Kodėl žmona man svarbesnė už vaikus

Kaip išsaugoti meilę ir ištikimybę santuokoje ir šias vertybes perduoti vaikams?

Dviem savo paauglėms dukroms 20.30 val. primenu, o 21 val. sakau tiesiai: „Jums laikas eiti į savo kambarį“.

Sakau tai beveik kiekvieną vakarą. Ir kiekvieną kartą jos ginčijasi: „Bet kodėl turime eiti miegoti 21 val.? Mes jau nebe mažos!“

„Jūs neprivalote eiti miegoti, galite kuo nors užsiimti savo kambaryje, bet aš prašau jūsų išeiti iš svetainės. Mes su mama nesimatėme visą dieną, pasiilgome vienas kito, dabar mūsų laikas, norime pabendrauti.”

Mergaitės dažniausiai varto akis ir purkštauja.

Tiesą sakant, ši taisyklė mūsų namuose galioja nuo neatmenamų laikų. Jau 15 metų esame tėvai ir niekada nebuvo taip, kad vaikai atimtų visą mūsų laiką. Žinoma, su savo vaikais praleidžiame daug laiko, bet ne 24 valandas per parą. Mylime savo vaikus, jie mums labai svarbūs, visada juos palaikysime ir padėsime jiems.

Tačiau esame ir „mes“, mūsų santykiai. Ir mes vis dar turime skirti laiko ir dėmesio vienas kitam, kad mūsų santykiai išliktų tvirti, artimi ir sveiki. Štai kodėl tai taip svarbu.

– Sveika santuoka yra kertinis šeimos akmuo. Jūsų šeimos kertinis akmuo nėra jūsų vaikai. Jie yra pamato dalis ir didelė viso kito dalis, tačiau jie nėra tie, kurie palaiko visą šią struktūrą. Svarbiausia – Jūs ir Jūsų sutuoktinis. Jūsų vaikai žiūri į jus, mokosi pagal jūsų pavyzdį ir, remdamiesi jūsų patirtimi, pasirenka savo kryptį.

– Kol nebuvo vaikų, buvome „mes“ – aš ir žmona. Iš pradžių įsimylėjome vienas kitą, praleidome daug laiko kartu, iki ryto kalbėjomės telefonu (jis tuomet dar kabėjo ant sienos ir turėjo ilgą laidą), o galiausiai nusprendėme likti kartu amžinai. Pradžioje buvome MES. Ir mes pradėjome šios šeimos istoriją. Ir tik po to pasirodė mūsų gražūs vaikai. Mes tuo džiaugiamės ir esame dėkingi, nes jie suteikia mums daug šviesos ir džiaugsmo. Bet mūsų sąjunga yra šventa. Ir mes turime saugoti šį šventumą iš visų jėgų.

Niekas netrunka amžinai. Mūsų vaikai greitai užaugs ir išskris iš lizdo. Nežinau kaip jūs, bet aš asmeniškai nesiruošiu auklėti savo 30–mečių vaikų ir išskirti jiems dar vieną kambarį – tegul gyvena savarankiškai. Taigi, kai jie mus paliks, sukurs savo šeimas ir augins savo vaikus, norėčiau, kad mano santykiai su žmona išliktų tokie pat stiprūs ir artimi, kaip ir pačioje pradžioje. Siekdami užtikrinti tokią ateitį, turime kurti savo santykius dabar. Štai kodėl mūsų santykiai, o ne mūsų vaikai, turėtų būti prioritetas.

Savo vaikams turime rodyti gerą pavyzdį. Būtent iš mūsų jie mokosi, kaip kurti ir palaikyti santykius. Dažnai sakau: „Ugdyti reikia suaugusiuosius, o ne vaikus“. Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau, kad mano vaikai augtų turėdami normalų sveiką požiūrį į pasimatymus, įsimylėjimą ir šeimą. Todėl sveiki santykiai su žmona man yra prioritetas – juk vaikai mokosi stebėdami mus. Taigi žmona man yra pirmoje vietoje, o vaikai – antroje. Labai arti pirmos, bet vis tik antroje.

Dienos pabaigoje visi esame pavargę ir įsitempę. O jūsų vaikams reikia jūsų. Jie svarbesni – ne draugai, ne kolegos, ne pomėgių bičiuliai. Vaikai ir žmona. Ir jūs privalote rūpintis vaikais, bet pirmiausia pasirūpinkite gerų santykių palaikymu savo poroje. Kai vaikai mato, kaip tėtis myli mamą, o mama – tėtį, jie įgyja pasitikėjimo, kad ir jie yra mylimi, svarbūs ir vertingi, taip pat įgyja pasitikėjimo juos supančiu pasauliu.

Gyvename pagal beprotišką grafiką. Darbai–darbai–darbai. Ir nuolat vaikai – vaikams skiriame daug dėmesio. Štai kodėl kiekvieną dieną lygiai 21 val. prašau savo vaikų eiti į savo kambarį. Be to mudu su žmona porą kartų per mėnesį būtinai suplanuojame pasimatymą ir kartu kur nors išeiname. Nes tai svarbu. Nes pradžioje buvome „mes“.

