situacijų, kai ligonis sau nekenkia, o yra tokios psichologinės būsenos, kad neadekvačiai reaguoja į jį slaugantį žmogų. Pavyzdžiui, jis labai įžeidus arba linkęs į skandalus… Psichologiškai situacija vis labiau slegianti. Kaip tada teisingai elgtis?

– Taip nutinka dažnai. Mums sunku suprasti žmogų, kuris artėja prie mirties. Jis sąmoningas, bet tiesiog labai įsitempęs. Jo reakcijos neturėtų mūsų nei stebinti, nei piktinti. Įsivaizduokite save šio žmogaus vietoje. Ką jūs darytumėte, ką galvotumėte. Aš rekomenduoju sukurti emocinį barjerą tarp savęs ir jo. Pasistenkite persitvarkyti, kai jus kažkas erzina jame. Užsirašykite ant popieriaus situacijas, kuriose jis susierzina, ir visus galimus variantus, kodėl jis tai daro. Tai ir yra barjeras, kuriuo jūs apribojate savo reakciją. Visada kalbėkite draugiškai ir ramiu tonu. Neleiskite savęs provokuoti. Saugokite save nuo susierzinimo. To visada reikia, ne tik su ligoniais.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2022-08-182022-08-15

Būkite nuolankūs ir jautrūs

Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai susiduriame su priešiška įtaka. Neleiskite sau susierzinti dėl bet kokio negatyvo. Neleiskite sau lengvai įsižeisti. Neatsimokėkite už įžeidimą tuo pačiu. Kiek įmanoma iš jūsų pusės, pašalinkite visas nesusipratimų priežastis.

Jei su jumis kalba piktai, niekada neatsakykite taip pat. Atsiminkite, kad “švelnus atsakymas nuramina pyktį” (Patarlių 15:1). O tyloje slypi nuostabi galia. Žodžiai, ištarti kaip atsakymas supykusiam žmogui, kartais jį dar labiau įsiutina. Bet pyktis, sutiktas tylėjimu, jautrumo ir nuolankumo dvasia, greitai užgęsta.

Jei su jumis elgiasi netinkamai arba neteisingai kaltina, užuot pykus, atsiminkite apaštalo Pauliaus patarimą: “Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu” (Rom. 12:21).

Kai viskas atrodo tamsu, prisimink Kristaus žodžius: “Tu dabar nesupranti ką aš darau, bet vėliau suprasi” (Jono 13:7).

Negalvokite per daug apie savo sielvartus, galvokite apie jėgą, kurios galite prašyti Kristaus vardu. Tikėjimas gali ištverti išbandymą, atsispirti pagundai, atsilaikyti nusivylus. Dangaus mums garantuotas Kristaus tarpininkavimas. Jis – mūsų Užtarėjas ir Padėjėjas.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/budte-snishoditelnyi-i-chutki/

2022-08-08

Paranoja

Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.

Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.

Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:

1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.

2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.

Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!

Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.

Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.

Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).

Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?

1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS

Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.

Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.

2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS

Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.

„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).

3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS

Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!

Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.

Būkite sveiki ir laimingi!

Autorius: Vitalij Olijnik

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/