Paprasta priemonė protui

Seną posakį “Jėga yra – proto nereikia” netrukus teks pakeisti kitu: “Stiprus ir proto turi daugiau”. Viskas dėl to, kad mokslas rado paprastą sprendimą protiniams gebėjimams tobulinti – tai fiziniai pratimai.

🔹PAGYVENĘ ŽMONĖS

Daktaras Eric Larson su kolegomis tyrinėjo 65 metų ir vyresnių žmonių sveikatą. Dalyviams buvo pasiūlyta atminties tyrimo testų serija ir užduoti klausimai apie jų fizinį aktyvumą savaitės bėgyje. Po 6 metų mokslininkai išsiaiškino, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie buvo fiziškai aktyvūs bent 3 kartus per savaitę, tikimybė susirgti Alzheimerio liga buvo 38% mažesnė.

Harvardo visuomenės sveikatos mokykla ištyrė 18 766 moterų nuo 70 iki 81 metų sveikatos būklę. Nuo 1986 metų jų fizinis aktyvumas buvo registruojamas apklausiant kas 2 metus. Moterys buvo suskirstytos į 5 grupes pagal energijos sąnaudas, nuo mažiausių iki didžiausių. Asmenys, priklausantys aktyviausiai fizinei grupei, turėjo 20% mažesnę kognityvinių (pažinimo) sutrikimų riziką, nei tie, kurie mankštinosi mažiau laiko. Moterys, kurios lėtai vaikščiojo mažiausiai 1,5 valandos per savaitę, surinko aukštesnius pažinimo balus, nei tos, kurios vaikščiojo mažiau nei 40 minučių per savaitę. Dviejų didžiausio fizinio aktyvumo grupių moterys turėjo taip pat ir žymiai mažiau pažinimo sutrikimų, nei moterys, kurių fizinis aktyvumas buvo žemiausias.

Senėjimo tyrimas Honolulu ir Azijoje parodė, kad pagyvenę vyrai, kurie vaikščiojo labai mažai (mažiau nei 400 metrų per dieną), turėjo 80% didesnę riziką susirgti demencija (silpnaprotyste), palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiau nei 3 kilometrus per dieną. Vyrams, kurie vaikščiojo 0,4 – 1,5 km per dieną, rizika susirgti demencija buvo 71% didesnė, palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiausiai – daugiau nei 3 km per dieną.

🔹VAIKAI

Mankštintis naudinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams. Tyrinėtojas Charles Hillman tyrė mankštos poveikį 7-10 metų vaikų pažinimo funkcijai. Jis davė jiems testus, kad išmatuotų greitį ir tikslumą, kuriuo jie apdoroja informaciją. Hillman išsiaiškino, kad geros fizinės formos vaikai, greičiau atskyrė du skirtingus vaizdus, sumirksinčius kompiuterio ekrane, ir kad fiziškai aktyvūs vaikai klasėje dirbo geriau nei jų mažiau aktyvūs klasės draugai.

Tyrimai rodo, kad nepaisant amžiaus, pratimai gerina jūsų smegenų veiklą. Jie padidina neurotrofinų kiekį galvos ir nugaros smegenyse. Neurotrofinai maitina ir apsaugo smegenų ląsteles bei gerina ryšius tarp nervinių ląstelių (sinapsių), palengvindami mokymąsi ir atmintį. Neurofiziologas Bernell Baldwin mano, kad pratimai stimuliuoja kamieninių ląstelių veiklą trijose smegenų srityse, o jei mityba subalansuota (pavyzdžiui, mažai sočiųjų riebalų), šios kamieninės ląstelės gali migruoti į kitas smegenų sritis. Pratimai taip pat sumažina apoptozę – užprogramuotą smegenų ląstelių mirtį.

🔹PSICHINĖ SVEIKATA

Psichiatrijos profesorius daktaras Madhukar Trivedi išsiaiškino, kad atsitiktine tvarka atrinktiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija sergantiems pacientams, kurie 3 mėnesius 3-5 kartus per savaitę atliko 30 minučių trukmės aerobikos treniruotes arba dalyvavo vidutinio intensyvumo aerobikos pratybose (pratimai ant bėgimo takelio ar treniruoklio), depresijos simptomai sumažėjo iki 47%. Net asmenims, kurie mankštinosi žemo intensyvumo pratimų grupėse, simptomai sumažėjo 30%. Daktaras James Blumenthal iš Duke universiteto nustatė, kad depresija sergančių pacientų fizinių pratimų efektyvumas paprastai prilygsta antidepresantų efektyvumui. Pratimai skatina mąstymo aiškumą ir gamina nuotaiką pakeliančius endorfinus. Be to sportuojantiems žmonėms organizmas išskiria mažiau streso hormonų, palyginus su nesportuojančiais.