– Biblijoje, arba Šventajame Rašte parašyta: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.“ (Pradžios knyga 2, 24)

Maikas Beris

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Ak, tie žodžiai…

2007 09 08

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės. Venk pikta ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies“. (Biblija, Psalmė 34, 13–15)

„Mes nematome žmogaus kasdienio gyvenimo, nepatiriame jo išgyvenimų, bet per dažnai leidžiame sau ištarti žodžius, kurie tik pakelia nelabojo sparnus. Nors mes kasdien mokomės apgalvoti savo žodžius, bet jie vis vien išskrenda kaip paukščiai, ir vėl matome tik skausmo vaisius… Biblijoje gerai parašyta – liežuviui suvaldyti išties reikia didelės išminties“. (Vilma Vanagienė)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Meilė auga ant…

JAUSMUS APSAUGOTI REIKĖTŲ


Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų,

kad nesuglamžytum – labiausiai jie sužeidžiami...

Kaip juos ištiesinti, išlyginti galėtum,

jei tavo tonai, pustoniai ir šiurkštūs, ir žemi,

jei taip lengvai gali užminti sielos žiedą,

kuris, žinau, kai gerbiamas ir mylimas, užgieda?..

Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų...


(2007 07 29)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Tikroji mūsų tarpusavio santykių problema yra ne emociniai ar dvasiniai skirtumai, o tai, kaip yra sprendžiami tie skirtumai!“ (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Kaip tapti nelaimingam – santykiuose su žmonėmis

2 dalis

Senatvėje labiau nei kitais gyvenimo laikotarpiais žmogui reikia žmogaus. Tačiau jei norite sugadinti santykius su šeima, kaimynais ir draugais, laikykitės šių taisyklių:

Reikalaukite, kad šeimos nariai, draugai ir globėjai spręstų visas jūsų problemas. Priminkite jiems, kad jie privalo tuoj pat jumis pasirūpinti.

Tikėkitės, kad aplinkiniai perskaitys jūsų mintis. Nereikia jiems aiškiai ir maloniai pasakyti, kaip jaučiatės ar ko norite. Leiskite jiems patiems atspėti!

Įsiminkite visus nedėmesingo artimųjų elgesio atvejus ir nuolat apie juos priminkite. Išsaugokite atmintyje visus įžeidimus ir skriaudas, kurias giminaičiai ir kaimynai jums padarė per visą gyvenimą. Ir kuo dažniau juos prisiminkite!

Dažniau duokite patarimus, ypač kai jūsų to neprašo. Nurodinėkite kitiems, ką jie turi daryti, o jei pradės ginčytis, – priminkite, kad gyvenate ilgiau ir žinote geriau.

Nepasitikėkite niekuo. Atminkite: visi aplink jus galvoja tik apie tai, kaip jus apgauti ir išnaudoti. Niekam neatverkite savo širdies, nepasitikėkite net geriausiu draugu.

Gal būt nesąmoningai kartais būtent taip ir elgdavotės. Apmąstykite ir keiskite savo elgesį, kad galėtumėme džiaugtis maloniu draugišku bendravimu. Juk laimė prieinama kiekvienam, ją pasiekiame kasdieniais sprendimais ir veiksmais.

Rytoj pasidalinsiu likusiais patarimais – kaip tapti nelaimingam.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Santuoka – mokymasis atleisti…

Gal nuteka daug vandenų,

kol mes išmokstame atleisdami,

atjausdami mylėti ir išmintingai patylėti,

ir vėl šiltus žodžius ištarti,

ir kantriai nešt naštas sunkių dienų.

Išmokime branginti meilę savo artimų...

(2004)



O tai tik sapnas, kad buvom svetimi,

tiktai sapnavom šalną ant meilės žiedlapių trapių,

tiktai sapnavom...

Nubudę radome, jog esam artimi, kokie mes artimi! –

Neapsigavom. Atleisdami neapsigavom...

(1989 balandis)


Autorius: Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Biblija, Kolosiečiams 3, 13)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Atneša namams ramybę…

NEMEILĖS MĮSLĖ


Mes meilės kaip vandens nemokame branginti.

Ir tik tada, kai lieka vos keli lašai,

mėginame nemeilės mįslę, paslaptį įminti –

galbūt neatsargiai pats meilės indą tu nešei?..


Gal trūko tiek nedaug –

tik įsiklausymo, draugystės ar šypsnio šilumos,

kad meilė liktų mylimuos namuos?..


(2006 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Draugystė – tai dirva, kurioje sudygsta meilės sėklos. Jei norite mylėti ir būti mylimi, pirmiausia turite užmegzti draugystę… Daugelis šeimų neiširo tik draugystės galios dėka. Draugystę galima užmegzti; viskas, ko jums reikia, tai paprasčiausiai surasti bendrą pagrindą, bendrus interesus, dalykus, kuriuos galite daryti drauge. Du žmonės vėl gali tapti draugais ir atnaujinti savo santykius. Kai stiprėja draugystė, neišvengiamai stiprėja ir meilės jausmas.“ (Adamas Džaksonas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“