🔹PAPRASTO VAIKŠČIOJIMO PRIVALUMAI

Pasak fiziologo daktaro Bernell Baldwin, vaikščiojimas yra saikingas, praktiškas, prieinamas ir dažniau duodantis geriausią fiziologinį ir psichinį rezultatą nei bet kuri kita mankštos forma. Vaikščiojimas yra paprastesnis būdas pradėti didinti fizinį krūvį nusilpusiems žmonėms, kurie ilgą laiką nesimankštino. Tai vienas iš mankštos būdų, kuris duoda galimybę bendrauti. Vaikščiojimas apvalo mūsų protą ir palengvina mąstymą. Vaikščiojimo krūvį labai lengva reguliuoti.

✅ Taigi, norint gauti naudos savo kūnui, tereikia apsiauti batus ir vaikščioti. Tai taip paprasta!

🧡 Šventame rašte, Psalmėje Dovydas kreipiasi į Dievą “Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmių 139:14)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/prostoe-sredstvo-dlya-uma/

5 įpročiai, kuriuos verta išsiugdyti, išėjus į pensiją

Šie geri įpročiai beveik ketvirtadaliu padidins jūsų šansus sutikti 100-ąjį gimtadienį!

Kai kurie tyrinėtojai teikia vilties: per artimiausius 20 metų medicinoje laukiamas kokybinis šuolis, leisiantis kiekvienam ne tik prailginti gyvenimą, bet ir gerokai atitolinti senatvę. Tačiau kol tai neįvyko, mūsų ilgaamžiškumas yra mūsų rankose. Ne taip ir mažai galime padaryti, kad prailgintume gyvenimą ir jaunystę. Apžvelkime, kokius įpročius verta išsiugdyti, sulaukus 60 metų, kad ilgiau išliktume jauni, energingi ir aktyvūs.

🔹1. Išmokite naudotis SOCIALINIAIS TINKLAIS.

JAV nacionalinės akademijos mokslininkai įrodė, kad aktyvus socialinių tinklų naudojimas gali prailginti gyvenimą 12%. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms: socialiniai tinklai padeda jiems nesijausti vienišiems, taip pat padeda palaikyti aktyvumą tų smegenų sričių, kurios pirmosios pasiduoda demencijai.

🔹2. Dažniau bendraukite su ANŪKAIS.

Dar vienas įkvepiantis tyrimas: žmonės, kurie daug laiko praleidžia su anūkais, turi daugiau šansų susilaukti proanūkių. Tyrimas, užtrukęs 20 metų, patvirtino: močiutės ir seneliai, kurie aktyviai rūpinasi savo anūkais, yra mažiau linkę į stresą, hipertenziją ir širdies ligas – pirmiausia dėl aktyvaus gyvenimo būdo, prižiūrint mažas nenuoramas.

🔹3. Užsiregistruokite BIBLIOTEKOJE.

Arba nusipirkite elektroninę knygą – 3500 žmonių tyrimas patvirtino, kad knygų mylėtojai gyvena ilgiau. Tie, kurie skaito 3,5 valandos per savaitę, 12% labiau linkę tapti ilgaamžiais, nei tie, kurie skaito mažiau; ir 27% labiau nei tie, kurie visai neskaito. Tik KNYGOS – žurnalai ir straipsniai internete neįskaitomi.

🔹4. Mokinkitės DŽIAUGTIS GYVENU.

Norvegijos 33500 žmonių tyrimo duomenimis, moterys, kurios mėgsta nuoširdžiai juoktis, gyvena ilgiau. Moterys, turinčios gerą humoro jausmą, turi 48% mažesnę mirties dėl įvairių priežasčių riziką, palyginus su tomis, kurios yra pernelyg rimtos. Faktas, kad juokas padeda neutralizuoti streso hormoną kortizolį, kuris kenkia imuninei sistemai ir neigiamai veikia širdį, kraujagysles ir medžiagų apykaitą.

🔹5. BĖGIOKITE arba greitai VAIKŠČIOKITE.

Kiekviena bėgimo valanda prailgina gyvenimą 7 valandomis – tokias išvadas padarė Ajovos universiteto mokslininkai. Tačiau jei nemėgstate bėgimo, tiks važinėjimas dviračiu (23% sumažina mirties dėl įvairių priežasčių riziką) ir greitas ėjimas (12% sumažina riziką). Optimalus krūvis – 4 valandos per savaitę. Sutikite, tai ne taip jau daug!

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/5-privychek-posle-vyhoda-na-pensiyu/

Fizinis aktyvumas (Faktai ir viltis) – 1

Jums tingisi sulankstyti išskalbtus drabužius, nupjauti veją ar … paprasčiausiai išnešti šiukšles? Tuo tarpu tyrinėjimai rodo, kad pagyvenusiems žmonėms, kurie daug jėgų ir laiko prarasdavo atlikdami kasdieninius namų darbus, buvo mažesnis protinių sugebėjimų silpnėjimas dėl senėjimo. Skaičiai sako, kad po 5 metų tyrinėjimų aktyviausių dalyvių grupė 91% mažiau patyrė ATMINTIES, KONCENTRACIJOS ir KALBOS SUTRIKIMŲ, lyginant su mažiausiai aktyvia grupe.

🔸Tai yra FAKTAI. Bet yra VILTIS!

✅ Nors reguliari makštos programa yra svarbi sveiko gyvenimo būdo dalis, tačiau nereikia pamiršti FIZINĖS veiklos DIENOS bėgyje.

✅ Pagyvenę žmonės aktyviausioje grupėje didžiąją dalį savo kalorijų sudegindavo kasdienės veiklos metu, jie daugiau vaikščiojo, laipiojo laiptais, daugiau padėdavo kitiems ir tiesiog daugiau judėjo.

✅ Nors šios veiklos ir nėra laikomos mankšta, tačiau jos pakelia mūsų širdies ritmą, pagerina kraujo cirkuliaciją, ir tuo pačiu APSAUGO SMEGENŲ funkcijas.

RAKTAS ATMINTIES PAGERINIMUI

✅ Vienas iš aštuonių gamtinių gydytojų – FIZINIS AKTYVUMAS. Nauji tyrinėjimai teigia, kad bėgimas pagerina atmintį.

✔️ Bene geriausią bėgimo patirties aprašymą pateikia ilgų distancijų bėgikas Monte Davis: „Sudėtinga bėgti ir tuo pačiu gailėti savęs. Be to, kiekvienas ilgas bėgimas lydimas valandų aiškaus mąstymo. Bėgimas išsklaido niūrias mintis, padeda priimti svarbius sprendimus ir išsivaduoti iš savigailos. Po gero bėgimo jautiesi visiškai nauju žmogumi”. Tam tikru mastu šį apibūdinimą galima suprasti pažodžiui.

✔️ Po beveik tris dešimtmečius trukusių tyrimų neurobiologai galėjo patvirtinti ryšį tarp AEROBINIŲ PRATIMŲ ir po jų atsirandančio AIŠKAUS MĄSTYMO.

✔️ Visai neseniai buvo manoma, kad suaugusio žmogaus smegenyse neuronų skaičius nedidėja. Bet, tai, laimei, pasirodė paklydimu. Tyrimai parodė, kad nauji neuronai gali formuotis visą gyvenimą. Labiausiai prie to prisideda aerobinės treniruotės.

✔️ Dar labiau stebina tai, kad hipokampe – smegenų dalyje, atsakingoje už mokymąsi ir atmintį, susidaro naujos ląstelės. Tai bent jau paaiškina, kodėl daugelis mokslininkų jau nustatė ryšį tarp aerobinių pratimų ir pagerėjusios atminties.

✔️ Kiti smegenų pokyčiai, bėgimo dėka, buvo pastebėti kaktinėje smegenų dalyje. Aktyvumas šioje srityje padidėja tiems, kurie reguliariai bėgioja ilgą laiką. Daugybė aiškaus mąstymo aspektų yra susiję su kaktine skiltimi: planavimas, koncentratacija, tikslų nustatymas ir laiko valdymas.

👉🏻 Ši sritis taip pat susijusi su emocijų valdymu. Bėgimas gali padėti geriau kontroliuoti emocijas ir greičiau įveikti negatyvias mintis.

👉🏻 Be to, bėgiodami gauname dar dviejų nemokamų gydytojų pagalbą: gryną orą ir saulės šviesą.

Šaltinis: https://8doktorov.ru/klyuch-k-uluchsheniyu-pamyati/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM